Alfa Romeo apžvalga (2005 - 2011 m.)

Kai 2005 metais „Alfa Romeo“ pristatė 159-ąjį modelį, jis turėjo pakeisti itin populiarų, bet jau senstantį 156-ąjį. Gamintojas šiam automobiliui kėlė milžiniškus tikslus – jis turėjo tapti pilnaverčiu konkurentu vokiškai „Premium“ trijulei: „BMW 3“, „Audi A4“ bei „Mercedes-Benz C-klasei“. Tam buvo sukurta visiškai nauja bazė, gerokai pagerinta surinkimo kokybė ir išspręsta dalis ankstesnių patikimumo problemų. Nors nuo gamybos pabaigos praėjo jau daugiau nei dešimtmetis, šis automobilis antrinėje rinkoje vis dar kelia karštas diskusijas. „Autoplius.lt“ apžvalga atsako į pagrindinį klausimą – ar verta šį itališką šedevrą pirkti ne tik širdimi, bet ir protu?

Dizainas

Dizainas yra neabejotinai stipriausias „Alfa Romeo 159“ ginklas. Prie šio automobilio linijų prisidėjo legendinis dizaineris Giorgetto Giugiaro, ir rezultatas kalba pats už save – net ir šiandien gatvėje 159-asis priverčia atsisukti.

Priekinė automobilio dalis yra tiesiog ikoniška. Griežtas, piktas žvilgsnis, kurį kuria kiekvienoje pusėje esantys trys atskiri žibintų lęšiai, nepridengti jokiu bendru stiklu, atrodo itin agresyviai. Centrinę dalį puošia firminės, gilyn įleistos „Scudetto“ (skydo formos) grotelės. Kėbulo linijos yra raumeningos, automobilis atrodo platus ir stabiliai prigludęs prie kelio.

Verta paminėti, kad „Sportwagon“ (universalo) versija dizaino prasme nenusileidžia sedanui. Daugelio automanų nuomone, 159-ojo universalas yra vienas gražiausių visų laikų šeimyninių automobilių, kurio proporcijos išlaiko sportišką siluetą. Jei pavyksta rasti modelį su „Ti“ (Turismo Internazionale) apdaila, kuri prideda žemesnę pakabą, agresyvesnius slenksčius ir įspūdingus 19 colių ratlankius – automobilio išvaizda tampa tiesiog nepriekaištinga.

Salonas

Įsėdus į vidų, pasitinka tikra itališka dvasia ir į vairuotoją orientuota ergonomika. Centrinė konsolė yra asimetriška ir pastebimai pasukta į vairuotoją – tarsi lėktuvo kabinoje. Labiausiai akį traukia trijų gilių „šulinių“ ciferblatai centrinėje konsolėje, rodantys degalų kiekį, variklio temperatūrą ir, priklausomai nuo variklio, turbinos slėgį. Medžiagų kokybė, lyginant su senesniu 156 modeliu, žengė didžiulį žingsnį į priekį: čia galima rasti tikro aliuminio apdailos detalių, kokybiškos odos, o plastikai yra minkštesni ir malonesni liesti.

Tačiau praktiškumas nėra šio automobilio stiprioji pusė. Nors išoriškai „Alfa Romeo 159“ yra gana didelis automobilis, viduje erdvės stebėtinai mažai. Dėl storų priekinių sėdynių ir specifinės platformos, ant galinės sėdynės aukštesniems keleiviams trūks vietos kojoms. Bagažinė taip pat nepasižymi rekordiniais skaičiais, o sedano versijoje bagažinės krovimo anga yra gana siaura ir nepatogi didesniems daiktams.

Be to, salone trūksta praktiškų dėtuvių smulkmenoms, o puodelių laikiklis yra sumontuotas ne pačioje patogiausioje vietoje. Visgi, jei vertinsime vairuotojo darbo vietą, ypatingai „Ti“ komplektacijoje esančias sportines sėdynes su puikiu šoniniu palaikymu – vairuoti šį automobilį yra be galo patogu ir malonu.

Varikliai

Antrinėje rinkoje Lietuvoje ir Europoje dominuoja dyzeliniai varikliai, ir tai yra pats racionaliausias pasirinkimas šiam modeliui.

