2017-ųjų antrasis ketvirtis parodė, kad augančioje Lietuvos automobilių rinkoje optimistinės nuotaikos lydėjo ne veltui. Beveik 116 tūkst. automobilių sandorių, įvykusių per balandžio, gegužės ir birželio mėnesius nubrėžia naujas ribas šių metų prognozėms. Jeigu praėjusiais metais trūko vos poros tūkstančių sandorių iki rekordinių 2014-ųjų rezultatų, tai į 2018-uosius turėtume įžengti rekordiškai pabaigę šiuos metus – 400 tūkst. sandorių atrodo pasiekiami ranka, kaip niekada anksčiau.

Augantys visų tipų sandoriai Lietuvoje dar kartą parodė, kad automobiliu šalimi mūsų valstybė vadinama pagrįstai. Naujų ir naujai įvežtų sandorių skaičiumi Lietuva aplenkė Latviją ir Estiją kartu sudėjus, tačiau vis dar susiduriame su viena opia problema – sparčiai senstančiu automobilių parku. Jeigu Europos Sąjungos šalių automobilių amžiaus vidurkis dabar siekia apie 10 metų ir kasmet pasensta maždaug keliais mėnesiais, Lietuvoje tai pasireiškia blogiau.

Į šalį verslininkai ir toliau veža senesnius automobilius. Tokius lengviau parduoti, o net ir neužsibrėždami didelių pelno maržų automobilių perpardavinėtojai didina Lietuvos autorinkos apsukas.

Būtent seni automobiliai ir yra viena iš priežasčių, kodėl per metus taip nukrito vidutinė naudoto automobilio kaina. Patys populiariausi modeliai ne tik išlieka 11-15 metų amžiaus grupėje. Panašu, kad jie kiekvieną ketvirtį tik gausėja – susidaro įspūdis, kad Lietuva atlieka automobilių laužo vaidmenį ir valo Vakarų Europos autoparkus.

Lietuviai ir toliau išlieka ištikimi pamėgtoms savo markėms – tarp naudotų automobilių dominuoja vokiški automobiliai, tarp kurių „Volkswagen“, „Audi“, BMW, „Opel“ prekiniai ženklai. Tai – daugybės metų įdirbis, apie kurį svajoja ne tik japoniškų, bet ir prancūziškų bei korėjietiškų automobilių atstovai.

Džiugiai nuteikia pastebima dyzelinių transporto priemonių mažėjimo tendencija. Nors ir jų apimtys sumažėjo keliais procentiniais punktais, ketvirtis po ketvirčio, metai po metų ir pusiausvyra tarp įvežamų tradiciniais degalais varomų automobilių turėtų būti atstatyta.

Naujų automobilių rinkoje situacija išlieka stabili ir optimistiška. Didėjantys pardavimai, beveik 10 proc. skirtumas tarp benzininių ir dyzelinių automobilių rinkos dalių (benzininių persvarai) nustato kompase labai aiškią vakarietišką automobilių rinkos kryptį. Didėjantis sandorių skaičius taip pat parodo, kad verslas šalyje gyvena geromis nuotaikomis.

Lietuvos automobilių rinka plėtėsi neregėtu mastu

Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ bei „AutoTyrimų“ bendrovės duomenimis, Lietuvos automobilių rinka antrąjį šių metų ketvirtį plėtėsi labiau nei bet kada nuo 2008 metų. Net ir pirmąjį 2017-ųjų metų ketvirtį fiksuotas rekordas liko balandžio-birželio mėnesių šėšėlyje.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta net 14,8 proc. arba 14,9 tūkst. daugiau automobilių sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio menesius šalyje sudaryta 115,9 tūkst. automobilių sandorių. Naujų automobilių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu parnai, išaugo beveik penktadalių – 18,4 proc. Iš viso per antrąjį ketvirtį Lietuvoje parduota 8,2 tūkst naujų automobilių.

Puikūs naujų automobilių prekybos rezultatai stipriai praplėtė ir bendrą apyvartą – ji didėjo 7,7 proc. iki 528,9 mln. eurų. Antrojo praeitų metų ketvirčio automobilių rinkos apyvarta siekė apie 491 mln. eurų.

