Štai ir paskutinė interviu serijos apie elektromobilius ir su jais susijusius komponentus dalis. Kalbėjome apie įkrovimo stotelių įrengimą namuose, apie infrastruktūrą, subsidijas ir pačio elektromobilio pasirinkimą. O kadangi nusipirkus elektromobilį ir pasistačius įkrovimo stotelę transporto priemonės naudojimas tampa patogus, tačiau vis dar ne pigus – pakalbinome ir saulės elektrinių pardavimo įmonės direktorių Julių Sakalauską.

Julius šiame interviu pasakoja apie įmonės darbo patirtį, saulės elektrinių ypatybes, skirtumus ir tai, ką naudinga žinoti prieš jas įsirengiant.

GD: Sveiki, Juliau. Kiek laiko jau dirbate šioje įmonėje?

JS: Nuo pat pradžių. Nuo įmonės įkūrimo 2009 m. Dirbti pradėjau nuo linijos darbuotojo ir šiuo metu vadovauju kompanijai. Patirtis, sukaupta einant visą kelią nuo žemiausios grandies iki įmonės vadovo tikrai dabar yra labai naudinga ir padeda darbe, nes žinau, ką kiekvienas darbuotojas turi padaryti, kad įmonei sektųsi. O kai stringame, visuomet galiu nujausti, kokios yra to priežastys. Priimant sprendimus tai padeda įvertinti situaciją plačiau, nes turiu ne teorinį, o praktinį suvokimą, kaip tai palies kiekvieną grandį. Tai padeda greičiau priimti sprendimus ir geriau juos iškomunikuoti kiekvienam darbuotojui. Tai – ypač svarbu, jeigu siekiame veikti kaip viena komanda.

GD: Ar bet kas gyvenantis nuosavame name gali įsirengti saulės elektrinę? Jei ne - kokių dedamųjų dalių reikia? Ką reikia žinoti?

JS: Taip, bet kas gyvenantis privačiame name gali įsirengti saulės elektrinę. Pasakyčiau dar ir kitaip – dabar, kai taip brangsta elektra, yra labai neišmintinga jos neturėti. Tačiau reikia visuomet realiai įvertinti situaciją, kad įrengta elektrinė savininkui sukurtų kuo didesnę pridėtinę vertę. Reikia vertinti šešėlius, stogo kampą, stogo dangą ir dar daug įvairiausių mažmožių. Tikrai nesiūlau visko bandyti suprasti pačiam, juk ir automobilio remonto nevykdome patys – kai kuriuos darbus patikime profesionalams. Tam esame subūrę profesionalų komandą, kad mūsų patyrę specialistai įvertintų, pakonsultuotų ir įrengtų kiekvieno atvejui tinkamiausią saulės elektrinę. O jei atsirastų nenumatytų kliūčių, pasiūlysime mūsų vystomus nutolusius saulės parkus. Kiekvienam, besikreipiančiam į mus pasiūlome optimaliausią ir jo poreikius atitinkantį variantą.

GD: Kokio dydžio turi būti elektros įvadas?

JS: Įvadas priklauso nuo elektrinės galios. Jei elektrinė yra galingesnė už įvadą, o elektros kaupimo sistema nėra sumontuota name ar bute, būtina svarstyti apie įvado galios didinimą. Tačiau esant problemai gali padėti kaupimo sistema. Jei ji sumontuota – įvado galios didinti dažnu atveju nereikia.

GD: Kaip vyksta pats kolektorių įrengimas?

JS: Atvyksta mūsų specialistai, įvertina stogo konstrukciją, dangą, pasvyrimą, kliento suvartojamos energijos apimtis ir parengia projektą. Suderiname jį su klientu ir tuomet jau siunčiame montuotojus, kurie įrengia ilgaamžį jūsų nepriklausomos energijos šaltinį.

GD: Ar įmanoma įsirengti saulės elektrinę ir gauti jos elektrą jei gyvenu bute? Kaip tai padaryti?

JS: Taip, galima ir net rekomenduojama. Esame įrengę saulės elektrinę žinomam Dakaro lenktynininkui Antanui Juknevičiui ant stogo. Jis elektrinės pagalba šildosi ir šaldosi namus, nes yra įsirengęs oras – oras sistemą. Taip pat esame pastatę kolektorius daugiabučių namų bendrijoms, kurios saulės elektrinių nauda dalinasi su visais tame name gyvenančiais gyventojais. Jeigu galimybės įrengti elektrinę ant stogo vis tik nėra, tai dar nereiškia, kad negalima jos turėti. Jūsų sprendimas gali būti ir nutolusi saulės elektrinė.

GD: Kaip suprasti, kokio dydžio saulės elektrinės reikia, kad užtektų nuosavam būstui? Kas turi įtakos?

