Nors hibridinių automobilių kaina Lietuvoje žymiai didesnė už įprastinius analogus, tačiau susidomėjimas alternatyviu kuru varomomis transporto priemonėmis pastebimai auga. Hibridinių automobilių parodos „Autoplius EKO dienos“ metu naujausius modelius specialiuose važiavimuose išbandė daugiau nei 100 vairuotojų.

Kai kuriems iš jų tai buvo pirmas kartas, kai jie važiavo su hibridiniu automobiliu, išbandė, kaip jie yra valdomi, sužinojo, kad kas valandą ar dvi nereikia transporto priemonės krauti ir kad ji turi ne tik elektra varomą variklį.

Hibridinių automobilių atstovai Lietuvoje pripažįsta, kad būtent informacijos stoka vairuotojus kiek atbaido nuo minėtų automobilių ir jie vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio. Žinoma, jie nepamiršta pridurti, kad visgi pačia svarbiausia priežastimi priimant sprendimą, kokį automobilį pirkti, išlieka kaina.

„Paskutiniu metu hibridiniais automobiliais klientai domisi gerokai dažniau, bet kai reikia žengti paskutinį žingsnį ir apsispręsti – pirkti ar ne, nemaža dalis renkasi kainą. Tuomet įvertina, kad už tą pačią kainą galima nusipirkti didesnę transporto priemonę, o ekologija lieka nuošalyje“, – sako Ignas Daublys, „Honda“ atstovybės Lietuvoje „Nippon Auto“ pardavimų vadovas.

Informacijos trūkumu stebisi ir Gintaras Sudaras, „Lexus“ ir „Toyota“ Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Mototoja“ pardavimo vadovas.

„Lyg ir atrodo, kad informacijos yra, bet potencialūs klientai ir netgi kai kurie partneriai ne visada žino hibridinių automobilių privalumus. Aišku, mes rengiame bandomuosius važiavimus, įvairius pristatymus, tačiau to, matyt, nepakanka. Trūksta švietėjiškos veiklos apie vidaus degimo variklio ir elektros variklio bendradarbiavimą, hibridinių automobilių patikimumą ir ekonominę bei ekologinę naudą“, – konstatuoja G. Sudaras.

Jo teigimu, pagrindinis hibridinių automobilių pirkėjas – išsilavinęs, karjeros žmogus, turintis šeimą, besidomintis technologijomis ir žinantis, kodėl reikia pirkti būtent tokią prekę: „Dažniausiai pirkėjas jau yra susipažinęs su hibridiniais automobiliais, juos išbandęs praktiškai ir nebesivadovauja visuomenėje kuriamais stereotipais“.

„Mototoja“ duomenimis, pernai buvo parduota apie 40 „Toyota Prius“ ir „Toyota Auris“ hibridinių automobilių, o iš parduodamų „Lexus“ automobilių beveik 80 proc. yra hibridiniai. UAB „Nippon Auto“ duomenimis, per metus parduodama iki 10 hibridinių „Honda“ automobilių.

Be subsidijų – sunku įsigyti

Pasaulyje vykstančios automobilių parodos atskleidžia, kad automobilių gamintojų žvilgsniai krypsta link ekologiškesnių transporto priemonių. Visgi konkuruoti su benzininiais ir dyzeliniais automobiliais kol kas dar labai sunku.

Aleksandr Petrov, „Mitsubishi Motors“ importuotojo Lietuvoje „Inchcape Motors“ atstovybės „Autovytaras“ vadovas, teigia, kad alternatyviu kuru varomų automobilių per artimiausią dešimtmetį tikrai padaugės, tačiau jie neišstums benzininių ir dyzelinių automobilių.

„Lietuvoje taip pat matome nedidelį progresą – pernai apie vieną procentą visų parduotų naujų automobilių sudarė hibridai. Mūsų šalyje, kurioje netaikomos jokios lengvatos hibridinių automobilių įsigijimui, tai yra nemažai. Pavyzdžiui, Estijoje subsidijuojami bet kurių markių elektromobiliai – iki pusės kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad pasinaudojus subsidija elektromobilis kainuotų apie 20 tūkst. eurų. Estijos vyriausybė taip pat įsigijo greitojo krovimo prietaisų ir 507 elektromobilius „Mitsubihi i-Miev“ valstybės reikmėms. Ten požiūris yra kitoks“, – pasakoja A. Petrov.

Europoje jau parduota daugiau nei 3000 vien tik elektra varomų „Mitsubishi i-Miev“ automobilių, daugiausiai – apie 40 proc. Norvegijoje.

„Perkant elektra varomą automobilį Norvegijoje vairuotojas atleidžiamas nuo visų, su automobiliu susijusių, mokesčių. Todėl pagal kainą jis gali konkuruoti su visais automobiliais, kurie turi vidaus degimo variklį. Be to, pavyzdžiui, Osle yra nemokamas parkavimas su galimybe pasikrauti bateriją ir kiti privalumai. Žinoma, kol kas galiu pasakyti, kad „Mitsubishi i-Miev“ yra santykinai nepigus automobilis, kurio maksimalus nuvažiuojamas atstumas su pilnai pakrauta baterija yra 150 kilometrų.. Visgi jeigu mūsų šalyje būtų taikomos lengvatos, esu įsitikinęs, kad jį būtų naudinga įsigyti“, – sako A. Petrov, prisipažinęs, kad Lietuvoje kol kas nenupirktas nė vienas elektromobilis.

Sekame estams iš paskos

Kolegai iš „Inchcape Motors“ pritaria ir G. Sudaras. Jo teigimu, Estija pagal hibridinių automobilių populiarumą ir pardavimus yra laikoma lydere tarp Baltijos šalių.

„Estai yra arčiau skandinavų, kurie jau yra atradę hibridinius automobilius ir ten net yra hibridinių taksi su 300 tūkst. kilometražu. Pirmiausia, hibridai Skandinavijoje buvo perkami dėl nedidelių kuro sąnaudų, vėliau pastebėta, kad jie dar ir labai patikimi, rečiau reikia remontuoti. Estai vadovaujasi skandinavų pavyzdžiu. Mes su latviais sekame estams iš paskos“, – Baltijos šalis lygina G. Sudaras.

Jis prognozuoja, kad ateityje hibridinių automobilių pardavimų kreivė Europoje turėtų didėti ir dėl „Euro 6“ ir „Euro 7“ įvedamų variklių standartų. Dabartiniuose „Toyota“ planuose – iki 2020 metų pradėti gaminti vien tik hibridinius automobilius.