Vidinėje Lietuvos rinkoje įvyko 68,6 tūkst. naudotų automobilių sandorių – 10,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Visgi, labiausiai Lietuvos automobilių rinkos apsūkas padidino naujai iš užsienio įvežtų automobilių sandorių skaičius. Jis augo net 22,5 proc. iki 39,1 tūkst. sandorių pastoviai registracijai.

Sumenko vidutinė naudoto automobilio kaina

Vidutinė naudoto automobilio kainą 2017-ųjų antrąjį ketvirtį nukrito iki 3,3 tūkst. eurų – lygiai tokios pat vertės, kaip ir šių metų pradžioje – sausio-kovo mėnesiais.

2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 3,7 tūkst. eurų. Remiantis naujausiais duomenimis, per metus ji sumažėjo 10,8 proc.

Vidutinės naudoto automobilio kainos sumažėjimą galima pagrįsti ir toliau augančiais senesnio amžiaus automobilio pardavimais. Tokio tipo transporto priemonės populiaresnės tarp automobilių verslininkų – jos greičiau parduodamos, nors ir pelno maržos nėra tokios didelės, kaip parduodant naujesnius modelius.

Naujų automobilių vidutinės kainos išliko stabilios – keitėsi vos 1 proc. Jeigu prieš metus vidutinė naujo automobilio kaina Lietuvoje siekė 21 tūkst. eurų, tai 2017-ųjų antrąjį ketvirtį ji sumenko iki 20,8 tūkst. eurų.

Trečdalį apyvartos sugeneravo naujų automobilių pardavimai

Analizuojant rinkos apyvartą, galima pastebėti, kad ir toliau už didžiausią, beveik trečdalio arba 32,1 proc. apyvartos dalį yra atsakingi nauji automobiliai.

Tačiau „Regitros“ bei „AutoTyrimų“ pateikti duomenys parodo, kad šalyje pagal kiekį dominuoja senesnės transporto priemonės. Iš visų sandorių net 32,5 proc. sudaro 11-15 metų amžiaus grupės automobilių pardavimai. Jų dalis per metus padidėjo 2,3 proc., o apyvarta – 2,9 proc.

Truputį liūdniau, kad šalyje klesti prekyba senesniais automobiliais – iš visų sandorių net 26,6 proc. buvo automobilių, kurių amžius siekė nuo 16 iki 20 metų. Daugiau nei dešimtadalis sandorių – senesnių nei 21 m. amžiaus transporto priemonių. Nesmagu tai, kad mažėja naujesnių automobilių sandorių skaičius, nors tai neleidžia padidėti vidutinei naudoto automobilio kainai.

Lietuvos automobilių rinką papildė iš užsienio įvežtos transporto priemonės

Nors ir naujų automobilių pardavimai 2017-ųjų antrąjį ketvirtį šalyje klesti, gerokai didesnis iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų transporto priemonių skaičius stipriai „atskiedė“ naujų automobilių koncentraciją.

Jeigu prieš metus vienam naujam automobiliui Lietuvoje atiteko 4,6 vnt. įvežamos transporto priemonės, tai šiemet santykis padidėjo iki 4,8. Akivaizdžiai kuklesnės įvežamų automobilių apimtys Latvijoje ir Estijoje naujų ir naujai įvežtų automobilių santykį Lietuvai pavydėtinomis reikšmėmis.

Vienam naujam automobiliui Latvijoje 2017-ųjų antrąjį ketvirtį atiteko 2 vnt. įvežtų naudotų. Tuo tarpu Estijoje – 0,8. Tokio pavyzdingo Estijos rezultato paslaptis – didžiausi naujų automobilių pardavimai iš visų Baltijos šalių bei įvežama mažiausia naudotų automobilių dalis.

Lietuva – automobilių verslo šalis

Kad Lietuvoje klesti prekyba naudotais, iš užsienio įvežtais automobiliais, liudija ir 2017 metų antrojo ketvirčio duomenys. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, į šalį pastoviai registracijai įvežta net 22,5 proc. daugiau naudotų automobilių – iš viso net 39,1 tūkst.

Latvijoje naudotų automobilių verslas kiek kuklesnis – jis plėtėsi vos 7,4 proc. iki 13,4 tūkst. įvežtų transporto priemonių per balandžio-birželio mėnesius.

