Užuot nuolat peikę kelininkus, vairuotojai galėtų nepalikti automobilių naktimis gatvėse, kuriose stovėti draudžiama, bei įsigyti kokybiškas padangas, dažną kritiką atremia kelininkai. „Mus kala prie kryžiaus, bet ore snaigių niekas negaudys. Yra ir priežasčių, kodėl kartais tenka palaukti, kol gatvės bus nuvalytos“, – portalui LRT.lt pasakoja Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas.

Kauno savivaldybės valdoma atliekų tvarkymo ir gatvių bei teritorijų valymo bendrovė „Kauno švara“ už netinkamą gatvių valymą nubausta 5 tūkst. eurų (apie 17 tūkst. Lt) bauda.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė, jog iš kauniečių buvo sulaukta nemažai skundų dėl bendrovės neatsakingumo valant ir barstant gatves praėjusį savaitgalį, ypač dėl Parodos kalno. Skelbta, kad po gausaus sniego miesto gatvėse susidarius sudėtingai situacijai, „Kauno švara“ laiku nenuvalė ir nebarstė gatvių.

Savo ruožtu „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas BNS antradienį pripažino, kad įmonės darbuotojai iš tiesų netinkamai sureagavo į susidariusią situaciją.

„Per šešetą mano darbo metų tai yra pirmas toks atvejis, kai nesusiorientavo žmonės. [...] Pirma komanda buvo [išsiųsta] barstyti miestą ir tik antra komanda buvo [išsiųsta pabarstyti] kalnus, [...] reikėjo daryti atvirkščiai“, – kalbėjo D. Tumynas.

Tautiečiai jau įprato kiekvieną eismo atžvilgiu sunkesnį rytą keiksnoti kelininkus, tačiau ar pastarieji iš tiesų kalti dėl visų situacijų? Kalbėdami su portalu LRT.lt, kelininkai aptarė, kokia jiems buvo pirmoji žiemos pusė ir kaip reikėtų elgtis patiems vairuotojams.

Šaltesnė žiema nei praėjusiais metais

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas teigia, kad kol kas druskos šią žiemą išbarstyta kiek mažiau už vidurkį: „Žiemos pradžia buvo šiltesnė, vėliau kelius teko barstyti kas rytą, formuodavosi plikledis, naktį temperatūra būdavo neigiama. Keista žiema, bangomis sninga, vėliau pasirodo šlapdriba ir lietus.“

Tuo metu A. Vilūnas šią žiemą vadina rimta. „Šiai dienai druskos ir smėlio bei druskos mišinio išbarstyta beveik tiek pat, kiek per visą praėjusį žiemos sezoną. Tai gana daug, nors praėjusį sezoną išbarstyta praktiškai pusė standartinės žiemos normos“, – portalui LRT.lt apie situaciją Vilniuje kalbėjo A. Vilūnas.

Kaip informavo bendrovės „Kauno švara“ Kokybės ir reklamos vadybininkė Rima Apolianskaitė, praėjusios žiemos esą išties beveik nebuvo, o štai 2012-aisais bei 2013-aisiais Kaune išberta 7200 t. „Tuo metu šią žiemą išberta 1400 t druskos ir 290 t smėlio-druskos mišinio“, – skaičiuoja R.  Apolianskaitė.

Kokia tvarka valomos gatvės

Kelininkai pripažįsta jau pripratę prie nuolatinės vairuotojų kritikos ir kaltinimų. „Kelininkai visada kalti, kai yra sniego. Mus kala prie kryžiaus, bet ore snaigių niekas negaudys. Yra ir priežasčių, kodėl kartais tenka palaukti, kol gatvės bus nuvalytos“, – tikina A. Vilūnas.

Pasak „Grinda“ vadovo, gatvės valomos nustatyta tvarka.

