„Pyktį mes galime suprasti kaip emociją ir kaip emocijos išraišką. Daugiausia kelyje pastebime pykčio išraišką, tai yra agresyvų elgesį. Pavyzdžiui, kai kitas vairuotojas kabo ant uodegos arba užlenda į priekį, pavagia nusižiūrėtą vietą aikštelėje“, – „Žinių radijo” laidoje „Ryto espresso” sakė E.Masalskienė.

Susinervinimas trukdo

Daugiau nei 90 proc. vairuotojų pripažįsta, kad jie patiria neigiamų emocijų kelyje.

„Blogiausiu atveju į kitų vairuotojų veiksmus mes atsakome labai tiesiogiai, taip pat agresyviais veiksmais. 60 proc. gyventojų pripažino, kad jie vienaip ar kitaip reaguoja į kitų agresyvius veiksmus – galbūt veiksmais, o galbūt kartais tiesiog susinervina”, – pasakojo psichologė.

Pasak psichologės, susinervinę mes vairuojame mažiau atidžiai, labiau būname susinervinę, todėl būna sunku sutelkti dėmesį į aplinką.

Vyrai nori konkuruoti

Skirtingose situacijose vyrai ir moterys pyksta dėl skirtingų dalykų. Vyrai labiau pyksta, kai įstringa spūstyse, kai negali judėti greitai, o moterys nervinasi ir supyksta, kai negali rasti vietos pastatyti automobilį arba ji yra per maža, nepatogi.

„Greičiausiai vyrai su pykčiu tvarkosi truputėlį kitaip. Jie greičiau išlieja tą pyktį, labiau demonstruoja. Moterys – kantresnės apskritai, stengiasi labiau prisitaikyti, jos pyktį laiko savyje, mažiau išreiškia jį aktyviai”, – teigė E.Masalskienė.

Jaunesnio amžiaus vyrai, nuo 20-ies metų, ir vairuotojai iki 50-ies metų paprastai yra agresyvesni už vyresnio amžiaus vyrus ar bet kokio amžiaus moteris. Psichologė tai paaiškino kaip nenumaldomą norą konkuruoti tiek gyvenime, tiek kelyje.

Atsakyti tuo pačiu nedera

E.Masalskienė patarė nedaryti to paties įpykusio vairuotojo atžvilgiu. Pašnekovės teigimu, tikrai dažnai gali kilti noras jam atkeršyti.

„Toks spontaniškas noras tikrai gali kilti, važiuok tu sau supykęs ir nieko nerodyk. Reikia pasisitengti suvaldyti savo vidinę būseną. Pagalvoji, kad žmogus vargšas, skuba ir kitaip nemoka, – ir tada tas pyktis atslūgsta”, – teigė psichologė.

Teksto autorius: Žinių radijas.