Vienuolika. Šį skaičių mėgsta ne tik Arvydas Sabonis – šiais metais jį garbinti pradėjo ir japonai. Populiariausias pasaulyje automobilis, žinomas kaip „Toyota Corolla“, radikaliai atnaujintas jau vienuoliktą kartą. Kas naujo ir įdomaus 40 mln. pirkėjų per kiek daugiau nei keturiasdešimt metų jau nudžiuginusiame modelyje, sužinoti vykome į salą, kurios vingiuoti keliai žavi dar labiau nei paplūdimiai ir viešbučiai – Maljorką.

Pažanga

Neseniai su kolega diskutavome apie turbinas automobiliuose. Jis teigė, kad karbiuratorius yra puikus įrenginys – vien dėl šia degalų ir oro maišymo sistema aprūpinto variklio skleidžiamo garso. Aš įsitikinęs, kad jeigu karbiuratorius būtų toks puikus dalykas, jį ir dabar naudotų ne tik rusai. Ir kad pagrindinis šiuolaikinių variklių atributas – turbina – yra ne tik mados klyksmas, bet ir akivaizdžios pažangos automobiliuose įrodymas. Nors buvo išrasta prieš daugelį metų, tik pastarąjį dešimtmetį turbina buvo pradėta aktyviai montuoti į automobilius.

Kas prieš dvidešimt metų būtų galėjęs sukonstruoti variklį, turintį 200 AG, pasitenkinantį 8 litrais šimtui kilometrų benzino ir teršiantį gamtą mažesne nei 150 gramų vienam kilometrui CO2 emisija? Nebent NASA, bet tikrai ne „Renault“. Kas tą gali padaryti šiandien? Prie 1,6 litro darbinio tūrio variklio prilipdę turbiną, tą daro visi gamintojai, išskyrus LADA. Turime tą pačią galią, kaip ir prieš dvidešimt metų, tik ji pasiekiama automobiliu, kuris valgo mažiau nei 15 l/100 km ir jam pravažiavus gatve medžiai nepradeda kosėti.

Dar po dvidešimties metų vidaus degimo varikliai bus kur kas mažiau konkurencingi nei yra dabar, nes į rinką ateina naujas pažangos simbolis – elektra. Ir tai yra gerai – elektriniai varikliai neskleidžia triukšmo, yra lengvesni ir galingesni už benzininius analogus, o jų eksploatacijos kaina yra ne didesnė nei ledo Antarktidoje.

Išskirtinumo nėra ir nereikia

Tobulėja ir „Corolla“ – toks jausmas apima įlipus į kiekvieną vis naujesnės kartos modelį. Ne kiekvienoje srityje, tačiau ne visur to ir reikia – šio automobilio pardavimai patvirtina šią taisyklę.

Trisdešimt penki laipsniai Celsijaus – tokią lauko temperatūrą rodo „Corolla“ termometras įsėdus į jį ir pradedant važiuoti. Su automobilyje kartu sėdėjusia kolege juokaujame, kad pirmą testą – oro kondicionieriaus – „Toyota“ išlaikė. Jis veikia puikiai, kuo pasižymi toli gražu ne kiekvienas automobilis.

Dar prieš pasinaudojant kondicionieriumi detaliai apžiūrėjau bandomąjį automobilį. Jis iš pirmo žvilgsnio primena „Toyota Camry“. „Corolla“ tapo truputį labiau amerikietiška – ilgesnė, platesnė, o vietos viduje pakaktų keturiems krepšininkams. Įžaidėjams, žinoma. Net 10 cm, lyginant su ankstesne „Corolla“, padidėjusi ratų bazė – esminis dalykas siekiant padidinti važiavimo komfortą. Ir didinant erdvę salone.

Šita „Toyota“ turbūt niekada netaps „Alfa Romeo 159“ išvaizdos prasme, tačiau tai yra tiesiog simpatiškas, į akis per daug nekrentantis automobilis. Gal ir gerai? Kai kurių gamintojų bandymai padaryti išskirtinius modelius toli gražu nebuvo sėkmingi. Pabandykite kada paklausinėti draugų, ką šie mano apie „Subaru Casablanca“. Jeigu nors du nuoširdžiai atsakys „Tai puikiai atrodantis automobilis“, eikite į 15min.lt – viršuje rasite naujieną apie rumunų išsilaipinimą Mėnulyje. 

