Lietuvos automobilių rinka įriedėjo į 2018-uosius metus. Pirmieji kalendoriaus mėnesiai, kaip visada, nepasižymi itin derlinga transporto priemonių prekyba, tačiau šių metų sausio-kovo mėnesiais šalyje įvyko daugiau sandorių nei bet kurių kitų metų pradžioje.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo užfiksuota net 103,1 tūkst. automobilių sandorių – 7 proc. arba 6,7 tūkst. sandorių daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Analizuojant valstybės įmonės „Regitra“ bei tyrimų bendrovės „AutoTyrimai“ duomenis buvo pastebėtas visų tipų sandorių augimas.

Didžiausia dinamika pastebėta naujų automobilių rinkoje – per pirmuosius tris mėnesius šalyje užregistruota 7,2 tūkst. lengvųjų automobilių – maždaug 16,4 proc. daugiau nei per pirmąjį 2017-ųjų ketvirtį.

Tiek vidinėje Lietuvos rinkoje įvykusių sandorių, tiek iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų automobilių pardavimai taip pat augo pastebimai. Šalies viduje įvyko 62,6 tūkst. sandorių – maždaug tiek pat, kiek užfiksuota 2009 metais visus sandorius kartu sudėjus. Vidinėje rinkoje prekyba automobiliais augo 6,9 proc.

Tai, kad lietuviai nevengia transporto priemonės ieškoti užsienyje, liudija ir importuotų, pastoviai registracijai įsigytų automobilių statistika. 2018-ųjų sausio-kovo mėnesiais lietuviai užregistravo 33,3 tūkst. įvežtų automobilių – 5,3 proc. daugiau nei per tą patį 2017-ųjų laikotarpį.

Naudoto automobilio vidutinė rinkos kaina šių metų pradžioje pasiekė 3,6 tūkst. eurų ribą ir lyginant su paskutiniuoju praeitų metų ketvirčiu, stabilizavosi – sumažėjo 100 eurų. Tiesa, lygiai prieš metus vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina siekė 3,3 tūkst. eurų. Vidutinė kaina banguoja, lyg didelio ežero vanduo, tačiau per paskutinius tris metus niekada neviršijo 3,8 tūkst. eurų ribos bei neatpigo daugiau nei 3,3 eurų.

Pirkėjų pokyčiai Lietuvoje praktiškai nekinta. Arba, jeigu kinta – tai itin lėta, plika akimi vos pastebimomis padalomis. Šalies vairuotojai ir toliau su malonumu sėda į naudotus vokiškus, o ypač – „Volkswagen“ markės automobilius, kurių dažnas varomas dyzeliniais degalais – tik kas penktas įvežamas benzininis modelis.

Negana to, tai – senos trasporto priemonės. Dominuojanti amžiaus kategorija – 11-15 metų. Beveik kas antras (45 proc.) iš užsienio pastoviai registracijai įvežamas automobilis yra būtent šios amžiaus grupės. Tiek Latvijos, tiek Estijos vairuotojai didesnį dėmesį rodo truputį naujesnėms transporto priemonėms.

Pastaruoju metu šalies automobilių parka pildo nauji automobiliai. Gausėjančiais jų pardavimais džiaugiasi ne tik valdžios atstovai, bet ir oficialios automobilių atstovybės. Tačiau šios statistikos paraštėse netrūksta ryškių pastabų. Nors ir praeitais metais buvo parduota iš viso net 29 tūkst. naujų transporto priemonių ir su tokiais rezultatais neva vejamės Europos Sąjungos šalių vidurkį, tačiau iš tiesų atsilikimas nuo Vakarų šalių yra žymiai didesnis.

Reeksporto duomenys parodo, kad beveik kas ketvirtas nupriktas naujas automobilis Lietuvoje neužsibuvo ir dabar rieda užsienio keliais. Buvome įpratę prie 17-18 proc. reeksporto dalies, tačiau 2017-aisiais reeksportas pasiekė naujas aukštumas – iš 29 tūkst. naujų automobilių beveik 7 tūkst. buvo reeksportuoti. Tai šiek tiek iškreipia statistiką ir nepagrįstai didina juridinių pirkėjų dalį.

