Tiksliau pasakius – svajonė jau pildosi. Garaže stovi galingas „Dodge Charger“. Gabrieliui Rimkui dar tik 22-eji, o jis jau savomis rankomis restauravo beveik dvi dešimtis išskirtinių automobilių. Po miestą jis važinėja normaliu šiuolaikiniu BMW, tačiau garaže šveičia ir restauruoja tokius automobilius, apie kuriuos jau rašoma istorija.

Vaikinas sveikindamasis ištiesia delną – rankos iš tiesų mačiusios nemažai juodo darbo. Jos jau pripratusios laikyti sunkius įrankius, kuriais automobiliai prikeliami iš numirusiųjų.

G.Rimkus mokosi remontuoti automobilius Valstybinėje Šiaulių kolegijoje. Sako, kad ten moko dirbti tik su naujais automobiliais. Apie senus – nė žodžio.

Viską, ką jis daro garaže, išmoko nuo mažų dienų sukiodamasis aplink tėvą.

„Kiek save atsimenu, tiek jau bėgiojau garaže ir stebėjau automobilius. Duodavo vieną kitą darbą atlikti. Dažniausiai ką nors pašveisti“, – prisimena jaunuolis.

Kone visą savo laisvalaikį jis praleidžia prie senų automobilių, tačiau teigia, kad nesijaučia atstumtuoju: „Turiu ir draugų, ir draugę. Randu laiko pramogoms ir linksmybėms. Šis darbas man – ne tik pajamų šaltinis, bet ir širdžiai mielas hobis.“

Įvertino ir Stasys Brundza

G.Rimkaus rankų darbu susižavėjo ir automobilių kolekcininkas, Seimo narys Stasys Brundza. Jo dėmesį patraukė etaloniškai atkurtas prabangus tarpukario „Auburn“ kabrioletas bei skaisčiai raudonas „Cadillac Eldorado“.

Pastarąjį automobilį G.Rimkus savo rankomis surinko pirmąjį. Gal dėl to šis raudonas gražuolis ir buvo jam paskirtas. Vėliau jo charakterį geriau atitiko smailanosė „Corvette“, kurią vaikinas jau pardavė. Kodėl?

„Tai buvo graži ir gera mašina, tačiau neatitiko vadinamojo „american muscle“ standartų. Taip vadinami automobiliai, kurių korpusas yra masyvus, o variklis galingas. Vietoje jos įsigijau didesnį“, – prisipažino vaikinas.

Tai ne ta mašina, kuri skirta pasipuikuoti prieš kitus jaunuolius mieste. Viskam bus laikas ir vieta. Pavyzdžiui, senovinių automobilių šou.

Rūdys – taip pat stilius

Kokie yra tie „amerikietiški raumenys“? Mėlyną „Dodge Charger“ G.Rimkus tiksi prikelti iki sušylant orams. Žino, kad dažys ryškia spalva. Galbūt oranžine ar žalia. Originalios šio modelio spalvos yra gana niūrios.

Variklio darbinis tūris – 6,5 litro. Gabaritai – pribloškiantys. Tai labiau pasijunta, kai prieini arčiau: „Variklis geras. Mašina Amerikos gatvėmis riedėjo dar prieš pusantrų metų. Galėčiau jos ir nedažyti, o leisti surūdyti dar labiau ir apdaužyti – nepakenks.“

Pokštas? Ne. Egzistuoja dar vienas kietų automobilių stilius – „Rat Style“. Lietuviškai – „žiurkių stilius“. Tai reiškia, kuo labiau surūdijęs ir apdaužytas automobilis, tuo jis labiau vertinamas.

„Viskas, ko jame nematyti iš išorės, gali būti aukščiausios kokybės, tačiau išorė turi kelti pasidygėjimą. Kuo labiau aptriušęs automobilis, tuo geriau. Dar geriau, jei rūdys bus virtę skylėmis“, – paaiškina G.Rimkus.

Anot jaunojo meistro, senus automobilius remontuoti yra net lengviau nei naujus. Naujiems dažnai reikia specialių brangių instrumentų, sudėtingos elektronikos.

„Jei senam automobiliui nėra detalių, galima pritaikyti ką nors iš naujų. Jei tai nepavyksta, galima užsakyti – pateiki tekintojui brėžinius ir turi detalę. Jei nežinau, kaip originaliai surinkti ar suremontuoti automobilį, daugybę informacijos randu internete. Ten yra patalpinti garsių modelių tikslūs brėžiniai“, – pasakojo jaunasis meistras.

Naujausias darbas – „morgunovka“

Naujausias G.Rimkaus darbas – du rusiškais stebuklais vadinami automobiliai – „invalidkės“. Vienas modelis šiek tiek naujesnis – apie 30 metų senumo. Kitas – pirmasis rusiškas kabrioletas „СМЗ С-3А“.

Pastarajam modeliui jau per 60 metų. Jį daugelis matė rusų komedijoje „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“. Dėl šio filmo automobilis pakrikštytas „morgunovka“ –  pagal vieno iš aktorių – Jevgenijaus Morgunovo – pavardę.

„СМЗ С-3А“ buvo gaminamas Serpuchovo motociklų gamykloje. Kaip ir kituose mažyliuose, jame yra motociklo variklis – dvitaktis „Iž-49“ motociklo 346 kubinių centimetrų tūrio.

Šio modelio gamyba truko trylika metų nuo 1957-ųjų. Jis yra su nuimamu stogu – kabrioletas. Tai kone vienintelis rusiškas kabrioletas. Jie jau labai reti, nes greit rūdija. G.Rimkui teko kone kiekvieną skardą atkurti.

Naujesnis kampuotas modelis buvo išsilaikęs gana gerai. Jis ypatingas tuo, kad priekyje esančioje bagažinėje yra benzinu kūrenama salono šildymo krosnelė. Detalių nebuvo sunku rasti. Amortizatoriai – tokie pat kaip ir „Žiguli“. Ratų dar galima rasti žemės ūkio technikos parduotuvėse.

Straipsnio autorius: Alvydas Januševičius