Kita vertus, galima sakyti, kad „Toyota“ ir vėl sukūrė gana nuobodžiai atrodantį automobilį. Bet tai – ne pirmas toks vieno populiariausių gamintojų pasaulyje kūrinys ir tikrai ne paskutinis. „Toyota“ atrado sėkmės formulę, kuria sėkmingai naudojasi – kad ir kaip atrodytų automobilis, jeigu jis yra paženklintas „Toyota“ logotipu, jį pirks visi. Pažiūrėkite kad ir į senesnius automobilius – jeigu visi kreiptų dėmesį tik į išvaizdą, aštuntos kartos „Corolla“ būtų perkama tik tam, kad priduoti ją į metalo laužą. Tačiau nemažai jų važinėjančių galima pamatyti ir šiandien.

Apie ekonomiją – gerai arba nieko

Naujoji „Corolla“ nuo senesnės pakito ne tik išvaizda ir dydžiu. Po sedano variklio gaubtu apsigyveno vienas kitas naujas motoras, o viduje – kelios naujos technologijos.

Varikliai į „Corolla“ bus montuojami penki: vienas 90 AG dyzelinis ir keturi benzininiai, išvystantys nuo 99 iki 140 AG. Kalbant apie juos, lengviausiai išsprūsta vienas žodis – ekonomija. 

Pavyzdžiui, kiek galėtų dyzelino vartoti 1,4 l darbinio tūrio 90 AG variklis, patapintas pusantros tonos sveriančiame sedane? Gamintojas sako, kad vidutiniškai – 3,8 l/100 km. Sunku pripažinti, bet šį skaičių pasiekti nebūtų sunku. Automobilio bandymo metu apie degalų taupymą galvojome ne daugiau nei Selas apie teigiamą savo įvaizdį. Visu pajėgumu veikiantis oro kondicionierius, greitas įsibėgėjimas iki leistino greičio, nereti sustojimai negesinant variklio (atsiprašau, ozono sluoksni, tačiau automobilis be kondicionieriaus per minutę prikaistų iki daugiau nei 30 laipsnių) ir dažnos kelis šimtus metrų besitęsiančios įkalnės neprivertė „Corolla“ valgyti daugiau nei 5 l/100 km. Toks rezultatas – važiuojant mišriu režimu, išlaikant maždaug 30/70 proc. proporciją miestas/užmiestis. 

Penki litrai šimtui kilometrų, žinoma, nėra įspūdingų pagyrų vertas rezultatas. Tačiau vien tai, kad tie penki litrai yra pasiekti tokiomis sąlygomis ir kad „Toyota“ nurodytas degalų sąnaudas – 3,8 l/100 km – pasiekti įmanoma, verta aplodismentų. Labai gausių.

Išbandyti teko ir benzinu varomą „Corolla“ su 122 AG. Vėlgi, ekonomija pirmoje vietoje – ypatingai smagaus važiavimo šiuo automobiliu tikėtis nereikia, tačiau į degalinę dešrainių užsukti reikės dažniau nei benzino. Tačiau mūsų pasiektos vidutinės degalų sąnaudos – 7,5 l/100 km – vėlgi nedaug viršijo gamintojo nurodytas (6,6 l/100 km). Panašu, kad „Toyota“ degalų sąnaudų skaičiavimo metodika tapo realistiška. 

Sprendimai ir smulkmenų reikšmė

„Toyota“ – smulkmeniška kompanija ir kiekvienas automobilis turi malonių arba nelabai smulkmenų. Viena geriausių – beraktė sistema ir rakto padėkliukas. Įlipus į automobilį, vienintelis reikalingas veiksmas norint jį užvesti – spustelti „Start/Stop“ mygtuką. O rakto nereikia palikti puodelių laikiklyje, kitoje daiktadėžėje ar kišenėje – specialiai jam čia paruošta vieta netoli pavarų perjungimo svirties. Smulkmena, bet žiauriai patogi.

