Naujausia „Lexus LS“ karta – jau penktoji. 2013-ųjų pradžioje pasirodęs visam pasauliui, jis visai neseniai atvyko ir į Baltijos šalis. Pirmą kartą jį pamačius ir ruošiantis bandymui, iškilo dilema: tokį automobilį vertinti tik iš vairuotojo perspektyvos būtų nekompetetinga. Vis tik tai – reprezentacinis automobilis ir tikrasis jo savininkas neretai sėdi ant galinės sėdynės. Ką daryti? Vienai dienai tapti Vilniaus mero vairuotoju. Artūro Zuoko komandai ši idėja patiko, tad „Lexus LS“ bandymą pavyko atlikti kiek netradiciškai.

Matytos ir neregėtos naujovės

Pradėkim apie patį „Lexus LS“. Kas slepiasi už gerai izoliuotų keturių šio sedano durų? Visų pirma, jaukumas. Atsisėdus į bet kurią vietą, apgaubia šviesus odos ir verstos odos derinys. Šiomis medžiagomis automobilyje padengta turbūt viskas, išskyrus kilimėlius ir stiklinius, metalo ar medžio imitacijos paviršius. Galima sakyti, kad LS salone jautiesi maloniau nei namie – jo kaina didesnė nei daugumos butų Fabijoniškėse.

Bet kurios dėtuvės vidus taip pat padengtas medžiaga, o „stuktelėjimas“, kai kurią jų uždarai, neleidžia pamiršti, kokiame automobilyje sėdi. Pripratus prie „Fiat Panda“ ir atsisėdus į „Lexus LS“ saloną, žmogus gali galvoti apkurtęs. Vienintelis garsas čia – muzika. Ir taip iki kokių 40 km/h greičio, kol akylesnis klausytojas išgirstų pro šalį pravažiuojantį automobilį, o nuo kokių 80 km/h – ir aerodinaminį garselį. Garsu to pavadinti neapsiverčia liežuvis. Nematavau decibelų, tačiau gale sėdinčio keleivio šnabždesį vairuotojas išgirstų ir suprastų.

Tačiau nuostabia garso izoliacija ar salono medžiagų kokybe gali pasigirti ir vokiečiai ar britai, turintys gerokai ilgesnę prabangių automobilių gaminimo istoriją. Ar turi „Lexus“ ką nors, ko neturi kiti? Turi.

Kai „Lexus“ atstovai pasakojo apie kažkokią „ultra-super-mega-new“ technologiją, kažkaip susijusią su kūno temperatūra ir automobilio sėdynių šildymu, teko tai praleisti pro ausis ir įsiminti tik kelis raktinius žodžius: „kūno temperatūra“, „davikliai“, „automatika“. Kas tai per technologija, įsitikinti daug įdomiau gyvai. Jos principas paprastas – atsisėdi į automobilį ir sėdynėse sumontuoti davikliai įvertina tavo kūno temperatūrą bei automatiškai parenka sėdynės šildymo ar ventiliavimo stiprumą. Tiesa, ne tik sėdynės – vairo irgi (tik šildymą).

Kad šitas kosmosas veikia nepriekaištingai, teko įsitikinti ne kartą. Įlipi į automobilį, kai lauke temperatūra apie 10 laipsnių, ir jauti, kaip maloniai šyla vairas bei sėdynė. Kartu su automobiliu pastovi saulės kaitroje, įlipi vidun ir lėtai bei maloniai atvėsti. Atrodytų, veikimo principas gana paprastas, tačiau joks kitas automobilis tokios sistemos iki šiol neturėjo – nei „Bentley“, nei „Rolls-Royce“. Nors jos rezultatas iš dalies ironiškas – žmogus juk išvengia tik vienos rankenėlės pasukimo. Kita vertus, į galą įlipančiam žmogui kartais tik tą vieną rankenėlę – sėdynės šildymo/ventiliavimo – ir tereikėtų pasukti. Tad jo veiksmai, susiję su komforto automobilyje užtikrinimu, sumažėja iki nulio. O tai jau labai sveikintina. 

Naujasis „Lexus LS“ turi ir dar vieną įdomų dalyką – smulkiems subraižymams atsparius kėbulo dažus. Jeigu piktas kaimynas „prasieitų“ su raktu ir brūšteltų dureles, specialiu laku padengtas automobilio paviršius per kelias valandas įbrėžimą panaikintų.  Nieko sau? Neteko šio dalyko išbandyti pačiam – „Lexus“ atstovai turbūt nebūtų patenkinti raktų naudojimu ne pagal paskirtį. Tačiau būtų nelogiška netikėti gamintojo teiginiu – prekybos centro aikštelėje šį „Lexus LS“ galima palikti nesibaiminant neatsakingų kitų automobilių durelių darinėtojų.