Lietuvos automobilių rinkoje pastebėtas užtikrintas augimas

Pirmasis 2018 metų ketvirtis didelių pokyčių Lietuvos automobilių rinkai neatnešė. Pagal sandorių skaičių, tai, eilinį kartą, sėkmingiausia metų pradžia nuo pat 2008-ųjų. Sausio-kovo mėnesiais šalyje įvyko net 103,1 tūkst. automobilių sandorių – maždaug 7 proc. arba 6,7 tūkst. sandorių daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Labiausiai paaugo naujų automobilių rinka – ji, lyginant su 2017-ųjų pirmuoju ketvirčiu, plėtėsi šeštadaliu arba 16,4 proc. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota 7,2 tūkst. naujų automobilių.

Vidinėje Lietuvos rinkoje įvykusių sandorių skaičius pasiekė 62,6 tūkst. Toks rezultatas – 6,9 proc. geresnis nei tuo pačiu metu pernai. Vidinėje Lietuvos automobilių rinkoje buvo daugiau dinamikos nei iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų transporto priemonių sandoriuose. Prekyba importuotais automobiliais per metus padidėjo 5,3 proc. iki 33,3 tūkst. įvežtų transporto priemonių.

Visų kategorijų automobilių sandoriai labiausiai augo būtent Lietuvoje – tiek Latvijos, tiek Estijos automobilių rinkos apsūkos – gerokai žemesnės.

Vidutinės naujų ir naudotų automobilių kainos padidėjo

Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 3,6 tūkst. eurų – šiek tiek stabilizavosi, lyginant su paskutiniuoju 2017 metų ketvirčiu, kada vidutinė kaina pasiekė aukštą 3,7 tūkst. eurų ribą.

Tačiau lyginant su pirmuoju 2017-ųjų ketvirčiu, šiemet Lietuvos vairuotojai pirko vidutiniškai 300 eurų arba 8,7 proc. brangesnius automobilius. Nuo pat 2015-ųjų metų matuojama vidutinė naudoto automobilio kaina išlieka 3,3 tūkst. – 3,8 tūkst. eurų intervale. Šis parametras neturėtų staigiau keistis be drastiškų vidinės rinkos tendencijų pokyčių.

Vidutinė naujo automobilio kaina išliko stabili ir keitėsi vos 0,9 proc. Ji pirmąjį 2018 m. ketvirtį siekė apie 21,5 tūkst. eurų.

Metų pradžioje įvyko sandorių už beveik pusę milijardo eurų

Šių metų sausio-kovo mėnesiais Lietuvos automobilių rinkoje įvyko sandorių už beveik pusę milijardo eurų – 496,4 mln. eurų. Rinkos apyvarta, lyginant su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu padidėjo 16,2 proc.

Nauji automobiliai atsakingi už maždaug trečdalį visos rinkos apyvartos – 31,4 proc. Antra pagal apyvartos dydį amžiaus grupė – 1-5 m. amžiaus automobilių kategorija (20,7 proc. visos apyvartos), o 11-15 metų senumo automobiliai sudarė tik truputį mažesnį rinkos pyrago gabaliuką – 20,4 proc. visos Lietuvos autorinkos apyvartos. Populiariausiais šalyje išliko būtent šios amžiaus grupės automobiliai.

Negana to, 16-20 m. amžiaus grupės transporto priemonės taip pat išlaiko stabilią poziciją. Tai eilinį karta parodo, kad Lietuvoje paklausiausi seni automobiliai.

