Elektra varomoms transporto priemonėms pamažu populiarėjant daugumoje išsivysčiusių valstybių, šie ekologiški automobiliai žengia pirmuosius žingsnius ir Lietuvoje. Tačiau tautiečiai vis dar nepatikliai žvelgia į šias garso neskleidžiančias transporto priemones.

Priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai su nerimu žvelgia į perspektyvą važinėti elektromobiliu, galima skirstyti į dvi dalis: finansines ir įpročius.

Elektra varomoms transporto priemonėms šiuo metu nėra suteikiamos jokios nuolaidos – vienintelės lengvatos yra galimybė važiuoti autobusų juosta ir nemokamas stovėjimas mieste. 

Skaičiuojant pinigine išraiška, elektromobilis Lietuvoje kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei analogiškas, tik varomas benzinu. Šis skirtumas – vienas didžiausių Europoje, kadangi daugelyje kitų valstybių egzistuoja specialūs taršos mokesčiai automobiliams. Elektromobilis į aplinką neišmeta nė gramo kenksmingų dujų, tad jie nuo tokių kelis šimtus ar tūkstančius eurų siekiančių kasmetinių mokesčių atleidžiami.

Nauji perkami vangiai

Elektromobiliai Lietuvoje kol kas perkami vangiai. „Nissan“ salonuose tik šių metų pabaigoje bus galima rasti „Leaf“, „Mitsubishi“ atstovybėse per metus neparduotas nė vienas „i-MiEV“, o „Tazzari“ atstovai sugebėjo įsiūlyti vieną miniatiūrinį elektra varomą „Zero“ modelį AB „Lietuvos paštas“.

„Nors nepardavėme nė vieno elektromobilio, tačiau susidomėjimas yra – klausinėja ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės“, – sakė „Mitsubishi“ atstovybės Lietuvoje vadovas Aleksandras Petrovas. Jis teigė, kad keli žmonės yra elektra varomus automobilius įsigiję antrinėje rinkoje – serviso darbuotojams yra tekę konsultuoti šias ekologiškas transporto priemones turinčius žmones.

„Nissan“ situaciją elektromobilių segmente Lietuvoje galima vadinti sėkmingesne. Nors „Leaf“ oficialiai dar nėra pardavinėjamas, šiuos elektomobilius jau naudoja Susisiekimo ministerija ir AB „Lesto“. Vienas naudotas ir buvęs daužtas „Leaf“, atkeliavęs iš JAV ir įregistruotas Lietuvoje, yra sėkmingai eksploatuojamas.

Iš viso Lietuvoje įregistruota daugiau nei dešimt automobilių, kurių techniniame pase kaip kuro tipas nurodyta „elektra“. Dauguma jų – vienetiniai nagingų lietuvių perdirbti modeliai.

Naudoti taps populiaresni?

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius mano, kad elektromobiliai Lietuvoje gali išpopuliarėti labiau tik atsiradus antrinei jų pardavimo rinkai: „Bet kokių naujų transporto priemonių Lietuvoje yra parduodama sąlyginai nedaug.“

Pagal naujų automobilių pardavimą Lietuva ženkliai atsilieka nuo Estijos ir nedaug lenkia Latviją, tačiau dėvėtų automobilių pardavimo rinkoje Lietuva – akivaizdi lyderė. 

„Tai lemia Estijos pragyvenimo lygis, leidžiantis didesnei daliai žmonių įsigyti naujus automobilius. Be to, Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų buvo populiaru užsiimti naudotų automobilių verslu. Naudotų automobilių prekeiviai Lietuvoje turi sukaupę didelę patirtį, tad net į Latviją bei Estiją dauguma naudotų automobilių keliauja iš Lietuvos“, – apie Baltijos valstybių skirtumus pasakojo Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Jis pridūrė, kad patogi Lietuvos geografinė padėtis taip pat daro įtaką dėvėtų automobilių populiarumui – čia patogu atvežti automobilius iš Vakarų valstybių ir juos parduoti pirkėjams iš Rytų.