Tuo tarpu Estija ir toliau išlieka vienintele Baltijos šalimi, kurioje naujų automobilių pardavimai lenkia įvežtų automobilių pardavimus. Negana to, tendencijos rodo ir tolimesnį įvežtų automobilių rinkos susitraukimą – per pastaruosius metus ji sumenko 2,9 proc. iki 6,8 tūkst. į šalį įvežtų transporto priemonių.

Estai perka naujesnius automobilius nei latviai ar lietuviai

Baltijos automobilių rinkoje pastebimos ir vėl liūdnokos tendencijos Lietuvos atžvilgiu. Nors ir prekyba klesti, šioje šalyje įvežama didžiausia senų automobilių dalis. Net 43,8 proc. (2,4 proc. punkto daugiau nei pernai tuo pačiu metu) į Lietuvą įvežtų automobilių yra 11-15 m. amžiaus grupės. Tai – eilę metų nesikeičiantys skaičiai.

Negana to, daugėja ir dar senesnių automobilių dalis. 16-20 m. amžiaus automobiliai sudarė net 18,1 proc. iš visų į šalį įvežtų automobilių – 4,2 proc. daugiau nei 2016-ųjų balandžio-birželio mėnesiais.

Antrąjį šių metų ketvirtį Latvijoje populiariausiais taip pat išliko 11-15 m. amžiaus automobiliai. Jų rinkos dalis sudarė 42 proc. (3,6 proc. punkto daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Tačiau Latvijoje akivaizdžiai didesnė 6-10 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių dalis – ji siekė 31,2 proc., kai Lietuvoje – vos 24,3 proc. Kitaip sakant, kas trečias į Latviją bei kas ketvirtas į Lietuvą įvežamas automobilis buvo pagamintas tarp 2007-ųjų ir 2011-ųjų.

Estija ir toliau diktuoja tempą – šioje šalyje pati populiariausia būtent 6-10 metų automobilių amžiaus grupė. Negana to, vertinant pagal proporcijas, 1-5 metų amžiaus automobilius estai registruoja net 4 kartus dažniau nei Lietuvoje bei 2 kartus dažniau nei Latvijoje.

„Volkswagen“ markės automobiliai – Baltijos šalių favoritai

Antrąjį 2017 m. ketvirtį visose Baltijos šalyse tarp populiariausių naudotų įvežtų automobilių markių lyderio pozicijas išlaikė „Volkswagen“ automobiliai. Jų pardavimai Lietuvoje siekė net 7453 vnt. (+26,6 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai), Latvijoje – 2180 vnt. (+6,5 proc.), o Estijoje – 975 vnt. (-13,2 proc.).

Pokyčių perkamiausių iš užsienio įvežtų automobilių markių penketuke – mažai. Lietuvoje visos markės išliko tose pačiose pozicijose, kaip ir pernai tuo pačiu metu. Labiausiai augo BMW markės automobilių pardavimai – net 31,9 proc. Pastebimai didėjo ir „Audi“ modelių paklausos augimas – šios markės automobilių pirmą kartą Lietuvoje užregistruota 25,4 proc. daugiau nei 2016-ųjų antrąjį ketvirtį.

Susidomėjimas pastarosios markės automobiliais labiausiai didėjo Latvijoje – šioje šalyje per 2017 metų antrąjį ketvirtį užregistruota 19,2 proc. daugiau tokių automobilių nei pernai tuo pačiu metu.

Tuo tarpu Estijoje tarp populiariausių markių po „Volkswagen“ išsirikiavo „BMW“ su 797 vnt. modeliais bei „Audi“ su 698 vnt. modeliais (4,9 proc. mažiau nei 2016-ųjų balandžio-birželio mėnesiais).

Tarp populiariausių naudotų automobilių Lietuvoje – vien vokiški modeliai

Populiariausias naudotas automobilis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį ir toliau išliko „Volkswagen Passat“. Jų sandorių sudaryta net 2,7 tūkst. – 35,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Pastebimai augo antroje vietoje esančių „Audi A6“ sandorių skaičius – iki 2045 vnt. (29,8 proc. daugiau nei 2016-ųjų II ketvirtį).

Didžiausią pardavimų augimą patyrė 3 serijos BMW automobiliai – jų Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį parduota net 1460 vnt. – 40,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo tarpu naudotų „Opel Zafira“ pardavimai sumenko 11,9 proc. ir siekė 1405 vnt. per tris mėnesius.