Lietuvos automobilių parkas atsinaujina lėčiau nei Latvijos ar Estijos

Pagal naujų ir pastoviai registracijai iš užsienio įvežtų automobilių santykį Lietuva išlieka stabilia lydere Baltijos šalių atžvilgiu. Vienam naujam automobiliui 2018-ųjų 1-ąjį ketvirtį atiteko net 4,6 įvežto naudoto automobilio. 2017-ųjų sausio-kovo mėnesiais šis rezultatas buvo šiek tiek prastesnis -–vienam naujam modeliui atiteko daugiau nei 5 įvežti.

Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuojamas iš užsienio įvežtų automobilių sumažėjimas. Dėl to naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis priartėjo prie geresnės proporcijos – vienam naujam modeliui atiteko 1,8 įvežto naudoto automobilio.

Tuo tarpu Estijoje pastebimos visiškai kitokios tendencijos. Jos daugiau primena vakarietiškų valstybių vairuotojų pirkimo įpročius. Nauji automobiliai Estijoje nuperkami dažniau nei įvežami naudoti – vienam naujam atiteko 0,7 įvežto automobilio.

Lietuva – automobilių verslo šalis

Joks kitas rodiklis taip gerai neatvaizduoja Lietuvos, kaip automobilių prekybininkų šalies, portreto. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pastoviai registracijai į Lietuvą buvo įvežta 33,3 tūkst. naudotų automobilių – 5,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Latvijoje buvo fiksuojamas tokio tipo sandorių kritimas. Jis sumenko nemaža dalimi – beveik septintadaliu – 14,5 proc. Šioje šalyje per pirmus tris šių metų mėnesius buvo įvežta 11 tūkst. naudotų automobilių.

Į Estiją įvežama dar mažiau naudotų automobilių. Negana to, šios šalies vairuotojai renkasi naujesnes transporto priemones, nei lietuviai ar latviai.

Lietuviai renkasi senesnes transporto priemones nei latviai ar estai

Jeigu trumpai reikėtų apibūdinti į Baltijos šalis pastoviai registracijai importuojamų automobilių tendencijas, tai užtektų akcentuoti, kad lietuviai renkasi senesnius automobilius nei latviai ar estai.

Beveik kas antras į šalį įvežamas naudotas automobilis pagamintas 2003-2007 metais. Tokių automobilių kiekis sudaro beveik 46 proc. iš visų įvežamų transporto priemonių, o blogiausia tai, kad dominuojanti jų padėtis nekinta. Per metus šios, 11-15 m. amžiaus grupės automobilių proporcija padidėjo 0,9 proc.

Ir tai nėra vienintelė Lietuvos automobilių rinkos juodoji dėmė. 16-20 m. amžiaus grupės transporto priemonės užima antrą vietą pagal paklausą – tokių automobilių sandorių skaičius ūgtelėjo 2,9 proc. ir sudarė net 21,1 proc. iš visų į šalį pastoviai registracijai įvežamų transporto priemonių dalį.

Latvijoje taip pat populiariausi 11-15 m. amžiaus grupės automobiliai (45 proc. iš visų tokio tipo sandorių), tačiau latviai mieliau renkasi 6-10 m. senumo transporto priemones – jos sudaro 27 proc. iš visų įvežamų automobilių.

Estijoje populiariausi 6-10 m. amžiaus grupės iš užsienio įvežti automobiliai. Maždaug kas trečias į Estiją pastoviai registracijai įvežtas automobilis papuolė į šį amžiaus segmentą. Beveik po 29 proc. iš visų įvežamų automobilių sudarė gretimos 1-5 m. bei 11-15 m. amžiaus grupės.

Baltijos šalių vairuotojai iš užsienio veža „Volkswagen“ markės automobilius

„Volkswagen“ markės automobiliai ir toliau žydi Lietuvos, Latvijos bei Estijos naudotų įvežtų automobilių sandoriuose. Negana to, Lietuvoje jų sandorių skaičius per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu – 9,2 proc., o Latvijoje ir Estijoje sumenko atitinkamai 6,9 bei 3,4 proc.