Reprezentacinis (ne)brangus automobilis

Lietuvoje šiuo metu yra keli šimtai „Lexus LS“ automobilių, tačiau didžiąją dalį sudaro pirmosios kartos, pagaminti 1989-1994 metais. Paskutinės kartos, gamintos nuo 2006-ųjų – 103. Lyginant senuosius „Lexus“ su lietuvių pamėgtais vokiškais sedanais, japonai atsilieka kelias dešimtis kartų – pavyzdžiui, „Audi A8“ Lietuvoje yra beveik 2,5 tūkst.  Tačiau lyginant pagal naujų automobilių pardavimus, „Lexus“ yra gerokai arčiau vokiečių. Naują reprezentacinį automobilį įsigyti galintys žmonės „Lexus“ vertina kur kas geriau nei prabangos už 10 tūkst. Lt ieškantys naivuoliai? Panašu, kad taip.

Tai galima būtų paaiškinti kainodaros fenomenu. Žiūrint į bazines naujų automobilių kainas, „Lexus LS“ atrodo brangiausias – 4,6 l varikliu aprūpinto sedano kaina prasideda nuo 316 tūkst. Lt. Kitų Lietuvos rinkoje parduodamų reprezentacinių sedanų pradinė kaina neviršija 300 tūkst. Lt. Tačiau jau pigiausias LS modelis yra prigrūstas įvairiausių modernių sistemų, o jo variklis dvigubai galingesnis nei pigiausio S klasės „Mercedes-Benz“. Jeigu sulygintume kiekvieno automobilio komplektacijas bei variklius, „Lexus“ dauguma atvejų būtų pigiausia alternatyva. 

Beveik tinkamas merui

„Čia ne prailgintas modelis? Vietos atrodo daug“, – vos įsipatoginęs ant galinės „Lexus LS“ sėdynės nusistebėjo A.Zuokas. Vilniaus meras liko maloniai nustebęs ne tik vieta, bet ir važiavimo malonumu – minkšta, nesigirdi aplinkos triukšmo, o viduje dar groja „Depeche Mode“ muzika. Tiesa, čia jau vairuotojo nuopelnas.

A.Zuokas prisipažino esantis BMW gerbėjas ir labai laukiantis naujojo X5 pasirodymo. Kodėl visureigis? „Esu aukštas, o visureigyje man daugiau erdvės“, – sakė beveik 190 cm ūgio meras. Jis pats neseniai išbandė naująjį „Range Rover“, tačiau verdiktas buvo trumpas – nepirkti.

Sąjungos TAIP įkūrėjas ir vadovas neslėpė ironijos pasakius, kad šis automobilis – hibridinis. Nors benzino sąnaudos ir nebuvo didelės – 13 l/100 km miesto režimu – meras prisiminė automobilių pasaulyje žinomo žmogaus citatą: „Apie šiuos automobilius labai gerai yra pasakęs „Nissan“ vadovas (Carlosas Ghosnas, red. past.) – hibridas yra kaip undinė. Jeigu nori moters, gauni žuvį, o jei nori žuvies, gauni moterį.“

Išgirdęs automobilio kainą, A.Zuokas tepratarė „Oho“. Privalumų prifarširuoto leksuso kaina – beveik pusė milijono litų. „President“ komplektacijos, su hibridiniu varikliu ir galinėse sėdynėse esančiais privalumais, kuriuos ne visus praėjusios kartos LS turėjo net ir priekyje, „Lexus LS“ kainuoja 476 tūkst. Lt.

A.Zuokas taip pat sutiko, kad naujųjų „Lexus“ dizainas nėra priimtinas kiekvienam. Ypač – priekinių grotelių trapecijos forma. Ta pati situacija – ir su jo mėgstamais BMW, kurie „šiuo metu negamina nieko labai gražaus“.

„Lexus LS“, kaip reprezentacinį automobilį, naudojo ankstesnis Kauno meras Arvydas Garbaravičius. 2006-aisiais Kauno vairą perėmęs Andrius Kupčinskas 6,5 tūkst. Lt kas mėnesį kainuojančios prabangos atsisakė ir persėdo į triskart pigiau atsieinančią „Škoda Superb“. Tuo tarpu Vilniaus meras į darbą važinėja nuosavu riedžiu „Segway“.