Verta pastebėti, kad tarp populiariausių dešimties parduotų naudotų automobilių Lietuvoje yra tik vokiškų markių automobiliai – pernai 9 ir 10 vietas atitinkamai dalinosi „Volvo V70/XC70“ bei „Toyota Avensis“, tačiau šiemet juos išstūmė 9 vietoje esantys E klasės „Mercedes-Benz“ ir 10 vietoje esantys „Opel Vectra“.

Latvijos vairuotojai renkasi prabangesnius automobilius

Latviai, kaip ir prieš metus, taip ir šių metų antrąjį ketvirtį, daugiausiai pardavė „Audi A4“ modelių. Jų sandorių šalyje per balandžio-birželio mėnesius užregistruota 716 vnt. (20,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu).

Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Volkvo V70/XC70“ (619 vnt., +17,7 proc.) bei „Audi A6“ (582 vnt., +18,1 proc.). Nors ir populiariausių parduotų naudotų automobilių dešimtuke Latvijoje taip pat dominuoja vokiški automobiliai, 2 ir 9 pozicijose įsitvirtinę švediški „Volvo“.

Estijos populiariausių automobilių dešimtukas – be didelių permainų

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje, pirmąją vietą išlaikė „Volkswagen Passat“. Tačiau Estijoje jų parduota net 8 kartus mažiau nei Lietuvoje (340 vnt.), kai gyventojų skaičius skiriasi mažiau nei 3 kartus.

Antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai dalinasi 5 serijos BMW (320 vnt.) bei „Audi A6“ (302 vnt.). Labiausiai šioje šalyje didėjo „Volvo V70/XC70“ pardavimai – jų per antrąjį šių metų ketvirtį parduota 198 vnt. arba maždaug ketvirtadaliu daugiau (23,8 proc.) nei pernai tuo pačiu metu.

Paskutinę dešimtuko vietą Estijoje užima amerikietiški „Chrysler Voyager/Grand Voyager“ modeliai (112 vnt.), išstūmę C klasės „Mercedes-Benz“.

Lietuviai įveža vis mažiau dyzelinių automobilių

Kaip ir kiekvieną, taip ir antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą buvo įvežama vis mažesnė dyzelinių automobilių dalis. Iš visų į šalį pastoviai registracijai įvežtų automobilių, dyzeliniai sudarė 75,3 proc. dalį – 2,5 proc. punktais mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Benzininių transporto priemonių rinkos dalis paaugo 2,2 proc. punktais ir siekia 20,6 proc.

Tai reiškia, kad kas penktas įvežtas automobilis yra su benzininiu varikliu, o trys iš keturių – su dyzeliniais. Su tokiu automobilių pasiskirstymu Lietuva lenkia Latviją – šioje šalyje per antrąjį 2017-ųjų ketvirtį užregistruota 81,9 proc. dyzelinių ir 16 proc. benzininių automobilių. Nors ir tendencijos panašios, kaip Lietuvoje, Latviai ne taip skubiai mažina įvežamų dyzelinių transporto priemonių proporciją.

Vis mažesnis atsilikimas jaučiamas ir nuo Estijos, kur iš visų į šalį įvežtų automobilių, dyzeliniai sudarė 74 proc. – 1 proc. punktu daugiau nei pernai. Tačiau šioje šalyje kas ketvirtas įvežtas automobilis yra benzininis.

Pagal įvežtus automobilius, varomus alternatyviais degalais, Lietuva išlieka pirmaujančia tarp Baltijos šalių. 2017-ųjų antrąjį ketvirtį iš visų įvežtų transporto priemonių net 4,1 proc. buvo su alternatyviais degalais varomais varikliais. Latvijoje tokio tipo automobilių rinkos dalis užėmė 2,1, o Estijoje – 2 proc.

Naujų automobilių pardavimai labiausiai augo Lietuvoje

Šių metų antrąjį ketvirtį naujų automobilių rinka visose Baltijos šalyse pastebimai pagyvėjusi. Per visas tris valstybes užfiksuotas 11,4 proc. naujų automobilių rinkos augimas, net ir neskaitant fakto, kad Latvijoje ji šiek tiek susitraukė (3,8 proc.).