„Stengiamės druską išberti dar prieš pasirodant sniegui ar pradėjus snigti, kad ant asfalto nesusiformuotų ledo danga. Kai išberiame druską, turime palaukti, kol druska sureaguos su sniegu, o tai nebūtų įmanoma be automobilių. Taigi yra santykis tarp sniego, druskos, padangų ir asfalto. Mes turime sulaukti, kol sniego masė gatvėse pavirsta į pilką tyrę – nuo tos akimirkos sniegas niekada nepavirs ledu, ją galima šalinti nuo gatvės.“

Daugelis piktinasi, kam apskritai reikia barstyti gatves druska – esą tai gerokai kenkia automobiliams. Tačiau A. Vilūnas atkerta, jog tai – būtina: „Jei mes valytume tik sniegą, šiandien gatvės būtų pusantro metro siauresnės, nes tą sniegą tik nustumtume į šoną. Taigi vyksta daugiau sniego tirpinimas, o ne valymas.“

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo R.  Apolianskaitė, sudėtingiausia gatves valyti ir barstyti piko valandomis, todėl esą stengiamasi jas pabarstyti iki rytinio piko. „Barstytuvai, kurie išsiunčiami su Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimu, į gatves išvažiuoja apie 2 val. nakties. Oro temperatūrai esant apie nulį, paprastai užtenka gatves pabarstyti kartą per parą tam, kad druska ištirptų ir gatvių danga nebūtų slidi. Kai oro temperatūra yra aukščiau nulio, gatvių barstyti nėra numatyta, tačiau siaučiant stipriam vėjui oro temperatūra tampa nenuspėjama, todėl į gatves būna siunčiami barstymo ekipažai“, – aiškina bendrovės „Kauno švara“ Kokybės ir reklamos vadybininkė.

Tuo metu magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais automobilių eismo intensyvumas yra skirtingas. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniegą ir juos pabarstyti nėra galimybių, žiemos priežiūros darbai skirstomi į priežiūros lygius pagal kelių svarbą. Pirmiausia yra valomi ir (arba) barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai. Tokia kelių priežiūros tvarka esą padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviausia.

Pasak R. Indrulėno, kartais žmonės piktinasi neva nenuvalytais keliais, nesuprasdami, kaip greitai jie yra užpustomi: „Įsivaizduokite: užeina smarkus snygis, šlapdriba. Kelią valo automobilis, kuris važiuoja iš taško A į tašką B. Kol jis nuvažiuoja į tašką B, taške A vėl būna prisnigę. Žmonės pasiskundžia, kad kelias nepabarstytas druska, tačiau jos tiesiog nesimato, ji nėra spalvota, raudona. Yra keli procentai priemaišų, bet žmogus to nemato, gal todėl ir piktinasi“, – svarsto LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjas.

Valstybinės reikšmės kelius iš viso valo 350 barstytuvų. „Kiek transporto priemonių valo magistralinius, krašto ir rajoninius kelius nėra suskirstyta. Jie nevažiuoja tik magistraliniais keliais, o turi maršrutą, suka ir į rajoninius bei krašto kelius“, – paaiškino R. Indrulėnas.

Savo ruožtu A. Vilūnas skaičiuoja, kad įmonė turi 46 barstymo ir valymo automobilius, ir technikai tenka įtemptas krūvis.

„Vienas barstytuvas privalo pabarstyti ir nuvalyti apie 25 km gatvės – tai didelis atstumas. Gatves būtų galima nuvalyti ir greičiau, bet turint pinigų alui, šampaną gerti sunkoka. Kita vertus, ar yra prasmė iš patrankos šaudyti žvirblius? Blogų važiavimo sąlygų per žiemą būna keletą. Darome daugiamečius stebėjimus, žinome, kiek kartų būna plikšala, kiek sninga, būna slidu. Pagal metinę statistiką parenkame techniką“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Vilūnas.

Piktinasi ne vietoje statomais automobiliais

Kelininkai teigia, kad dirbti jiems būtų kur kas lengviau ir darbas būtų kokybiškesnis, jei vairuotojai nepaliktų savo automobilių kelkraščiuose, kur yra ženklai, draudžiantys statyti automobilius.