JS: Saulės elektrinę reikėtų statyti tokią, kokios reikia klientui. Kiek suvartojama elektros energijos per metus, tiek per metus saulės elektrinė turėtų energijos ir pagaminti. Taip pat, jei planuojate įsigyti elektromobilį ir jį naudoti miesto kelionėms, papildomai reikėtų numatyti apie 4kW dedikuotos elektrinės. Jei planuojate keliauti tolimesnius atstumus ar matydami baterijų vystymosi pažangą ateityje pirkti antrą elektromobilį – tuomet reikėtų svarstyti didesnę saulės elektrinę, vien nulinės emisijos transportui. Taip pat reikia įsivertinti ar neketinate artimiausiu metu keisti namų šildymo sistemos, įsirengti kondicionierių ar kokį kitą įrenginį, kuris padidins elektros suvartojimą.

GD: Kiek kainuoja įsirengti saulės elektrinę privačiam vartotojui?

JS: Čia kaip su automobiliais. Jei planuojate automobilį pirkti keleriems metams ir jums rūpi tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B, o šildančios sėdynės ar šildomas vairas nereikalingi - tuomet tikrai galite saulės elektrinę įsirengti išties nebrangiai. Tačiau jei planuojate ja naudotis ilgiau ir galvojate apie savo komfortą, tuomet reikėtų svarstyti apie patikimą saulės elektrinę. Tokią, kur gamintojas įsipareigoja ilgas garantijas, yra savaime nusivalantis stiklas, kad nereikėtų su kastuvu gramdyti žiemą, bijant, kad saulės moduliai sulūš nuo sniego apkrovos ar vasarą, pakilus vėjui eiti plauti modulių ant kurių prikrito smėlio ir dulkių. Juk kaip ir automobilis – saulės elektrinė turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad yra pigesnių elektrinių kategorija, kurių efektyvumas po tam tikro laiko mažėja. O tai reiškia, kad po 10 – 15 metų ji jums generuos mažiau energijos, Mes rekomenduojame saulės elektrines, kurių efektyvumas ir po 25 m. išlieka apie 85 proc.

GD: Kai kurie nuosavų namų stogai būna lygūs. Kaip suprantu tuomet kolektoriai turi būti nukreipiami į pietus. Kokius sprendimus darote tada? Ar tai kainuoja papildomai?

JS: Dabar labai populiarūs plokšti stogai. Tai pastebime ypač pastaruoju metu. Tuomet siūlytumėme stogą papildomai dengti specialia balta danga ir rinktis „Bifacial“ modulius. Jie generuoja elektrą iš viršaus ir apačios. Taip galėsite iš saulės elektrinės išgauti dar daugiau sugeneruojamos elektros, nes saulės moduliai nuo atspindžių gaus papildomos apšvitos ir jūs generuosite dar daugiau elektros. Juolab - baltas stogas mažiau įkaista, tad ir vėdinti ar kondicionuoti reikės mažiau. Taip taupysite ir savo kaštus.

GD: Kokią pagalbą suteikia valstybė?

JS: Valstybė tiek nutolusiai saulės elektrinei, tiek statomai ant jūsų stogo suteikia maždaug 323 eurų kompensaciją už kiekvieną kilovatą saulės elektrinės galios.

GD: Kokius dokumentus reikia susitvarkyti norint gauti valstybės paramą? Kokius kriterijus atitikti?

JS: Beveik jokių. Reikia pildyti paraišką ir džiaugtis valstybės dabartiniu požiūriu į gaminančius vartotojus. Kol kas paramos tikrai užtenka visiems, tad siūlau suskubti pasinaudoti tokia galimybe. Kai kurios Europos šalys jau pradėjo stabdyti paramą saulės energetikai.

GD: Ar galima likusią sumos dalį sumokėti visą vienu pavedimu? Ar galima išsimokėtinai? Kokias palūkanas taiko valstybė perkant išsimokėtinai?

JS: Galima atsiskaityti išsimokėtinai, galima ir iš karto. Palūkanos labai priklauso nuo tuo metu esamų bankų pasiūlymų. Labai gaila, bet valstybė šiuo metu neteikia garantinių paskolų gyventojams, tad perkant išsimokėtinai reikia kreiptis į bankus. Bet perkant maksimaliam 10 metų išsimokėjimo terminui, net įskaičiavus paskolą, už elektrą mokėsite mažiau nei mokate dabar.

GD: Kiek vidutiniškai sutaupo vartotojas pasistatęs saulės elektrinę?