Geriausią rezultatą parodė Lietuvos naujų automobilių rinka, šių metų balandžio-birželio mėnesiais augusi net 18,4 proc. iki 8,2 tūkst. sandorių, tačiau net ir įvertinus didelį gyventojų skirtumą tarp Lietuvos ir Estijos, pastarąją valstybę pavyti bus sunku. Estijoje naujų automobilių pardavimai siekė 8911 sandorių ir augo 15,7 proc.

Beveik kas šeštas naujas automobilis Lietuvoje reeksportuojamas

Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš 6221 įregistruoto naujų automobilio net 1089 buvo išregistruoti. Tai sudaro stabilią 17,5 proc. dalį, kuri beveik prilysta pastarųjų kelių metų vidurkiui.

Kol kas tokia procentinė dalis yra truputį kuklesnė nei visų 2014, 2015 ir 2016 metų statistika. Latvijoje per tą patį laikotarpį reeksportuotos 649 transporto priemonės, Estijoje – 610 vnt.

Lietuvoje – didžiausia naujų benzininių automobilių atskirtis

Net 5,1 proc. punktais ūgtelėjusi benzininių automobilių ir 5,4 proc. punktais sumenkusi dyzelinių dalis privedė prie puikių rezultatų naujų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistikoje. Iš visų parduotų naujų automobilių benzininių dalis sudarė 54,2 proc., o dyzelinių – 41,3 proc. Tokio didelio atotrūkio benzininių variklių naudai Lietuvoje dar nebuvo.

Tai – džiuginančios, vakarietiškos tendencijos. Estija išlaiko dar geresnį santykį – tik maždaug kas trečias (33,8 proc.) naujas automobilis šioje šalyje parduodamas su dyzeliniu varikliu.

Tuo tarpu Latvijoje dyzeliniai ir benzininiai nauji automobiliai dalinasi beveik viendomis rinkos dalimis – benzininiai sudaro 47,7 proc. iš Latvijos naujų automobilių rinkos, o dyzeliniai – 47,3 proc.

Tačiau Latvija pirmauja pagal alternatyviais degalais varomų automobilių turimą rinkos dalį, kuri, lyginant su praeitų metų antruoju ketvirčiu, padidėjo net 2,8 proc. punktais iki 5,1 proc. Lietuvoje naujų automobilių su alternatyviais degalais rinkos dalis per metus ūgtelėjo tik 0,3 proc. punkto iki 4,6 proc., o Estijoje siekė 4,7 proc.

Lietuvoje – įtempta „Volkswagen“ ir „Toyota“ dvikova

Naujų automobilių pardavimų lyderiai Lietuvoje – „Fiat“ markės automobiliai. Tačiau būtent šio prekinio ženklo transporto priemonės yra labiausiai reeksportuojamos. Antrąją vietą užima „Volkswagen“, savo artimiausius konkurentus „Toyota“, esančius trečioje vietoje, įveikę tik 11 automobilių persvarą. Pastarosios markės automobilių antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 1111 vnt. – net 34 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ketvirtąją vietą užima „Škoda“ su 690 parduotais naujais automobiliais, o penketuką užbaigia „Renault“ su 412 vnt. parduotų modelių. Visas penketukas per metus išliko toks pats.

Latvijos populiariausių naujų automobilių markių penketuko viršūnėje karaliauja „Volkswagen“. Naujų šios markės modelių šalyje per šių metų balandžio-birželio mėnesius užregistruota 752 – 1,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu „Toyota“ padarė didelį šuolį ir su 33,1 proc. pardavimų prieaugiu (700 vnt.) priartėjo iki labai stabilios 2 pozicijos. Trečioje vietoje Latvijoje – „Opel“ markė su 440 parduotų automobilių.

Estijoje jau ne pirmą ketvirtį iš eilės dominuoja „Toyota“ markės automobiliai. Jų per 3 mėnesius parduota 1385 – net 32,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau „Škoda“ markės modeliai patyrė dar didesnį, 44 proc. prieaugį ir savo pardavimų apimtį padidino iki 1136 automobilių. Trečioje vietoje – „Renault“ su 750 parduotų naujų automobilių, o Lietuvoje ir Latvijoje garbinami „Volkswagen“ Estijoje – tik ketvirtoje pozicijoje (709 vnt.).

Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje – reeksporto lyderis „Fiat 500“

Antrąjį 2017 m. ketvirtį Lietuvoje populiariausiu modeliu tapo „Fiat 500“, kurių buvo parduota 967 vnt. Milžiniškas atotrūkis nuo antroje vietoje esančių „Volkswagen Passat“ – tik iškreiptos statistikos rezultatas. Didžioji dauguma „Fiat“ automobilių reeksportuojami, todėl „Passat“ su 328 sandoriais (net 35 proc. daugiau nei pernai) gali būti vadinamas tikruoju čempionu.

Puikūs „Volkswagen Tiguan“ pardavimai pakėlė šį visureigį į 9-ąją poziciją bei iš dešimtuko išstūmė „Toyota Avensis“ sedaną. Populiariausių modelių dešimtuką Lietuvoje sudaro 3 vokiški, 2 itališki, 3 japoniški bei po vieną korėjietišką bei čekišką automobilį – toks mišrus sąstatas pastebimas ne visada.

Latvijos dešimtuko čempionas – japoniškas miesto visureigis

„Volkswagen Passat“ parodė puikų augimą ir Latvijoje – per antrąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo užregistruota 155 tokių modelių sandorių – net 33,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau su tokiais pardavimais šis modelis liko trečioje vietoje.

Antrąją užėmė „Golf“ su 191 vnt. parduotų modelių, o populiariausiu kaimyninėje šalyje tapo miesto visureigis „Nissan Qashqai“, kurių per balandžio-birželio mėnesius užregistruota 233 vnt. Jeigu šis automobilis buvo vienintelis Japonijos atstovas dešimtuke 2016-ųjų antrąjį ketvirtį, tai šiemet tarp populiariausių modelių yra net 3 japoniški automobiliai – po 118 vnt. sandorių užfiksavo 7 ir 8 vietas besidalinantys „Toyota“ markės modeliai „Auris“ ir „RAV4“.

Estijoje didele persvara pirmauja čekiški „Škoda Octavia“

Pats populiariausias naujas šių metų antrojo ketvirčio automobilis Estijoje – „Škoda Octavia“. Jų sandorių skaičius per metus paaugo 13,4 proc. iki 422 vnt. ir didele persvara lenkia antroje vietoje esantį „Toyota Avensis“ (281vnt.). Trečioje pozicijoje – „Volkswagen Passat“, kurių per balandžio-birželio mėnesius šalyje parduota 263.

Visgi didžiausią šuolį patyrė „Citroen Berlingo“, kurių kiekis per metus ūgtelėjo 25,6 proc. iki 255 vnt. Tačiau net ir toks dinamiškas pokytis šiam komercinio pobūdžio automobiliui atnešė tik 4 vietą.

Stipriausią kritimą patyrė „Toyota Auris“ kurių pardavimai sumenko 22,5 proc. iki 207 vnt. Šis automobilis dalinasi 8 ir 9 pozicijomis su „Škoda Fabia“.

Privačių pirkėjų dalis Lietuvoje mažiausia iš visų Baltijos šalių

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje labiausiai augo privačių naujų automobilių pirkėjų dalis. Ji didėjo 33,1 proc. – šalyje fiziniai asmenys įsigijo 1926 naujus automobilius. Tuo tarpu verslas arba juridiniai asmenys įsigijo 14,5 proc. daugiau automobilių nei pernai – 6244 vnt. Tai rodo, kad fizinių pirkėjų dalis sudaro apie 23,6 proc.

Pagal šį parametrą Lietuva stipriai atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Latvijoje fiziniai asmenys per šių metų balandžio-birželio mėnesius įsigijo 30,1 proc. naujų automobilių, o Estijoje – net 37,9 proc.

Baltijos automobilių rinka plėtėsi daugiau nei dešimtadaliu

Stiprūs Lietuvos automobilių rinkos rodikliai kaip reikiant pastūmė visą Baltijos automobilių rinką. Naujų nupirktų bei naujai įvežtų iš užsienio automobilių sandorių skaičius Lietuvoje per metus paaugo net 21,7 proc. – daugiau nei 3 kartus stipriau nei Estijoje bei 5 kartus geriau nei Latvijoje.

