Visą savaitę sostinės kelių policininkai vykdė prevencines priemones siekdami užtikrinti eismo dalyvių saugumą keliuose ir nustatė apie 270 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė pėstieji.

Vilniaus kelių policijos valdybos kelių patrulio rinktinės pirmosios kuopos vadas Audrius Šeškevičius „Laisvajai bangai“ pasakojo, kad pėstieji nukenčia 50 proc. avarijų ir net pusėje jų būtent pėsčiasis pripažįstamas eismo įvykių kaltininku.

Piko valandos pavojingiausios

Dažniausiai pėstieji pažeidimus padaro piko valandomis, kai skubėdami kerta važiuojamąją kelio dalį neleistinoje vietoje. „Vairuotojai turėtų būti atidesni šalia visuomeninio transporto stotelių, prekybos centrų prieigų, mokyklų kiemuose, vietose, kurios yra žmonių traukos centras, būtent ten pėstieji pamiršta apsidairyti“ , – sakė pašnekovas.

A.Šeškevičiaus teigimu, daugiau problemų kelia suaugusieji nei vaikai.

„Su mažamečiais nėra tiek problemų. Jiems skiriamas didelis tėvų, mokytojų ir policijos pareigūnų dėmesys. Moksleiviai suvokia viso to riziką ir stengiasi nepažeisti Kelių eismo taisyklių (KET).

Nusižengti taisyklėms daugiausia linkę vyresni žmonės, kurie jaučiasi drąsesni kelyje. Jie mano esantys padėties šeimininkai, kuriuos vairuotojai privalo praleisti. Dažniausiai tai yra senyvo amžiaus žmonės, kurie apskritai neturi atsargumo jausmo“ , – patirtimi dalijosi specialistas.

Gresia baudos

Pasak pareigūno, pėstieji taip pat dažniau nei vairuotojai pažeidžia draudžiamą šviesoforo signalą.

„Pėstiesiems už tokius pažeidimus gresia baudos nuo 23 iki 40 eurų. Tačiau iš vairuotojo, kuris važiavo, esant draudžiamam šviesoforo signalui, galima atimti teisę vairuoti, o iš pėsčiojo teisės vaikščioti neatimsi. Galbūt todėl pėstieji labiau linkę ignoruoti KET, nes sankcijos jiems yra mažesnės“, –kalbėjo A.Šeškevičius.

Pašnekovas taip pat priminė, kad jeigu nusižengęs eismo dalyvis pripažįsta padaręs nusižengimą, suvokia jo riziką ir gailisi, jam taikoma švelnesnė bausmė, t.y. pusė minimalios baudos. Tokios pat sąlygos galioja ir pėstiesiems, ir vairuotojams.

Pasak specialisto, pėsčiuosius nuo išėjimo į važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje gali sulaikyti įvairiausi apsunkinimai, kelio inžineriniai statiniai ir kt. Statistika rodo, kad būtent tose vietose, kuriose investuojama į infrastruktūrą, eismo įvykių skaičius itin sumažėja.

„Vilniuje, Laisvės pr. ties „Sodros“ pastatu, senyvi žmonės kirsdavo kelią kone šimtą kartų per dieną, tačiau pastačius atitvarus bėda išsisprendė“, – sakė pašnekovas.

Avarijų kaltininkai

Specialistas pripažino, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, yra atidesni, nei pėsčiųjų perėjoje.

„Pastebėjome tokį dalyką, kad nubausti pėstieji, kurie, nepaisydami reikalavimų ėjo per važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, kitą kartą ima laikytis KET ir eina per perėją, tačiau, tuomet padidėja skaičius partrenktų pėsčiųjų, pėsčiųjų perėjoje“ , – patirtimi dalinosi specialistas.

Jo teigimu, pagrindinė viso to priežastis, kad pėstieji, eidami per perėją, pamiršta, kad turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pėsčiasis turi įsitikinti, kad vairuotojas jį mato ir praleis, tačiau dažniausiai pėstieji galvoja, kad perėja yra vieta, kurioje jie apsaugoti 100 proc. ir nesidairydami išeina į važiuojamąją dalį.

Pasak specialisto, praėjusių metų statistika rodo, kad 50-yje proc. eismo įvykių, vienas iš dalyvių buvo pėstysis ir pusės tų įvykių kaltininkas buvo pats pėstysis.

Anot pašnekovo, kartais pėsčiasis to pripažinti nenori, tačiau atliktas tyrimas parodo, kad kaltas buvo ir jis.

„Jeigu asmens padarytas KET pažeidimas sukelia nežymų kito asmens ar asmenų sveikatos sutrikdymą, ar turto sugadinimą, baudos kaltininkui būna  2–3 kartus didesnės, o visas įvykis, kaltė ir žalos atlyginimas nustatomas teismine tvarka“, – sakė pašnekovas.