Antroji pagal populiarumą markė įvežtų automobilių sandoriuose skyrėsi visose Baltijos šalyse. Lietuviai rinkosi „Audi“, latviai – „Volvo“, o estai – BMW markės modelius. Pastebima, kad stiprias pozicijas visose šalyse užima „Premium“ segmento atstovai ir tai parodo, kad naudotų automobilių užsienyje ieško racionalūs vairuotojai – tie, kurie siekia už tam tikrą pinigų sumą įsigyti kuo daugiau automobilio.

Tačiau Lietuviai labiau nei latviai ar estai pirmenybę teikė „Toyota“ automobiliams – šios markės nėra nei Latvijos, nei Estijos populiariausių markių penketukuose.

Lietuviai renkasi „Volkswagen Passat“

Geriausiai parduodamų naudotų automobilių rinkoje pirmąjį 2018-ųjų ketvirtį neliko vietas nei vienam japoniškam automobiliui. Jeigu pernai duris į dešimtuką uždarė „Toyota Avensis“, tai šių metų pradžioje šį modelį iš karštosios kėdės išstūmė „Volvo V70-XC70“ modeliai. Ir tai yra vienintelis ne Vokietiją atstovaujantis automobilis dešimtuke.

Sąrašo viršuje, kaip jau tapo įprasta, ir toliau dominuoja „Volkswagen Passat“, kurių per 3 mėnesis parduota beveik 2,4 tūkst. vnt. – 6,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausią progresą patyrė 3 vietą užėmę „Volkswagen Golf“ bei 6-oje pozicijoje esantys 3 serijos BMW modeliai. Jų paklausa augo atitinkamai 18,2 bei 19,4 proc.

Labiausiai sumenko naudotų „Opel“ markės automobilių pardavimai: „Zafira“ sandorių skaičius smuktelėjo 10,1 proc. – beveik identiška dalimi, kaip ir „Astra“ (10,2 proc.).

Net 6 iš 10 populiariausių modelių – prestižinių segmentų automobiliai. Tai parodo, kad šalies vairuotojai mieliau sėda į senesnius, tačiau prabangesnius automobilius.

Populiariausias naudotas automobilis Latvijoje – „Audi A4“

Skirtingai nuo lietuvių bei estų, latviai savo tautos automobiliu jau ne pirmą kartą palaiko „Audi A4“. Šis prestižinio segmento vidutinio dydžio modelis buvo nepralenkiamas ir per pirmąjį 2018-ųjų ketvirtį jų šalyje parduota 576 vnt. Visgi, jų pardavimai pastebimai sumenko – net 18,8 proc.

Tik 3 serijos BMW, užimantis 6-7 vietą patyrė didesnį – 23,3 proc. – nuosmukį. Šis modelis savo pozicija dalinasi su 5 serijos BMW, kurių per pirmus tris šių metų mėnesius parduota tiek pat – 379 vnt.

Tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių Latvijoje net 7 modeliai yra „Premium“ segmento atstovai. Dešimtuke taip pat dominuoja vokiškos transporto priemonės bei keletas „Volvo“ markės automobilių.

Estijoje augo prabangių automobilių sandoriai

Populiariausio naudoto automobilio titulas Estijoje atiteko „Volkswagen Passat“ modeliui. Jų per 3 mėnesius parduota 304 – 7,9 proc. mažiau nei pernai (kai buvo užregistruota 330 tokių modelių sandorių).

2 bei 3 vietas pasidalino 5 serijos BMW, kurių sandorių skaičius augo 18,7 proc. bei „Audi A6“, kurių parduota 17,4 proc. mažiau nei pernai. Trumpai tariant, šie du „Premium“ segmento atstovai per metus tiesiog apsikeitė vietomis.

Estai per pirmuosius tris šių metų mėnesius įsigijo 222 „Volvo V70/XC70“ modelius ir joks kitas automobilis nepatyrė tokio dinamiško (net 26,9 proc.) pardavimų augimo.