Vairo ir sėdynės reguliavimo galimybės – aukštumoje. Sėdynės aukščio ar nuotolio reguliavimo amplitudė yra tokia didelė, kad rašydamas apie viduje lengvai telpantį krepšininką nejuokavau. Priekyje laisvai įsitaisytų ir „lengvasis kraštas“, kojų laužyti greičiausiai nereikėtų ir vidurio puolėjui.

Jau įprasta „Toyota“ automobiliuose galinio vaizdo kamera, statymo davikliai ir daug kitų smulkmenų atskiro aptarimo nevertos. Jos tiesiog veikia ir savo funkciją atlieka puikiai.

Vienas dalykas „Corolla“ modelyje pasirodė mažų mažiausiai keistas. Vėlgi, tai – smulkmena, tačiau keista. Ir ji patektų į šių eilučių autoriaus „Top 5“ nesuprantamiausių sprendimų automobiliuose sąrašą.

Automobiliuose dažniausiai būna skydeliai nuo saulės, neretai – su užstumiamais veidrodėliais. Atstūmus plastmasinį gaubtą, pamatome veidrodėlį ir virš jo įsižiebia lemputė – tam, kad vairuotojas galėtų matyti savo veidą prietemoje. Užstūmus plastmasinį gaubtą, šviesa dingsta ir turime paprastą skydelį nuo saulės. „Toyota“ sumąstė šį elementarų veiksmą apsunkinti – lemputę reikia įjungti atskiru jungikliu. Kam to reikia, atsakyti konkrečiai negalėjo nei vienas automobilį pristatęs „Toyota“ žmogus. Vairuotojui atlikti reikalingų veiksmų kiekis padidėja, gamintojui toks sprendimas kainuoja daugiau. Kam?

Europiečiams „Corolla“ neįdomi?

Prieš dešimtį metų buvo priimtas, tikėtina, sunkus sprendimas „Corolla“ sedanui ir hečbekui skirti du vardus. Sedanas išsaugojo senąjį, o hečbekas tapo „Auris“. Taip „Toyota“ į populiariausių tuo metu hečbekų rinką paleido teoriškai naują žaidėją, o sedanas tapo solidesniu ir kiek didesniu už hečbeką. Kas iš to išlošė? „Corolla“ pardavimai nenukrito, o „Auris“ šovė į viršų. Liūdi konkurentai.

Vienuoliktoji „Toyota Corolla“ karta, pristatyta 2013-aisiais, išliks sedanu. Tik dar didesniu – jo ratų bazė net 10 cm ilgesnė už dešimtos kartos modelio. Europiečiams tai atrodo keista, nes čia keturių durų sedanai niekam nėra įdomūs – mums reikia arba krosoverio, arba universalo, arba dviejų metrų ilgio motorolerio su stogu ir keturiais ratais. 

Tą pripažįsta ir „Toyota“ – pagrindiniais naujosios „Corolla“ pirkėjais Europoje laikomi rusai, turkai ir izraeliečiai. Ne, su geografija nesusipykau – automobilių gamintojai šias valstybes priskiria Senajam žemynui, priešingai nuo geografikos mokytojos.

„Toyota Corolla“ techniniai duomenys
Variklio pavadinimas 1.4 D-4D 1.6 VVT-I
Degalai Dyzelinas Benzinas
Pavarų dėžė Mechaninė, 6 pavarų Mechaninė, 6 pavarų
Galia 90 AG 122 AG
Sukimo momentas 205 Nm 154 Nm
Vidutinės degalų sąnaudos 4,1 l/100 km 6,6 l/100 km
Vidutinė CO2 emisija 109 g/km 157 g/km
0-100 km/val. 10,5 sek. 14,7 sek.
Maks. greitis 195 km/val. 180 km/val.
Automobilio ilgis/plotis/aukštis 4620/1775/1465 mm 4620/1775/1465 mm
Ratų bazė 2700 mm 2700 mm
Prošvaisa 125 mm 125 mm
Masė 1265 kg 1325 kg
Oro pasipriešinimo koeficientas 0,27 0,27
Padangų išmatavimai 205/55 R16 205/55 R16

Straipsnio autorius: Paulius Sviklas/GAZAS.LT