Pirmasis 2017-ųjų metų ketvirtis nubrėžia naujas ribas Lietuvos automobilių parko augimui. 96,4 tūkst. automobilių sandorių – rekordinis pirmojo metų ketvirčio rezultatas nuo 2008-ųjų.

Lietuva automobilių šalimi vadinama ne veltui. Didėjančios iš užsienio įvežamų transporto priemonių apimtys liudija, kad šalyje automobilių verslas klesti. Galima teigti, kad pavasaris ne tik už lango – žydi ir visa Lietuvos automobilių rinka. Daugiau nei penktadaliu padidėjęs iš užsienio įvežamų automobilių srautas liudija, kad šeimų nariai vis dažniau sėda į skirtingus automobilius ir taip augina Lietuvos autoparką.

Stipriai per metus ūgtelėjusi naujų automobilių rinka taip pat leidžia tikėti, kad paskutinį 2016-ųjų ketvirtį nubrėžtos prognozės – ne iš piršo laužtos. Latvijoje ir Estijoje taip pat užfiksuotas naujų transporto priemonių augimas, todėl Lietuva pagal tūkstančiui gyventojų atitenkantį naujų automobilių skaičių kol kas išlieka paskutinė visų Baltijos šalių atžvilgiu.

Vidutinė naudoto automobilio kaina taip pat atspindi situaciją Lietuvos automobilių rinkoje. 2017 metų 1-ąjį ketvirtį ji pasiekė mažiausią reikšmę nuo 2015-ųjų – 3,3 tūkst. eurų. Tiek vidutiniškai kainuoja naudotas automobilis Lietuvoje.

Tačiau vidutinė kaina yra ne priežastis, dėl ko Lietuvos automobilių rinka žydi. To priežastimi tapo didelis senesnių transporto priemonių sandorių skaičius. Fiksuojama, kad populiariausia į Lietuvą bei Latviją įvežtų automobilių amžiaus grupė yra 11-15 metų. Tai reiškia, kad rinka prisipildė senesniais automobiliais ir būtent dėl to mažėja kainos vidurkis.

Suprasti, kodėl lietuviai renkasi senesnes transporto priemones nesunku. Tokio tipo automobiliai parduodami greičiau, o kitų valstybių vairuotojai skuba jais atsikratyti. Odometro parodymams perkopus kelis šimtus tūkstančių kilometrų automobilio patikimumas krenta drastiškai ir senesni arba daugiau nuriedėję modeliai tampa nepatrauklūs. Tuo tarpu Lietuvos automobilių verslininkai iš sėkmingai pelnosi, perparduodami transporto priemones čia, kur iš Vokietijos ar Šveicarijos atvežti automobiliai vertinami itin palankiai.

Įdomu tai, kad prieš metus puikiai pasirodžiusi „Toyota“ markė įgauna vis daugiau pasitikėjimo tarp Lietuvos vairuotojų. Naujų automobilių populiarumo lentelėje šis prekinis ženklas, kaip ir tuo pačiu metu pernai, nepaliko vilčių lietuvių pamėgtai „Volkswagen“ markei.

Iš visų iš užsienio įvežtų automobilių 4,3 proc. buvo su alternatyviais degalais varomais varikliais. Latvijoje ir Estijoje tokio tipo įvežtų transporto priemonių dalys atitinkamai siekė 2,8 ir 1,6 proc. Vakarietiška kryptis ir švarumo link vedančios tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad keičiasi vairuotojų požiūris į automobilius. Vis dažniau skaičiuojamos ne tik degalų sąnaudos, bet ir eksploatacinės išlaidos, kruopščiau apskaičiuojama nuvažiuoto kilometro kaina.

Ir tai yra puikios naujienos – kartu su požiūriu turėtų keistis ir pats automobilių parkas – mažėti dyzelinių automobilių dalis bei didėti transporto priemonių amžiaus vidurkis. Tačiau tai – ilgalaikiai pokyčiai, kurių Lietuvos automobilių rinkoje akimirksniu nepamatysime.