Mažiausia importuotų dyzelinių automobilių dalis – Lietuvoje, didžiausia - Latvijoje

Naujai įvežtų automobilių pagal degalų tipą statistikoje didelių pokyčių neužfiksuota. Visų trijų šalių vairuotojai ir toliau pirmenybę tiekia naudotiems dyzeliniais degalais varomiems automobiliais.

Trys iš keturių į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių yra varomi būtent šiais degalais, o tik penktadalis – benzinu. Alternatyviais degalais varomi automobiliai sudarė 4,1 proc. iš visos importuojamų transporto priemonių rinkos.

Kad ir kaip nepatogiai su tokia statistika atrodome prieš Vakarų šalis, situacija į Latviją bei Estiją įvežamų automobilių rinkose – dar blogesnė. Tik kas 8 į Latviją įvežamas automobilis yra benzininis, Estijoje benzininiai modeliai sudarė 18,3 iš visų importuojamų automobilių. Negana to, tiek latviai, tiek estai visiškai nesidomi alternatyviais degalais varomomis transporto priemonėmis – tokio tipo automobiliai nesudarė nė 2 proc. iš visų į šias šalis įvežamų modelių.

Pabrėžiama, jog alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.

Žydinti naujų automobilių prekyba

Nors ir naujų automobilių sandorių skaičiai didėjo visose Baltijos šalyse, didžiausia dinamika buvo pastebima Lietuvoje. Lyginant 2018 bei 2017 metų pirmuosius ketvirčius, šiemet naujų automobilių rinka plėtėsi 16,4 proc. ir per tris pirmuosius mėnesius į šalies kelius išriedėjo apie 7,2 tūkst. naujų transporto priemonių.

Latviai sausio, vasario bei kovo mėnesiais įsigijo 4,4 proc. daugiau naujų automobilių nei pernai tuo pačiu metu – iš viso 4,7 tūkst. vnt. Tuo tarpu Estija mažiausiai atsilieka nuo Europos Sąjungos bendro vidurkio ir šioje šalyje metų pradžioje buvo nupirkta net 8,1 tūkst. naujų automobilių.

Analizuojant metinę statistiką pastebima, kad 1000 Estijos gyventojų atitenka apie 18-19 naujų automobilių, kai ES vidurkis siekia net 28-29. Pagal šį rodiklį Lietuva yra sąrašo apačioje – tūkstančiui gyventojų atitenka apie 9-10 naujų automobilių. Latvijoje – dar mažiau – apie 8 naujus automobilius.

Naujos reeksporto aukštumos

2017-ųjų naujų automobilių reeksporto ataskaita parodo, kad tokio tipo transporto priemonių sandoriai augo ne be pagrindo. Reeksporto apimtys pasiekė naujas aukštumas – net apie 24 proc. iš visų pernai užregistruotų naujų automobilių buvo išvežta į kitas šalis.

Tokių reeksporto apimčių nebuvo matyti nuo pat matavimų pradžios 2009 metais. Beveik kas ketvirtas naujas Lietuvoje 2017 metais užregistruotas automobilis šiuo metu rieda kitų valstybių keliais.

Tai šiek tiek sujaukia akiai malonią statistiką ir užgesina norą tikėti, kad Lietuviai daugiau naujų automobilių perka dėl neva gerėjančios ekonominės situacijos.

Visose Baltijos šalyse nauji benzininiai automobiliai buvo paklausesni

Nagrinėjant naujų automobilių sandorius pastebimos vakarietiškos tendencijos ne tik Estijoje, bet ir Lietuvoje. Net 10,4 proc. punkto daugiau arba 56 proc. iš visų Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių buvo su benzininiais varikliais, o alternatyviais degalais varomų automobilių koncentracija paaugo iki 7,2 proc. Tik 36,8 proc. iš visų naujų automobilių buvo parduoti su dyzeliniais motorais.

