Didingi, galingi, išraiškingi, žavintys ir pritrenkiantys. Šiais epitetais drąsiai galima vadinti istorinius amerikietiškus automobilius, daugeliui matytus tik senose kino juostose. Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti automobiliai Lietuvos gatvėse verčia atsisukti kiekvieną, o Pasvalyje surengtoje automobilių parodoje „Eugenijau, mes važiuojame“ privertė stabtelėti ir jauną, ir seną.

Kaip sako amerikietiškų automobilių savininkai, senieji technikos stebuklai, sukurti anapus Atlanto, keri savo didybe. Galingi varikliai, platūs ir ilgi kėbulai, erdvūs salonai ir išraiškingas dizainas.

Dažniausiai pirmąjį automobilį įsigiję ir jį sėkmingai restauravę automobilių entuziastai „suserga“ amerikietiškų automobilių „liga“ ir jų garažuose netrukus atsiranda vis daugiau ir daugiau amerikietiškos technikos.

7,5 litro darbo tūrio varikliu varomą „Buick Riviera“ automobilį į parodą atvairavęs kaunietis Edvinas Kymantas sako, kad šį modelį iš JAV įsigijo būtent dėl išskirtinės išvaizdos. Pašnekovas sako, kad į Lietuvą atplukdytas automobilis buvo praradęs savo grožį – išblukusi spalva, aptrintas salonas, ant kėbulo buvo matyti laiko palikti randai.

Kartu su tėvu automobilių restauravimu užsiimantis vaikinas sako, kad prie automobilio teko praleisti ne vieną šimtą valandų tol, kol jis buvo panašus į fotografijose matytus modelius. Teko iš naujo persiūti saloną, naujomis keisti susidėvėjusias dalis.

Tai užėmė pusantrų metų. Tiesa, kai kuriuos darbus, tokius kaip chromavimas, teko atlikti Lenkijoje, mat Lietuvoje tokią paslaugą gauti problematiška.

„Daugumai, svarstančių apie amerikietiško automobilio pirkimą ir restauraciją kyla klausimas, kaip lengvai bus galima gauti atsarginių dalių. Galiu užtikrinti, kad dalys šiems modeliams – maža problema. Visi užsakymai vykdomi internetu ir užsakytą dalį galima gauti maždaug per dvi savaites. Kainos taip pat prieinamos. Yra gamintojas, kuris iki šiol vis dar gamina dalis ar kažkokias gumas, tad šioje vietoje problemų nematome“, – sako Edvinas Kymantas.

Dažniausiai parodose savo automobilį demonstruojantis vaikinas sako, kad kartais „Buick Riviera“ automobiliu išrieda ir į gatves. Anot jo, žmonės tokiems automobiliams neabejingi – mojuoja, nusišypso, palydi komplimentais.

Su kitais amerikietiškų modelių savininkais, anot Edvino Kymanto, palaikomi glaudūs ryšiai. Visus sieja ta pati aistra – amerikietiška svajonė.

Dar vienas amerikietiškų automobilių entuziastas į Pasvalį atvyko iš Panevėžio. Pašnekovas vardu Andrius patikino, kad senoviniai automobiliai pakerėjo visą jo šeimą, o jis pats restauravimui išsirinko 350 arklio galių „Cadillac deVille“. Beje, šiuo automobiliu dažniausiai važinėja moteris. Šeimos garaže taip pat stovi ir senoviniai „Rolce-Royce“ ir „Čaika“ modeliai.

„Žmonės gatvėje automobilį palydi su šypsena. Jei tik kur nors sustoji, tuoj automobilį apsupa norintys prie jo nusifotografuoti. Visus vilioja neįprastos formos ir spalva. Sezono metu gatvėse šį automobilį galima pamatyti beveik kiekvieną savaitgalį“, – sakė Andrius.

Pašnekovas pritarė kolegos nuomonei, kad dalių stygiaus amerikietiškus automobilius restauruojantys entuziastai nejaučia, tačiau tai užima nemažai laiko.

Neretai pasitaiko tokių kuriozų, kad užsakius vieną dalį, į Lietuvą atkeliauja visai kita detalė, tad tenka daryti grąžinimą ir laukti reikiamos dalies. Šitaip sugaištamas mažiausiai vienas mėnesis.

Andrius tvirtina, kad vienam automobiliui paruošti prireikia maždaug dvejų metų. Važinėdamas parodoje eksponuotu, 1960-aisiais metais pagamintu „Cadillac deVille“, Andrius ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir sulaukia užsakymų iš jaunavedžių.

Tiesa, kai kada žmonės neįvertina amerikietiško automobilio privalumų ir kelionė šiuo modeliu jiems pasirodo per brangi.

„Užsakymų yra, tačiau dažniausiai automobilis džiugina savo rato žmones. Kartais žmonės prašo už 50 litų juos kokią valandą pavėžinti. Kai pasakau, kad dėl tokios sumos automobilio net nekursiu, atkerta, kad pigiau kainuoja limuzinas. Taip, gal ir pigiau, tačiau juk čia amerikietiškas modelis su aštuonių cilindrų, 7,5 litro darbo tūrio varikliu. Degalų apetitu jis nesiskundžia. Kiek jis naudoja degalų – neskaičiuoju. Tikrai nemažai“, – pasakojo panevėžietis Andrius.

Straipsnio ir nuotraukų autorius: Tomas Markelevičius.