Sandorių kiekis: didėjo visų tipo sandorių skaičius

2017 metų pirmasis ketvirtis buvo rekordinis Lietuvos automobilių rinkai. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalyje šių metų sausio – kovo mėnesiais buvo įvykdyta net 96,4 tūkst. automobilių sandorių – 12,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai – pats sėkmingiausias ketvirtis nuo 2008-ųjų metų, kada per 3 mėnesius šalyje buvo užregistruota 94,8 tūkst. automobilių sandorių.

Stipriai augo naujų automobilių sandorių skaičius. Per 2017 metų pirmąjį ketvirtį šalyje buvo užregistruota 6,2 tūkst. naujų automobilių – net 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau vidinėje Lietuvos rinkoje įvykusių automobilių sandorių bei iš užsienio įvežtų transporto priemonių sandorių skaičius taip pat didėjo.

Lietuvoje šių metų sausio – kovo mėnesiais buvo užregistruota 58,6 tūkst. sandorių (6,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu), o skaičiuojant iš užsienio įvežtus automobilius pastoviai registracijai, jų šalyje užregistruota 31,6 tūkst. – 23,5 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausio – kovo mėnesiais. Lietuvos automobilių rinka žydi pilnu pajėgumu.

Vidutinės automobilių kainos: naudoti atpigo, naujų kainos nepakito

Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje sumažėjo net 13,2 proc. iki 3,3 tūkst. eurų. Pagal šį parametrą ne tik pasivijome, bet ir aplenkėme 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį, kada naudotas automobilis vidutiniškai kainavo 3,4 tūkst. eurų.

Remiantis valstybė įmonės „Regitra“ bei „AutoTyrimai“ duomenimis, fiksuojama, kad didėjančios senų transporto priemonių apimtys sumažino naudotos transporto priemonės vidutinę kainą.

Naujų automobilių kainų vidurkis išliko stabilus ir siekė 21,3 tūkst. eurų – tokia pati vidutinė kaina buvo užfiksuota ir pirmąjį 2016-ųjų ketvirtį.

Parduoti automobiliai: didžiausia apyvartos dalis atitienka naujiems automobiliams

Šių metų sausio – kovo mėnesiais Lietuvoje automobilių sandorių įvykdyta už 427,5 mln. eurų: naujų automobilių apyvarta sudarė 132,5 mln. eurų, o naudotų – 295 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, automobilių rinkos apyvarta išaugo 10,7 proc. arba 41,4 mln. eurų.

Nauji automobiliai sudarė beveik trečdalį (31 proc.) bendros rinkos apyvartos, nors pagal kiekį užima tik 6,6 proc. visų Lietuvoje įvykdytų automobilių sandorių. Palyginus 2017 ir 2016 m. sausio – kovo mėnesių duomenis, 1–5 metų amžiaus užimama automobilių dalis susitraukė 2,5 proc. punktais iki 6,4 proc.

Populiariausiais Lietuvoje išlieka 11-15 m. amžiaus grupės automobiliai. Iš visų naudotų vidinėje rinkoje įvykusių sandorių, šios amžiaus grupės automobiliai sudarė net 32,6 proc. Negana to, 27,4 proc. iš visų Lietuvoje parduotų automobilių yra dar senesni – net 16-20 m. amžiaus. Tai tik paryškina faktą, kad Lietuva yra senų automobilių šalis ir vidutinis automobilio amžius artimiausiu metu nesikeis.

Naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis: Lietuvoje naujų transporto priemonių koncentracija mažiausia Baltijos šalyse

Pagal naujų ir naujai įvežtų automobilių skaičių Lietuvoje jaučiama mažiausia naujų transporto priemonių koncentracija. Vienam naujam automobiliui šalyje atiteko 5,1 naudoto įvežto automobilio. Tai parodo, kad šalies autoparko amžiaus vidurkis neturi jokių jaunėjimo tendencijų.