Dyzeliniai varikliai (JTDm):
Pats populiariausias ir patikimiausias pasirinkimas yra 1.9 JTDm (dažniausiai 110 kW / 150 AG). Tai laiko patikrintas, ekonomiškas ir labai ištvermingas variklis (naudojamas ir „Opel“ bei „Saab“ automobiliuose). Nors jis nepavers šios sunkios mašinos lenktyniniu bolidu, kasdieniam važiavimui dinamikos pilnai pakanka.
Norintiems daugiau galios, „Alfa Romeo“ siūlė 2.4 JTDm (5 cilindrų, 147 kW / 200 AG arba 154 kW / 210 AG). Šis variklis išsiskiria nuostabiu garsu, milžinišku sukimo momentu ir puikia trauka. Tačiau jis yra gerokai sunkesnis, kas jaučiasi įveikiant aštrius posūkius (priekis linkęs slysti į išorę), o jo degalų sąnaudos mieste gali lengvai perkopti 10–11 litrų. Abu dyzeliniai varikliai turi standartines ekologijos sistemų bėdas: užsikemšančius EGR vožtuvus, kietųjų dalelių filtrus (DPF) ir stringančias įsiurbimo kolektoriaus sklendes.

Benzininiai varikliai:
Situacija su benzininiais varikliais yra sudėtingesnė. Ankstyvieji 1.9 JTS ir 2.2 JTS varikliai naudoja „General Motors“ bazę. Jie nėra patys dinamiškiausi, o jų pagrindinė ir brangi liga – greitai išsitempianti paskirstymo grandinė.
Galingiausias 3.2 V6 JTS taip pat yra sunkus „Holden“ (GM) gamybos blokas. Nors jis turi virš 260 AG, jam trūksta legendinių senųjų „Alfa Busso“ variklių charakterio, o degalų sąnaudos yra tiesiog gąsdinančios.
Tikrasis perliukas ir labiausiai ieškomas benzininis variklis yra atnaujinimo pabaigoje montuotas 1.75 TBi (1750 TBi, 200 AG). Tai lengvas, itin gyvas, puikiai besisukantis ir patikimas itališkas turbininis variklis, su kuriuo automobilio valdymas tampa idealus. Deja, antrinėje rinkoje tokių modelių labai mažai, o jų kainos – itin aukštos.

Privalumai / Trūkumai

Įvertinus meistrų ir savininkų patirtis, „Alfa Romeo 159“ turi labai aiškiai išreikštus pliusus ir minusus.

Privalumai:

• Laikui nepavaldus dizainas: Tai vis dar vienas gražiausių automobilių kelyje, išsiskiriantis iš pilkos masės.

• Vairavimo dinamika ir stabilumas: Vairo mechanizmas yra itin „aštrus“ (vos kiek daugiau nei 2 sūkiai nuo krašto iki krašto). Automobilis puikiai stovi kelyje ir suteikia tikrą vairavimo malonumą.

• Patikimi dyzeliniai varikliai: 1.9 ir 2.4 JTDm varikliai mechaniškai yra labai ištvermingi ir ilgaamžiai.

• Gera apsauga nuo korozijos: Skirtingai nei senesni „Alfa Romeo“ modeliai, 159-asis yra gerai apsaugotas nuo rūdžių (išskyrus priekinį porėmį, kurį verta patikrinti perkant).

Trūkumai:

• Didelis svoris: Dėl bendros „GM/Fiat Premium“ platformos automobilis yra labai sunkus. Tai neigiamai veikia dinamiką, degalų sąnaudas ir greičiau dildo pakabos bei stabdžių elementus.

• Pakabos ir pavarų dėžės mazgai: Priekinė daugiasvirtė pakaba (viršutinės ir apatinės šakės) Lietuvos keliuose gana greitai susidėvi, o remontas nėra pigus. Be to, 1.9 JTDm versijose montuojama mechaninė M32 pavarų dėžė, kuriai būdingas guolių susidėvėjimas (pasireiškia ūžimu važiuojant).

• Apsisukimo spindulys: Automobilis yra itin nemanevringas ankštose aikštelėse – apsisukimo spindulys primena nedidelį sunkvežimį.

• Mažai erdvės salone: Nors automobilis ilgas, galiniams keleiviams vietos kojoms mažokai.

Išvada

„Alfa Romeo 159“ yra klasikinis pavyzdys automobilio, kurį perka širdimi, o ne sausais skaičiavimais. Objektyviai vertinant erdvę, praktiškumą ar pakabos remonto kaštus, jis gali nusileisti pragmatiškesniems vokiškiems ar japoniškiems analogams. Tačiau nė vienas iš tų analogų nesugeba suteikti tiek emocijų kaskart prie jo artėjant ar sėdant už vairo.

Jei ieškote nuobodaus transporto iš taško A į tašką B, šis modelis ne jums. Tačiau jei esate pasiruošę atleisti jo trūkumus (vietos stoką gale ir kiek kaprizingą pakabą), ir pavyks rasti tvarkingą, prižiūrėtą modelį su 1.9 ar 2.4 dyzeliniu varikliu (o gal net išskirtinį 1.75 TBi), jūs gausite vieną stilingiausių, puikiai valdomų ir daugiausiai džiaugsmo teikiančių automobilių savo kainos kategorijoje. Tai ne šiaip transporto priemonė – tai stiliaus detalė ir vairuotojo automobilis.