Estijoje atskirtis tarp benzininiais ir dyzeliniais degalais varomų automobilių dar geresnė. Tik trečdalis (33,8 proc.) parduotų naujų automobilių turėjo dyzelinius variklius, o 60,9 proc. – benzininius.

Latvijos naujų automobilių prikėjai palaikė beveik lygų balansą – tiek benzininių, tiek dyzelinių naujų automobilių dalys beveik identiškos rinkos pyragą pasidalino atitinkamomis 47,2 bei 47,1 proc. dalimis. Tikėtina, kad vasarą šioje šalyje bus fiksuojama kukli naujų benzininių transporto priemonių persvara.

Kiekviena Baltijos šalis turi mėgstamiausias automobilių markes

Neskaitant reeksporto lyderiais vadinamų „Fiat“ markės automobilių, populiariausi Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo „Toyota“ markės modeliai. Jų pardavimai per metus paaugo net ketvirtadaliu – 24,3 proc. iki 1114 vnt. Šis japoniškas prekinis ženklas akivaizdžiai atsiplėšė nuo pagridinių savo varžovų – vokiškų „Volkswagen“ markės modelių (868 vnt.).

Panašios tendencijos ir Estijoje, tik šioje šalyje „Toyota“ (1183 vnt. modelių) išlaikė žyiai didesnę persvarą prieš „Volkswagen“ (641 vnt. sandorių). Pastarasis prekinis ženklas pagal populiarumą naujų automobilių rinkoje užėmė tik 4 vietą – tarp trečioje vietoje esančių „Renault“ (767 vnt.) bei 5 pozicijoje esančių „Citroen“ (525 vnt.).

Latviai pirmenybę teikė naujiems „Volkswagen“ markės modeliams – jų sandorių skaičius per metus ūgtelėjo 13,6 proc. ir pasiekė 727 vnt. Antroje vietoje – nauji „Toyota“ automobiliai, kurių per pirmąjį šių metų ketvirtį šioje šalyje parduota 637 vnt. (13,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 m. ketvirtį).

Perkamiausi Lietuvoje – reeksporto lyderiai

Visi trys itališki populiariausių naujų automobilių dešimtuko atstovai dėl didelių reeksporto apimčių neturėtų būti vertinami, kaip potencialūs rinkos žaidėjai. Tokiu atveju 2018-ųjų pirmąjį ketvirtį neakivaizdžiojo pirmūno poziciją Lietuvoje užsitikrino čekiškas „Škoda Octavia“, kurio pardavimai ūgtelėjo 17,7 proc. iki 292 sandorių per 3 mėnesius. 2 bei 3 vietas pasidalino „Toyota Rav4“ (+21,7 proc.) bei „Toyota C-HR“ (231 vnt.).

Naujų automobilių dešimtuke neįprastai aukštas pozicijas pelnę japoniški modeliai iš vietos išstūmė populiariuosius „Volkswagen“ – šios markės modeliai dalinasi 5, 6 bei 7 vietas.

Į pirmąją vietą Latvijoje užkopė naujieji „Volkswagen Golf“

Net 79,5 proc. pardavimų proveržį patyrę „Volkswagen Golf“ užkopė į populiariausių naujų modelių dešimtuko viršūnę Latvijoje. Per pirmuosius 3 mėnesius įvyko 228 šių modelių sandoriai. Didžiausią kritimą užfiksavo 9 vietoje esantys korėjietiški „KIA Sportage“ visureigiai – jų sandorių skaičius sumenko 37,4 proc. iki 97 vnt.

Aršiausia konkurencija Latvijoje buvo užfiksuota dėl 5-osios vietos. Net trys automobilių modeliai pretenduoja į šią garbingą dešimtuko poziciją: „Ford Fiesta“, „Toyota Auris“ bei „Peugeot 308“ – visų šių automobilių parduota po 102 vnt.