Latvijoje 2017-ųjų sausio – kovo mėnesiais vienam naujam automobiliui atiteko 2,1 įvežtų naudotų, o Estija pagal šį parametrą išlieka pavyzdine valstybe Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu ir šiauriausioje šalyje vienam naujam automobiliui atiteko tik 0,8 įvežto naudoto.

Iš užsienio įvežti naudoti automobiliai: Lietuva – automobilių verslo šalis

Į Lietuvą per 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį buvo įvežta net 31,6 tūkst. naudotų automobilių pastoviai registracijai. 23,5 proc. augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016-aisiais yra įrodymas, kad šalyje žydi automobilių verslas.

Įdomu tai, kad Latvijoje buvo fiksuojamas identiškas (23,6 proc.) įvežtų transporto priemonių augimas. Tačiau vertinant kiekį, Lietuva stipriai pirmauja prieš kaimyninę šalį, kurioje 2017-ųjų pradžioje užfiksuota 12,8 įvežtų automobilių sandorių.

Estijoje didelių permainų nebuvo ir pagal iš užsienio įvežamus automobilius šalis išliko stabili. 5,8 tūkst. tokio tipo sandorių yra lygiai tiek pat, kiek buvo fiksuojama ir prieš metus.

Naujai įvežti automobiliai pagal amžių: dominuoja seni automobiliai

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje ir Latvijoje labiausiai augo itin senų – 16 – 20 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių sandorių skaičius.

Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, Lietuvoje 16–20 metų amžiaus transporto priemonių užimama dalis didėjo 3,6 proc. punktais – ir sudarė 18,2 proc. visų naujai įvežtų automobilių.

Didžiausią dalį – 45 proc. – užima 11–15 metų naujai įvežti automobiliai. Palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų dalis padidėjo 3,1 proc. punktais. Šios amžiaus grupės automobilių naujai įvežta 14,2 tūkst.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, geriausiai perkami 11–15 metų automobiliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį jie užėmė 42,3 proc. visų naujai įvežtų automobilių rinkos, jų nupirkta 5,4 tūkst. vnt. Naujesnių 6–10 metų įvežtų automobilių sandorių Latvijoje sudaryta 4 tūkst. – 31,3 proc. iš visų tokio tipo sandorių.

Estijoje, priešingai nei Lietuvoje ir Latvijoje, populiariausi 6–10 metų automobiliai, kurie sudarė 33,9 proc. visų naujai įvežtų automobilių. Šių metų sausio–kovo mėnesiais šalyje tokių automobiliu nupirkta beveik 2 tūkstančiai.

Populiariausios įvežtų automobilių markės: stiprus „Volkswagen“ vaidmuo – visose Baltijos šalyse

Pirmąjį šių metų ketvirtį visose Baltijos šalyse tarp populiariausių įvežtų naudotų automobilių markių nenurungiami buvo „Volkswagen” markės automobiliai. Lietuvos automobilių parką papildė 5972 šios markės modeliai – 19,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau pagal augimą tai – tik antras populiariausių markių penketuko dalyvis. 3, 4 ir 5 vietas užimantys prekiniai ženklai „Audi“, BMW ir „Toyota“ patyrė didesnį augimą. „Audi“ markės automobilių 2017-ųjų sausį-kovą įvežta net 35,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Latvijoje „Audi“ taip pat buvo labiausiai augantis prekinis ženklas – 1631 įvežtas šios markės automobilis – 31,9 proc. daugiau nei 2016-ųjų 1-ąjį ketvirtį.

Tarp populiariausių prekinių ženklų Estijoje taip pat pirmauja „Volkswagen“, tačiau jų kiekis šių metų pradžioje, lyginant su pernai metais, sumenko 0,8 proc. Į Estiją įvežta tik 918 šios markės automobilių. Antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai dalinasi BMW (-3,6 proc.) ir „Audi“ (-13,1 proc.). Įdomu tai, kad šioje šalyje labiausiai padidėjo susidomėjimas „Mercedes-Benz“ (+14,4 proc.) bei „Volvo“ (+13 proc.) markių automobiliais.

