– Arturai, kas domisi šia sporto šaka, tikrai žinos, kad esi senas vilkas Lietuvos „drag“ lenktynių padangėje. Kada kilo susidomėjimas automobiliais ir ¼ mylios sportu? 

– Automobiliai ir motociklai mano gyvenime „atsirado“ kai man buvo 10 metų (Arturui šiuo metu 51-eri), tada, dar būdamas vaikas, išmokau remontuoti turėtą motociklą.  „Užaugau“, pradėjau mokytis Kaune, tačiau varikliai ir konstravimas liko mano gyvenime. Laikui bėgant hobis išaugo į darbą, kuris tapo pragyvenimo šaltiniu.  Tačiau vėliau nusprendžiau, kad mieliau konstruosiu sau ir savo malonumui.

Na, o „dragas“ gyvenime atsirado tikriausiai apie 2000-uosius metus, kuomet draugui padėjau ruošti automobilį būtent šiam sportui. Tuomet tai buvo ambicingas projektas, kurio pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo paruošti „Opel Kadett“ taip, kad šis ¼ mylios trasoje aplenktų ne ka kitą, bet BMW Z8, kuris tuo metu buvo „kažkas“ tokio. Šia linkme dirbome be perstojo, bet finišavome pasiekę savo tikslą – „Opel“ aplenkė „zetkę“ ir  tapo praktiškai neaplenkiamu savo klasėje dar ne vienerius metus. 

Pamatęs, kad šis sportas yra lenktynių ir konstravimo viduriukas, nusprendžiau, kad laikas tapti dalyviu, o ne mechaniku ar žiūrovu.

– Kiekvienas perkantis pirmąjį automobilį sportui turi tam tikrus reikalavimus, ar pats jų turėjai? 

– Neturėjau nusistatymų ar didelių reikalavimų, vienas ir tikriausiai pagrindinis prioritetas buvo automobilio svoris, norėjosi kuo lengvesnio.  Svarsčiau apie kelis modelius, bet netikėtai skelbimuose pasirodė 1986-ųjų gamybos „Mazda 323“ su 1,6 litro turbo benzininiu varikliu ir visais varančiaisiais ratais. Savaime aišku, abejonių kaip ir nebeliko. Nuvažiavom į Vilnių ir taip ji atsidūrė mano kieme. 

– Taigi, pasirinkai ralio trasai kurtą automobilį, koks buvo tas „pirmasis pasimatymas“ ?

– Na, mašina turėjo keturias pagrindines problemas, kurias iškarto reikėjo spręsti:

  1. Neveikė blokiruotės  valdymo blokas, dėl ko negalėjau naudoti vieno iš pagrindinių privalumų – visų varančiųjų ratų sistemos.
  2. Didžioji dalis variklio galios, buvo „kažkur“ – turbinos slėgis siekė vos 0,4 bar.
  3. Sudilusi sankaba – tik paspaudus pedalą ir turbinai pasiekus tą  „sportinį“ 0,4 bar slėgį, sankaba iškarto „nusisukdavo“.
  4. Neorginalūs ir labai aukšti amortizatoriai.

– Variklio, elektros skyriaus, transmisijos  ir važiuoklės gedimai – visas automechaniko vadovėlio turinys.   Tikriausiai tai nebuvo labai džiugu ir tikėjaisi kur kas geresnių įspūdžių?

–    Tiesą sakant nebuvo, bet nebuvo ir  didelės „tragedijos ir dramos“. Pridėjus rankas viskas įmanoma, tik reikia noro turėti. Kadangi pirmosios lenktynės buvo ne už kalnų, ir norint startuoti reikėjo esamus gedimus pašalint. Pridėjus rankas pradėjo veikti blokiruotė,  atlikus kelis patobulinimus turbinos slėgis pakilo iki 0,8 baro, sankaba ir amortizatoriai taip pat buvo pakeisti.

– Kokios pirmosios modifikacijos buvo atliktos, kad pasiektum tuos 0,8 baro, ar jas darei pats, ar visgi patikėjai meistrams?