„Suprantama, kad daugiabučių kiemai nėra pritaikyti tokiam automobilių srautui, todėl savo transporto priemones gyventojai yra priversti palikti gatvėse. Tiesiog prašytume vairuotojų, esant stipriam snygiui, kol nėra nuvalytos gatvės, nepalikti automobilių kelkraščiuose. Tai palengvins ne tik gatves prižiūrinčių darbuotojų triūsą, bet ir gatvės bus švaresnės“, – LRT.lt teigė R.  Apolianskaitė.

A. Vilūnas sako, kad ši problema išties opi sostinėje, ypač Karoliniškėse, Justiniškėse, Žvėryne. „Kai kur barstytuvai tiesiog negali pravažiuoti, pristatyta daugybė automobilių. Mes turime specialias mažesnes valymo mašinas Senamiesčiui, tačiau jų yra ypač mažas našumas, valymas kainuoja brangiau“, – sako pašnekovas.

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo R. Indrulėnas, lygiai tokia pati situacija yra susidariusi pasienyje: „Sunkieji automobiliai stovi vienoje juostoje, mums tenka valyti ir barstyti gatves tik antroje. Automobilių neišvaikysi, neapvažiuosi, todėl ten, kur jie stovi, pripusto sniego.“

LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjas teigia, jog kai kurių miestų pagrindinėse yra nustatyta, kad porinėmis savaitės dienomis automobiliai būtų statomi vienoje pusėje, o kitomis dienomis – kitoje, tačiau tokia tvarka esą sunkiai įsivaizduojama mažesnėse gatvėse.

I. Gelžinis: lietuviai moka vairuoti, bet pervertina save

„Juta Racing“ komandos lenktynininkas Ignas Gelžinis teigia linkęs kaltinti ne kelininkus, kuriems esą tenka keltis naktimis ir važiuoti dirbti, o vairuotojus.

„Vairuoti lietuviai moka, bet pervertina save. Didelis vairavimo stažas negarantuoja gerų įgūdžių. Vienas per visą savo gyvenimą gali neturėti tiek keblių situacijų, kiek kitas per 10 minučių. Galbūt vairuotojų praktinis pasirengimas yra gana prastas, nes, kai iškrenta sniegas, daugelis pradeda panikuoti ir reiškia nepasitenkinimą. Kodėl vokiečiai, austrai, švedai prisitaiko prie snieguotų sąlygų, o mes esame tokie jautrūs?“, – portalui LRT.lt kalbėjo I. Gelžinis. 

Panevėžio Darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų mokymo skyriaus vadovas Vytautas Šakėnas pasakoja, kaip vairuotojų praktinio mokymo centre sekasi patyrusiems vairuotojams.

„Dauguma jų įsivaizduoja, kad žino, kaip ant slidžios dangos valdyti automobilį. Deja, mokymai greitai parodo, kad vairuotojai nežino, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. Vairuotojai turi atsiminti, kad greitis – didžiausias priešas. Pavyzdžiui, mūsų aikštelėje yra įrengta slidi nuokalnė su staigiu posūkiu. 20 km/h greičiu vairuotojas ja nusileis, tačiau jei greitis bus bent 2 km/h greitesnis, išcentrinė jėga jo automobilį nublokš. Pirmiausia turime nugalėti inercijos jėgas, o jas nugalėti ant slidžios dangos yra labai sudėtinga“, – tikina V. Šakėnas.

Kalbėdamas apie situaciją gatvėse, V. Šakėnas pasigenda  pagarbos vieni kitiems: „Atsiranda tokių, kurie nori pasirodyti, važiuoja neatsargiai. Į akis krinta, kai blogomis eismo sąlygomis visureigių vairuotojai važiuoja labai agresyviai. Žinoma, jie turi galimybę kur kas geriau įveikti apsnigtą atkarpą, tačiau reikėtų labiau gerbti ir kitus vairuotojus.“

Be to, pasak V. Šakėno ir I. Gelžinio, žmonės taupo pinigus ir neperka kokybiškų žieminių padangų. „Būna atvejų, kai gražaus protektoriaus žieminės padangos visiškai nesukimba su keliu, nes buvo nupirktos senos“, – sako V. Šakėnas.

Straipsnio autorius: Lrt.lt