Jeigu reikėtų išrinkti dažniausią avarijos priežastį, ja taptų saugaus atstumo nesilaikymas. Būtent saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai įrašomas kaip klaida, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas.

Saugaus eismo specialistas Darius Grinbergas teigia, kad saugus atstumas kinta priklausomai nuo kelio dangos, eismo sąlygų, automobilio greičio, masės, vairuotojo koncentracijos lygio.

„Saugus atstumas – tai toks atstumas, kurio laikantis galima išvengti susidūrimo su priešais važiuojančia transporto priemone“, – aiškina D.Grinbergas.

Saugų atstumą iš esmės nusako automobilio stabdymo kelias, kurį tiksliai galėtų įvardinti retas vairuotojas – jis priklauso nuo automobilyje esančių elektroninių sistemų, padangų bei kelio dangos.

Klaidingai manoma, kad stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) sumažina stabdymo kelią. Iš tikro yra priešingai – automobilio su ABS stabdymo kelias yra ilgesnis, tačiau ji neleidžia ratams užsiblokuoti ir todėl stabdant automobiliu dar galima manevruoti.

Padangos taip pat lemia labai daug. Pavyzdžiui, net ir 50 km/val. greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias važiuojant žieminėmis padangomis gali būti penkiais metrais ilgesnis nei naudojant vasarines gumas. O tai – daugiau nei standartinės pėsčiųjų perėjos plotis.

Verta prisiminti ir greičio viršijimą – kuo greitis didesnis, tuo stabdymo kelias ilgesnis. 

Šimtu procentų tikslaus recepto, kaip įvertinti saugų atstumą, nėra, tačiau efektyvaus vairavimo instruktorius turi receptą. „Reikėtų kas sekundę savęs klausti: ar spėsiu sustoti, jei priekyje riedantis automobilis staiga ims stabdyti. Viskas labai paprasta – nepasitikėkite niekuo ir būkite pasiruošęs blogiausiam“, – sako D.Grinbergas.