Geriausiai parduodami naudoti automobiliai Lietuvoje

Geriausiai parduodamų automobilių modelių dešimtuke Lietuvoje didelių permainų nėra. Populiariausiais vidinėje rinkoje išliko „VW Passat“ – tokių modelių sandorių per šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 2228 arba 28,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai pasidalino „Audi A6“ ir „Opel Zafira“. Prabangesnių „Audi“ modelių sandorių skaičius per metus šoktelėjo net 47,4 proc. ir parodė didžiausią augimą, lyginant su 2016-ųjų 1-uoju ketvirčiu.

Jau tapo įprasta matyti, kad labiausiai didėja lietuvių susidomėjimas „Premium“ segmento automobiliais. Penktoje ir septintoje vietoje atitinkamai esantys 5 serijos BMW bei 3 serijos BMW sandorių skaičius ūgtelėjo 18,7 ir 19,5 procento.

Geriausiai parduodami naudoti automobiliai Latvijoje

Šių metų sausio – kovo mėnesiais Latvijoje iš pirmosios pozicijos buvo išstumtas „Volkswagen Passat“. Tokių modelių sandorių šalyje užregistruota 536 – 15,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau didžiausią šuolį patyrė ir Lietuvoje sparčiai populiarėjantys „Audi A4“ – šių modelių sandorių augimas siekė net 113,6 proc.

Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Volvo V70/XC70“ bei „Audi A6“ automobiliai. Tai taip pat parodo, kad vis didesnė vairuotojų dalis renkasi prabangesnius automobilius.

Geriausiai parduodami naudoti automobiliai Estijoje

Estijoje, kaip ir Latvijoje, populiariausių vidinėje rinkoje įvykusių sandorių dešimtuke tik 3 pozicijas išsidalino ekonominės klasės automobiliai. Tai – pirmoje vietoje esantys „Volkswagen Passat“ (330 vnt., -6,8 proc.), 8-oje vietoje esantys „VW Transporter“ (120 vnt.) ir 9-oje vietoje reitinguojami tos pačios markės „Golf/Rabbit“ automobiliai, kurių kiekis per metus pakito vos 0,8 proc.

Populiariausių modelių dešimtuke labiausiai augo susidomėjimas E klasės „Mercedes-Benz“ automobiliai, kurių per pirmuosius tris 2017-ųjų mėnesius šalyje parduota 157 vnt.

Įvežti automobiliai pagal degalų tipą: dominuoja dyzeliniai automobiliai

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje dyzelinu varomi automobiliai sudarė 74,6 proc. visų naujai įvežtų automobilių. Šalyje jų registruota 24,2 tūkst. vnt. arba net 2,1 proc. mažiau nei prieš metus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, benzinu varomų transporto priemonių dalis didėjo 1,5 proc. punkto ir užėmė 19,3 proc. iš visų naujai į šalį įvežtų automobilių. Tokio tipo transporto priemonių į Lietuvą sausio – kovo mėnesiais įvežta apie 6,1 tūkst.

Latvijoje dyzelinu varomų automobilių dalis susitraukė 1,0 proc. punktu ir šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 81,8 proc. visų į šalį naujai įvežtų automobilių – jų įvežta 10,5 tūkst. Benzinu varomų automobilių įvežta beveik 2 tūkst., o tai sudarė 15,4 proc. visų naujai įvežtų automobilių.

Šių metų sausio – kovo mėnesiais tarp visų į Estiją įvežtų transporto priemonių dyzelinu varomų automobilių dalis sudarė 75,6 proc. dalį. Ji išliko stabili ir keitėsi vos 0,2 proc. punkto. Benzinu varomų transporto priemonių dalis susitraukė 0,4 proc. punktais iki 22,8 proc. Tokio tipo automobilių parduota 1,3 tūkst. vnt.

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių šių metų sausio–kovo mėnesiais Lietuvoje parduota 1,4 tūkst. vnt., Latvijoje – 358 vnt., Estijoje – 93 vnt. Pabrėžiama, jog alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas / elektra, dyzelinas / elektra, benzinas / dujos, benzinas / etanolis, elektra.