–    Viską dariau savo jėgomis ir savo rankomis, serviso meistrams patikėti automobilio nenorėjau.  Norint turėt 0,8 baro teko padidinti degalų kiekio padavimą pridedant papildomus purkštukus, sumontuoti turbinos slėgio reguliatorių, pasigaminti perteklinio slėgio vožtuvą (angl. blow off valve, BOV) , pritaikyti didesnį tarpinį oro aušintuvą. 

Tai nėra visi darbai kuriuos atlikau, visgi 15 metų praėjo. Trumpai sakant, reikėjo ir darbo įdėti, ir galvą pasukti, nes tokio sportinių dalių pasirinkimo kaip dabar tikrai nebuvo. Pamenu, padidinus slėgį iki  1 baro, varžybų metu sprogo tarpinio oro aušintuvas, pakeitus jį į dar didesnį, nebeatlaikė variklio žiedai ir stūmuokliai.. Taip ir prasidėjo...

– Taigi atėjo tas momentas, kai teko gaminti variklio dalis pritaikytas sportui ir didelėms apkrovoms?

– Iš esmės taip, norint greitėti ir turėti konkurencingą techniką, ją nuolatos reikėjo tobulint, juolab ir kiti dalyviai nesnaudė, visi tobulėjo tikrai sparčiai.

– Ir čia prasideda dideli pinigai? 

- Anuomet viską dariau pats, taigi kainavo tik detalės, kurias pirkau ar kurias gamino pagal užsakymą. Jeigu gerai atsimenu, dalys tuomet kainavo 2800-3000 litų. 

– Na, niekas nesakė, kad „dragas“ pigi sporto šaka . O galbūt pameni pirmąsias savo lenktynes? 

– Pirmas startas buvo Marijampolėje, 1/8 mylios trasoje miesto gatvėje. Tuomet savo klasėje likau trečias. Tikriausiai „pirmojo karto“ jaudulys padarė savo.

– Kas buvo toliau? Kiekviename sporte, ne išimtis ir šiame, būna pakilimų ir nuopolių. Ar niekada nekilo noras viską mesti ir susirasti kitą hobį?

– Ne, atvirkščiai, norėjau greitėti ir važiuoti vis greičiau. Bet  vien savo lėšomis to padaryti negalėjau. Laimei, pavyko rasti rėmėjų, kurių dėka įsigijau programuojamą kompiuterį, turbiną, 880 kubinių centimetrų pralaidumo kuro purkštukus ir dar begalę kitų elementų. Savaime aišku, lygiagrečiai nebuvo apleisti stabdžiai, ir kiti važiuoklės elementai, kad važiuoti greitai būtų saugu. 

Tikriausiai tada „Mazda“ ir tapo „pusnimi“. Visoms modifikacijoms ir pakeitimams vardinti neturime  laiko, bet  iki šios dienos jų buvo ne viena dešimtis.  

„Mazda“ nėra pati greičiausia, yra begalė galingesnių ir greitesnių automobilių, bet žinau vieną dalyką, kad viską dariau ir darysiu pats. Jau senai galėjau nusipirkti kitą mašiną vietoje to, kad investuočiau pinigus į „Mazda“, bet to daryti aš nenoriu ir važiuosiu su ja tol, kol suksis ratai ir plaks širdis.

– Panašu, kad jus sieja kur kas stipresnis ryšys nei daugelis gali suprasti. Arturai, kokie šio sezono planai?

– O planai kaip ir kiekvieną pavasarį –  sėkmingai startuoti „drag“ čempionate. Meluočiau jei sakyčiau, kad nenoriu laimėti, bet ne visada taurės laimėjimas yra tikrasis laimėjimas.  Šiais metais startuosime vienoje komandoje su sūnumi,  kurio automobilis baigiamas ruošti –  beliko tik kompiuterio derinimas ir „abkatkė“.  Tikimės, kad sugebėsim pasipriešinti ir ivežti ne vienam.

– Ir paskutinis klausimas – ką patarsi naujokui? Kaip pradėti, ko tam reikia? Ko palinkėsi prieš galbūt pirmąjį startą? 

– Svarbiausia gerai nusiteikti ir suprasti, kad nesvarbu koks greitas esi, greitesnių visada buvo ir bus. Ateis laikas – būsi greičiausias. Čempiono titulas per dieną nelaimimas, šį vardą reikia nusipelnyti, nesvarbu, ar tai „drag“ lenktynės, ar šachmatai.