Perkamiausias Estijoje – „Škoda Octavia“

Populiariausias naujas automobilis Estijoje 2018 metų pirmąjį ketvirtį buvo „Škoda Octavia“ – jų parduota 305 vnt. Antroji vieta atiteko komerciniams „Citroen Berlingo“ modeliams, kurie patyrė pagirtiną 38,9 proc. (iš viso 257 vnt.) šuolį ir į antrąją vietą nustūmė „Toyota RAV4“ visureigius (249 vnt.).

Perkamiausių dešimties automobilių sąrašą Estijoje sudaro 4 japoniški, 2 prancūziški, 2 čekiški ir tik po vieną vokišką bei korėjietišką modelį.

Naujus automobilius perka įmonės

Lietuvos naujų automobilių pardavimai paremti verslo klientais. Tik maždaug kas ketvirta nauja transporto priemonė nuperkama fizinių asmenų – trys ketvirtadaliai atitenka verslui. Tai parodo, kad šalyje yra optimistiškos verslo nuotaikos ir bendrovės investuoja į susisiekimo priemones.

Beveik kas trečias naujas Latvijoje automobilis (30,9 proc.) nuperkamas privačių asmenų. Latvija pagal šį parametrą užima nišą tarp Lietuvos ir Estijos. Net 41,2 proc. iš visų naujų transporto priemonių Estijoje parduodama privatiems valdytojams.

Latvija stabdė Baltijos šalių automobilių rinką

Lietuvos automobilių rinkoje naujų ir naujai įvežtų sandorių skaičius stipriai pranoko Latvijos ir Estijos rezultatus kartu sudėjus.

Baltijos šalių automobilių rinka šių metų pradžioje augo 2,6 proc. geriau nei 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį. Visose šalyse užfiksuota 70 tūkst. naujų ir iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų automobilių sandorių.

Už didžiausią dalį atsakinga būtent Lietuva, kuriai atiteko 40,5 tūkst. tokių tipų sandorių – 7,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Estijoje automobilių rinka plėtėsi 5,7 proc. geriau nei 2017-ųjų sausį-kovą, o Latvija atliko inkaro vaidmenį – Latvijos automobilių rinkoje šių metų pirmąjį ketvirtį įvyko 9,6 proc. mažiau sandorių nei 2017-ųjų pradžioje.

Apibendrinimas ir prognozės

Rezultatyvus pirmasis 2018-ųjų ketvirtis kuria optimistišką Lietuvos automobilių rinkos atmosferą. Nors ir prognozuoti, kiek sandorių gali įvykti šiais metais dar anksti, tačiau yra didelė tikimybė, kad tai ir vėl bus rekordiniai metai.

2017-ųjų rezultatas aukštai pakėlė kartelę. Ypač didelė dinamika naujų automobilių rinkoje verčia svarstyti, kodėl staiga lietuviai, lyg karštas bandeles, ėmė graibstyti naujus automobilius. Tačiau didėjantis reeksporto mastas užtraukia šiokį tokį šešėlį ant naujų transporto priemonių registracijų statistikos.

Jau buvome įpratę matyti nusistovėjusią reeksportuojamų automobilių proporciją – iš šimto naujų modelių maždaug 5-6 išvažiuodavo į kitas šalis. 2017-ųjų rezultatas – reeksportuotas kas ketvirtas naujas automobilis. Neaišku, ar čia jau yra reeksporto lubos, ar tam tikrų prekinių ženklų atstovai dar didins apsukas.

Atmetus beveik 7000 reeksportuotų automobilių gaunama įdomi statistika. Maždaug kas trečias (o ne kas ketvirtas) naujas automobilis parduotas privačiam pirkėjui – pagal šį parametrą lenkiame Latviją, tačiau iki Estijos dar trūksta. Pavyti estus kol kas – misija neįmanoma. Šios šalies vairuotojų pirkimo įpročiai skiriasi – tūkstančiui gyventojų per metus atitenka maždaug dvigubai daugiau naujų automobilių.