Naujų automobilių pardavimai: Lietuvoje ir Estijoje – didelis rinkos augimas

Šių metų pirmąjį ketvirtį naujų automobilių rinka visose Baltijos šalyse pastebimai pagyvėjusi. Ji per metus paaugo 10,6 proc. Bendrai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įsigyta 18 tūkst. naujų automobilių.

Lietuvoje sausio – kovo mėnesiais naujų automobilių rinka buvo aktyviausia ir, palyginti su 2016 m. pirmu ketvirčiu, kilo 18 proc. Iš viso Lietuvoje sausį – kovą parduota 6,2 tūkst. naujų automobilių, t.y. beveik 1 tūkst. daugiau nei prieš metus. Latvijoje naujų automobilių pardavimai padidėjo tik 2,6 proc., iki 4,5 tūkst. vnt.

Estijoje 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį buvo sudaryta 7,2 tūkst. naujų automobilių sandorių – 10 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausio – kovo mėnesiais.

Naujų automobilių reeksporto dalis išlieka stabili

2016-ieji metai pagal naujų automobilių reeksportą neišsiskyrė nei nuo 2015-ųjų, nei nuo 2014 metų. Kiek retesnis nei kas penktas (17,9 proc.) naujas automobilis buvo išregistruotas reeksportui.

Iš 23 tūkst. naujų automobilių 4,1 tūkst. buvo išregistruota.

Nauji automobiliai pagal degalų tipą: Lietuva ir Latvija vakarietiškos Estijos pavėsyje

47,8 proc. naujų 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį užregistruotų automobilių Lietuvoje buvo dyzeliniai. Tai – pats populiariausias naujų transporto priemonių degalų tipas, nors ir jo populiarumas sumenko 4,1 proc. punktais. Šalyje labiausiai augo susidomėjimas alternatyviais degalais varomais automobiliais (+3,8 proc. punktais), tačiau jų užimama rinkos dalis siekia tik 6,6 proc. iš visų naujų automobilių. Įdomu tai, kad pagal populiarumą benzinas vejasi dyzeliną ir tokiais degalais varomų naujų automobilių rinkos dalis paaugo iki 45,6 proc.

Latvijoje atskirtis tarp naujų dyzelinių ir benzininių automobilių – šiek tiek didesnė. Nors ir šioje šalyje labiausiai augo susidomėjimas alternatyviais degalais varomais automobiliais, dyzelinių transporto priemonių dalis sumenko mažesne (-2,9 proc. punkto) reikšme nei Lietuvoje.

Tuo tarpu Estija išlaiko puikų pavyzdį ir šiauriausioje Baltijos regiono valstybėje dyzeliniais degalais varomų naujų automobilių registracijų rinkos dalis užėmė tik 36,8 proc. iš visų naujų automobilių. Benzininiais degalais varomų transporto priemonių rinkos dalis paaugo 1,1 proc. punkto iki 58,4 proc.

Populiariausios naujų automobilių markės: Baltijos šalyse dominuoja skirtingi lyderiai

Didžiausia naujiena populiariausių Lietuvos naujų automobilių markių penketuke – „Toyota“ sprintas. Su 589 vnt. naujais modeliais šis Japonijos prekinis ženklas išstūmė „Volkswagen“ markę (535 vnt.) į trečiąją vietą. Nors ir Vokietijos pramonės gigantei puikiai sekėsi pardavinėti automobilius Lietuvoje (naujų VW modelių skaičius augo 32,8 proc.), stabili „Toyota“ forma išlaikė pranašumą. Jau tapo įprasta matyti „FIAT“ markę pirmoje vietoje – su 916 vnt. parduotų naujų automobilių ši itališkų automobilių gamintoja eilinį kartą išlaiko pirmąją vietą. Ne paslaptis, kad didžioji dauguma naujų „FIAT“ automobilių yra reeksportuojama.