Kita vertus, elektromobilių išliekamoji vertė yra didelė. Pavyzdžiui, dvejų-trejų metų amžiaus ir po 20–30 tūkst. km nuvažiavę „Nissan Leaf“ elektromobiliai Vokietijoje ar Olandijoje kainuoja apie 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų). Panašiai kainuoja ir tokio paties amžiaus trečios serijos BMW, „Audi A4“ ar C klasės „Mercedes-Benz“ – automobiliai, kurie žinomi kaip gerai išlaikantys savo vertę. Nauji jie dažnai (priklausomai nuo komplektacijos, variklio) kainuoja panašiai kaip ir elektromobilis „Nissan Leaf“. Šio kaina Lietuvoje, planuojama, bus apie 120 tūkst. Lt.

Infrastruktūra ne visada efektyvi

Susisiekimo ministerijos atstovo nuomone, infrastruktūra elektromobiliams – greitojo įkrovimo stotelių tinklas – nėra pagrindinis dalykas siekiant šių transporto priemonių plėtros. „Kaip rodo kitų šalių praktika, greitojo įkrovimo stotelių infrastruktūra nėra svarbiausias veiksnys, skatinantis elektromobilių įsigijimą. Pavyzdžiui, Estijoje ar Portugalijoje įkrovimo stotelių tinklas vartojamas neefektyviai“, – teigė A.Teškevičius.

Estija prieš metus buvo vadinama viena geriausių vietų turėti elektromobilį. Ši valstybė nėra didelė, o visoje šalyje 40-60 km spinduliu viena nuo kitos yra įkrovimo stotelė. Viso jų – 165. Naujausios kartos „Nissan Leaf“ gali įveikti iki 200 km, tad įkrovimo stotelių tinklas Estijoje šiam automobiliui yra tinkamas.

A.Teškevičius atskleidė įdomų faktą – viešos greitojo įkrovimo stotelės naudojamos retai ir didžioji dalis Europos valstybių vairuotojų elektromobilius krauna tik namie arba darbe. „Infrastruktūros atsiradimas yra daugiau psichologinis efektas – elektromobilio vairuotojas kelyje jaučiasi saugiau žinodamas, kad reikalui esant galės pasikrauti savo transporto priemonės bateriją“, – pasakojo specialistas.

Lietuvoje infrastruktūra planuojama jau šiemet: tikimasi iki metų pabaigos parengti detalų valstybinių kelių žemėlapį su vietomis, kuriose greitojo įkrovimo stotelių buvimas duotų daugiausiai naudos. Taip pat greitu metu bus įrengta tokio pobūdžio stotelė kelyje Vilnius-Klaipėda.

Kompensacijos – simbolinės

Elektromobilio įsigijimas Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos valstybėse, finansinę naudą atneša tik eksploatacijos, tačiau ne pirkimo metu. Pavyzdžiui, Norvegijoje „Nissan Leaf“ yra pigesnis už „Volkswagen Golf“. Taip yra dėl didžiulių taršos mokesčių automobiliams. Estijoje valstybė kompensuoja bene pusę naujo „Leaf“ kainos – 18 tūkst. eurų (62,1 tūkst. Lt). Nuo lengvatos suteikimo pradžios šalyje parduoti 100 „Leaf“ elektromobilių.

Lietuvoje vienintelės lengvatos elektromobiliams – galimybė važiuoti viešojo transporto juostomis ir nemokamas stovėjimas centrinėse miestų gatvėse. Seimo koridoriuose ilgą laiką skamba kalbos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimą naujų automobilių pirkėjams, tačiau realių veiksmų niekada ir nebuvo imtasi. 

Už Susisiekimo ministerijos plėtrą atsakingas A.Teškevičius nėra PVM grąžinimo šalininkas: „Šiuo metu elektromobilio kaina yra daug didesnė nei tradiciniais degalais varomų automobilių. Net ir PVM lengvata neatpigintų jų tiek, kad jis kainuotų kaip dyzelinis ar benzininis automobilis.“ Jo nuomone, pirma elektromobiliai turėtų atpigti iki tradicinio automobilio lygio arba būti nežymiai brangesni, tada mokestinėmis lengvatomis galima būtų paskatinti jų įsigijimą.

„Nissan“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys mano priešingai – net ir tokia lengvata, suteikta tik elektra varomiems automobiliams, pastūmėtų į priekį jų pardavimus. „21 proc. sudarytų apie 25 tūkst. Lt – tai yra didžiulė suma perkant automobilį ir renkantis iš kelių variantų“, – apie galimą pradinę paramą elektromobiliams kalbėjo M.Plukys.

Straipsnio autorius: Paulius Sviklas/GAZAS.LT