Vis ryškiau švyti hibridiniai bei elektra varomi automobiliai. Jų sandorių gausėjimas parodo, kad vairuotojai įvertina tokių automobilių privalumus – tiek mažesnes kuro sąnaudas, tiek kuklesnes eksploatacines išlaidas ir drąsiau sėda prie alternatyviais degalais varomų automobilių vairų.

Europos automobilių gamintojų asociacija tvirtina, kad elektromobilių poreikis auga greičiau nei tikėtasi ir kai kuriose šalyse susiduriama su nepakankamai išvystyta elektromobiliams reikalinga infrastruktūra. Per kelis metus Lietuvoje elektromobilių skaičius padvigubėjo, o hibridinių automobilių registracijos didėjo daugiau nei pusantro karto. Idėja pagrindiniuose šalies keliuose įrengti baterijų įkrovimo stoteles apie elektromobilius privertė pagalvoti net ir tuos vairuotojus, kurie dažniau važiuoja tolimus atstumus.

Negana to, gamintojai masiškai investuoja į elektromobilių gamybą ir tikėtina, kad po kelių metų šalies keliuose matysime ne tik populiariuosius „Nissan LEAF“ ar prabangius „Tesla“, bet ir „Volkswagen“, „Opel“ bei kitų gigančių modelius.

Atsižvelgiant į situaciją parduodamų automobilių rinkoje 2018 metais Lietuvoje ir toliau labiausiai augs BMW markės naudotų modelių pardavimai. Metų pradžioje jie iš pirmosios pagal populiarumą vietos išstūmė ilgamečius lyderius – „Volkswagen“ automobilius. Tačiau brangesnių automobilių pardavimas užtrunka gerokai ilgiau nei ekonominės klasės automobilių.

Nors ir Vakaru šalys kuo toliau, tuo drąsiau kratosi dyzelinių automobilių, tokio tipo transporto priemonės Baltijos šalyse tiesiog klesti. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tarp įvežamų automobilių būtent modeliai su dyzeliniais varikliais sudaro absoliučią daugumą. Prireiks ne tik daugybės metų, bet ir papildomų vidinių postūmių, siekiant sumažinti tokiu kuru varomų naudotų automobilių koncentraciją.

Pastaruoju metu imta vis garsiau kalbėti apie galimą automobilio taršos mokestį, tačiau būtų pats laikas pateikti protingą, gerai apgalvotą ir pagal geriausius užsienio šalių pavyzdžius sugeneruotą mokesčio modelį. Tik nenuskriausdami žemiausias pajamas turinčių žmonių galėtume nusikratyti tos nepageidaujamos senų dyzelinių automobilių šalies etiketės.

Mintis, kad net Vokietija drastiškai atsisakys ir net su dosniomis nuolaidomis ims pardavinėti neperkamus kelių metų senumo automobilius su dyzeliniais EURO5 standarto varikliais sujudino visą Lietuvos žiniasklaidą. Tačiau kol verslininkai trina rankomis ir laukia pačių gardžiausių pasiūlymų, Vokietijos transporto skelbimų portaluose nematyti jokio juntamo kainų smukimo. Jeigu jis yra – tai tik simbolinis. Tai reiškia, kad dyzelinių parduodamų automobilių kainos turėtų išlikti stabilios.

Nuo sausio 1 dienos leidus registruoti bei eksploatuoti automobilius su vairu dešinėje pusėje, Lietuvos automobilių parke niekas nepasikeitė. Balandžio 1-osios duomenimis, per 3 mėnesius šalyje neužregistruotas nei vienas toks automobilis. Lyg kokia Kinijos siena tokių automobilių bangą sustabdė privalomos papildomos įrangos specifikacija. Taigi, blanki 2017 metų pabaigos prognozė, neva per metus šalyje galėtų atsirasti iki 50 tūkst. dešiniavairių automobilių taip ir neišsipildys. Tik patys atkakliausi išskirtinių automobilių gerbėjai po ilgų biurokratinių kovų galbūt užregistruos kelias transporto priemones su vairu dešinėje pusėje.