Latvijoje „Volkswagen“ modeliai išlaikė pirmąją vietą (640 vnt. arba 15,5 proc. daugiau sandorių nei pernai tuo pačiu metu), tačiau 4 ir 5 vietas atitinkamai užimančios „Ford“ ir „Škoda“ markės iš sąrašo išstūmė prieš metus čia buvusius „FIAT“ ir „Peugeot“ prekinius ženklus.

„Volkswagen“ situacija Estijoje – pati prasčiausia iš visų Baltijos šalių. Tarp 5 populiariausių naujų atomobilių markių VW užima tik 4-ąją vietą. Šioje šalyje daugiausiai užregistruota naujų „Toyota“ (1066 vnt., +25 proc.), „Škoda“ (793 vnt., +21,4 proc.) bei „Renault“ (623 vnt., +11,3 proc.) automobilių.

Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje – reeksporto lyderiu laikomas „Fiat 500“

Pirmąjį 2017 m. ketvirtį Lietuvoje siurprizų nebuvo. Lyderiu išliko „Fiat 500“ modelis, kurių parduota 584 vnt. Antroje vietoje - „Škoda Octavia“ (248 vnt.), trečioje „Nissan Qashqai“ (224 vnt.).

Palyginus praėjusių ir šių metų sausio – kovo mėnesių duomenis, labiausiai sumenko „Fiat 500X“ pardavimai (-21,3 proc.), tačiau dešimtuką papildė 4 ir 5 vietas besidalinantys visureigiai „Toyota RAV4“ ir „Volkswagen Tiguan“, korėjietiškas „KIA Sportage“ bei „Toyota Auris“.

Didžiausią ūgtelėjimą patyrė pirmoje vietoje esantys „Fiat 500“, tačiau didžioji dauguma šių modelių yra reeksportuojama.

Populiariausių naujų automobilių Latvijoje sąraše – miesto visureigių desantas

Populiariausių naujų Latvijos automobilių dešimtuko lyderiu išliko „Nissan Qashqai“. Per pirmus tris šių metų mėnesius šioje šalyje užregistruota 222 vnt. tokių japoniškų visureigių. Tačiau į antrąją vietą grėsmingai pakilo naujieji „Škoda Octavia“, kuriuos nuo lyderių skiria tik 42 automobiliai. „Octavia“ registracijų Latvijoje užfiksuota net 66,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

3 ir 4 vietas atitinkamai užima „KIA Sportage“ bei „Toyota RAV4“, taigi tendencijos tarp Lietuvos ir Latvijos išlieka panašios. Tai – globaliu mastu pastebima visureigių populiarėjimo tendencija.

Populiariausių naujų automobilių dešimtuke Estijoje – „Škoda“ šuolis ir „Nissan Qashqai“ nuopolis

Pirmąjį šių metų ketvirtį Estijoje populiariausiu nauju automobiliu tapo „Škoda Octavia“. Jų pardavimai augo 9,2 proc., lyginant su 2016-ųjų pirmuoju ketvirčiu, o iš viso šalyje per tris mėnesius buvo užregistruoti 308 tokie modeliai.

Į antrąją vietą Estijoje pakilo „Renault Clio“, kurių per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruota 260 vnt. Tačiau pastebimai augo trečioje vietoje esančių „Škoda Superb“ pardavimai (+42,4 proc.).

Labiausiai šalyje sumenko „Nissan Qashqai“ modelių pardavimai. Skaičiuojama, kad Estijoje jų užregistruota 50,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – tik 150 vnt.

Nauji automobiliai pagal pirkėjus: fiziniai asmenys nuperka vis daugiau automobilių

Pagal pirkėjų tipą Lietuva demonstruoja solidų progresą. Jeigu 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį iš visų šalyje nupirktų naujų transporto priemonių tik 22,8 proc. buvo fiziniai asmenys, tai šiais metais jų kiekis padidėjo iki 26,2 proc. – dažnesnis nei kas ketvirtas automobilis yra nuperkamas fizinio asmens.