Būtent teigiami Lietuvos rezultatai yra atsakingi daugiau nei už pusę Baltijos rinkos. Per visas tris šalis užfiksuotas 14,3 proc. automobilių rinkos augimas.

Prognozės

Po tokio puikaus 2017-ųjų antrojo ketvirčio galima ir naiviau pažiūrėti į šių metų Lietuvos automobilių rinkos prognozes. Jau dabar aišku, kad šių metų taikinio centre – daugiau nei 400 tūkst. sandorių.

Tačiau ar nuo liepos 1 dienos sugriežtinta iš JAV įvežamų automobilių tvarka gali sutrukdyti plėstis automobilių rinkai? Ir taip, ir ne. JAV nėra ta šalis, kuri tiesiogiai maitina Lietuvos automobilių parką – didžioji dauguma automobilių įvežama iš Vakarų Europos. Bet būtent Jungtinių Amerikos Valstijų aukcionuose nuperkami automobiliai yra rimtas pamatas tiems, kurie verčiasi prekyba detalėmis.

Praėjo nemažai laiko nuo tada, kai globalizacijos vedami transporto priemonių gamintojai kuria maksimaliai suvienodintus automobilius įvairioms rinkoms. Pavyzdžiui, JAV rinkai skirtas „Ford Focus“ yra kone identiškas europietiškam. Skiriasi smulkmenos, kurios skyrėsi ir prieš 20 metų, tačiau pagrindiniai mazgai išliko tokie patys – taip gamintojai sutaupo gamybos kaštų. Ir nebrangus bei didelis daužtų automobilių pasirinkimas iš JAV juos pirkti ir gabenti į Lietuvą, kur viskas parduodama europietiškomis kainomis.

Labai tankus filtras gali stipriai apriboti iš JAV atgabentų automobilių registraciją ar panaudojimą detalėms, o tai savo ruožtu gali sulėtinti remonto procesus, išauginti kaštus. Priverta JAV rinka gali padidinti automobilių detalių kainas, o tai taip pat neskatina rinkos plėstis.

Dyzelinių automobilių dalis kiekvieną ketvirtį susitraukia keliais procentais, tačiau nei strategijų, kaip „Volvo“ atsisakymas tradicinių variklių, nei didžiųjų Europos miestų sprendimai neįsileisti dyzelinių ar netgi benzininių automobilių Lietuvoje nebus jaučiami. Atvirkščiai, sumažėjus tokio tipo automobilių paklausai Vakarų Europoje atsiras tikimybė, kad tokios transporto priemonės taps dar patrauklesnėmis naudojimui Lietuvos keliuose.

Sunku pasakyti, ar tokia „Volvo“ taktika gali sulėtinti ir Lietuvos naujų automobilių rinką. Kol kas sprendimas atsisakyti benzininių bei dyzelinių variklių skamba labai radikaliai, tačiau vis dažniau šalies keliuose pastebime hibridinius, elektriniu automobilius. Vis didesnė vairuotojų dalis įsitikina naujųjų technologijų nauda ir, svarbiausia, patikimumu.

Gali būti, kad tai net nesulėtins „Volvo“ pardavimų – gali būti, kad net ir būdami brangesni už tradiciniais varikliais varomus savo konkurentus jie taps populiaresniais vien todėl, kad žmonės bus garantuoti automobilių atsiperkamumu.

Šiandieninis automobilio pirkėjas linkęs skaičiuoti ne tik degalų sąnaudas, bet ir kitas eksploatacines išlaidas. Nėra retas atvejis, kada prieš rinkdamasis transporto priemonę, vairuotojas pasidomi ir detalių kainomis, paskaito apie konkretaus automobilio modelio gedimus ar specifinius techninius aspektus.

Stabili vidutinė naudoto automobilio kaina įrodo, kad suaktyvėjusioje rinkoje didėja senesnių transporto priemonių sandorių skaičius. Be automobilių iš JAV apribojimo, įsigaliojusio nuo liepos 1 dienos kol kas nėra jokių kitų grėsmių, kurios galėtų padaryti pastebimą įtaką Lietuvos autorinkai. Trečiąjį ketvirtį turėtų išlikti stabili vidutinio naudoto automobilio kaina, tačiau naudotų detalių rinkoje po gerų metų gali įvykti regresas.