JS: Tai puikiai matosi žemiau esančiame grafike. Sakykime, kad žmogus naudojasi valstybės garantuota kaina ir yra nepasirinkęs jokio tiekėjo. Jis moka 0,167€/kWh ir pasistatė 10 kW elektrinę:

Per 30 metų, kiek ir galioja mūsų modulio garantija, žmogus sutaupo daugiau nei 30.000 eurų. Manau, kad skaičiai kalba patys už save. Elektrinė atsiperka per 5 metus. Pilka linija - suma, kurią pasieksite nestatant saulės elektrinės.

Mūsų tinklapyje www.solitek.lt yra integruotos skaičiuoklės, kurios padeda gyventojui įvedus priminius savo duomenis jau matyti sumas tiek įskaičiuojant lizingą, tiek be jo.

GD: Ar galima tikėtis, kad saulės elektrinės pagamins pakankamai elektros visiems metams?

JS: Jeigu ji teisingai suprojektuota ir sumontuota – tikrai pagamins.

GD: Kaip vyksta elektros saugojimo procesas? Atiduodama visuomeniniam tiekėjui, o po to perkama pigiau?

JS: Tiesiog yra mokamas elektros saugojimo mokestis. Kaina - 4,5 ct. už kWh. O sukauptą elektros energiją galite išnaudoti kada jums reikia.

GD: Ar yra išlaikymo ir aptarnavimo kaštai?

JS: Jei kalbėtume apie ant stogo esančią saulės elektrinę, kuri sumontuota teisingai ir sudėti savaime nusivalantys moduliai - tuomet išlaikymo kaštai yra lygūs nuliui. O nutolusios elektrinės turi simbolinį aptarnavimo mokestį. Šis mokestis priklauso nuo elektrinės galios. Didėjant galiai – didėja ir mokestis.

GD: Ar Lietuvoje jau turime galimybę turėti uždarą elektros grandinę: saulės elektrinė plius talpykla sukauptai elektros energijai?

JS: Taip tokia sistema galima, tačiau viskas priklauso nuo norimos sistemos galios. Esame tokių sistemų įrengę ne vieną. Taip pat šiuo metu šalia modulių gamyklos statome kaupimo sistemų gamyklą, tad greitu metu galėsime pasiūlyti ne tik Lietuvišką modulį, bet ir Lietuvišką kaupimo bateriją.

GD: Ar turint elektromobilio įkrovimo stotelę, pasistačius saulės elektrinę reikia atlikti kažkokius papildomus darbus?

JS: Pajuokausiu. Svarbiausia – viską teisingai sujungti. O geriausia – išsakyti savo norus ir vizijas profesionalams. Jie viską sutvarkys įrengiant saulės elektrinę.

GD: Kokias jūs įžvelgiate pagrindines saulės elektrinių naudas vartotojui?

JS: Pagrindinis – nepriklausoma ir beveik nemokama saulės energija, kuri visiškai draugiška aplinkai ir yra mūsų visų tvarios ateities pamatas.

GD: Ką patartumėt žmonėms planuojantiems įsirenginėti saulės elektrinę?

JS: Suskubti rezervuoti įrengimo laiką, nes šiuo metu visi pardavėjai patiria didelį klientų antplūdį. Todėl jei svarstysite ilgai, gali tekti savo saulės elektrinės laukti iki rugpjūčio mėnesio. O tada pagrindinė saulės elektrinės generacija bus praėjusi.

GD: Na ir pabaigai, standartinis kiekvieno interviu klausimas - ką vairuojate jūs? Kodėl būtent toks pasirinkimas?

JS: Kol kas VW Passat, nes vis tik man tai yra geriausias kainos ir kokybės santykis. O turint nemažą šunį ir mėgstant keliauti reikia bent vieno universalo šeimoje. Bet kitas jau tikrai bus elektromobilis.

Nulinės emisijos transportas šiuo metu atrodo kaip puiki alternatyva automobiliams su vidaus degimo varikliu. Nėra registracijos mokesčio, didmiesčiuose galima naudotis papildomomis juostomis ir taip sutaupyti laiko, o Vilniuje net pati brangiausia automobilių parkavimo zona bus visiškai nemokama. Skamba puikiai.

Tačiau atmetus paskatas – yra ir neigiama elektromobilių pusė. Tam, kad nestotume pusiaukelėje tarp miestų – būtina pažinti infrastruktūrą. Tam, kad nereikėtų stovėti kelių valandų eilėje prie įkrovimo stotelės – teks įsirengti nuosavą. O norint, kad 100 nuvažiuotų kilometrų kainuotų ne 10 ir ne 5, o vos 1 eurą – teks įsirengti ir saulės elektrinę. Žinoma – ji pasitarnaus sumažinant ne tik transporto, bet ir pačių namų išlaidas. O apibendrinant – norint važiuoti labai pigiai, prieš tai teks sumokėti brangiai.