Latvijoje situacija dar geresnė – 28,8 proc. iš visų naujų automobilių nuperkama ne per įmones. Tuo tarpu Estija ir toliau diktuoja tempą – dažnesnis nei kas trečias (37,7 proc.) naujas automobilis šioje šalyje nuperkamas fizinio asmens.

Nauji ir naujai įvežti automobiliai Baltijos šalyse: geriausias rinkos augimas - Lietuvoje

Baltijos šalių automobilių rinka šių metų sausio – kovo mėnesiais paaugo 17,6 proc. Prie to prisidėjo puikūs visų šalių rezultatai. Visgi, automobilių parkas labiausiai pildėsi Lietuvoje – fiksuojamas net 22,6 proc. transporto priemonių kiekio augimas, lyginant šių metų rezultatus su pernykščiais.

Kiek konservatyvesnė iš užsienio įvežtų automobilių sandorių padėtis Latvijoje ir Estijoje apribojo Baltijos šalių automobilių rinkos augimą, tačiau didėjančios sandorių apimtys paįvairino visų valstybių automobilių parkus.

Prognozės

Žydinti Lietuvos automobilių rinka parodo, kad šalies versluose vyrauja optimistiškos nuotaikos. Naujų automobilių pardavimai bei didėjantys įvežamų transporto priemonių kiekiai būdingi kiekvienam pavasariui, tačiau 2017-ųjų metų duomenys kaip reikiant pranoko pernykščius rezultatus.

Tai leidžia pagrįsti anksčiau prognozuotą automobilių prekybos augimą visiems 2017 metams. Tikėtina, kad šiemet naujų automobilių sandorių skaičiumi atsiremsime maždaug į 25 tūkst. užregistruotų naujų automobilių intervalą.

Sumažėjusi vidutinė automobilių kaina sufleruoja, kad lietuviai vis dažniau sėda į senesnius automobilius, o artimiausioje ateityje tai turėtų po truputį keistis. Lėtai, tačiau stabiliai mažėjanti įvežtų dyzelinių automobilių rinkos dalis bei sparčiausiai tarp visų Baltijos šalių auganti automobilių su alternatyviais degalais pasiūla rodo, kad vairuotojų poreikiai bei požiūris į automobilius keičiasi.

Prireiks daug laiko, kol Lietuvoje bus juntamas parko jaunėjimas. Tai tiesiogiai sąveikauja su vidutine transporto priemonių kaina, kuriai kilti dabar nėra jokio preteksto.

Auganti naujų bei naujai įvežtų naudotų automobilių dalis leidžia daryti prielaidą, kad 1,36 mln. transporto priemonių ribą perkopęs Lietuvos automobilių parkas šiais metais ūgtels iki 1,4 mln. ribos, tačiau didėjanti automobilių koncentracija miestuose pradeda kelti opią užterštumo bei gatvių perpildymo problemą.

Tačiau vis daugiau gamintojų siūlo rinktis hibridinius automobilius, o tokio tipo transporto priemonės sparčiai prigyja ir naudotų automobilių segmentuose.

„Volkswagen“ markės populiarumas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo kiek prislopintas japoniško „Toyota“ prekinio ženklo. Tačiau kol kas joks gamintojas pagal naujų automobilių pardavimus nesugebėjo aplenkti ar net priartėti prie reeksporto lyderiais tituluojamų „Fiat“ modelių.

2017-aisiais metais Lietuvos automobilių rinkoje prognozuojamas rekordinis visų sandorių skaičius. Preliminariais skaičiavimais, visų sandorių skaičius turėtų priartėti ar net aplenkti 400 tūkst. sandorių ribą, o šalyje iki šiol to nebuvo. Kaip ir kasmet, stipri metų pradžia bei stabili padėtis antrojo ketvirčio metu sudaro pagridną prielaidai, kad rekordiniais iki šiol vadinti 2014-ieji bus pagaliau nukonkuruoti.

Daugiau informacijos:

Matas Buzelis, Autoplius.lt plėtros vadovas: matas@autoplius.lt