Mažai žinomas, mūsų gatvėse beveik nesutinkamas, tačiau įsirašęs į automobilių istoriją. Taip galima apibūdinti šį gamintoją. Bet tai ne šiaip automobilių gamykla. Tai ypatingą reputaciją turintis gamintojas, automobilius iki šiol renkantis žmonių rankomis, o ne konvejerių pagalba. Istorija jų taip pat neeilinė.

Tai, ką dabar žinome, kaip „RUF Automobile“ buvo įkurtas 1939 metais. Iš pradžių tai buvo tiesiog nedidelės dirbtuvės garaže, kuriose automobilius tvarkė Alois Ruf vyresnysis, o kiek vėliau ir jo sūnus Alois Ruf jaunesnysis. 1949 metais šeima atidarė savo degalinę, o 1955 jau pradėjo kurti ir gaminti savo autobusus.

Tačiau į istoriją „RUF“ įsirašė tikrai ne dėl autobusų. Tai įvyko dėl jų romano su „Porsche“. Šių dviejų prekės ženklų draugystė prasidėjo 1963 metais. Lapkričio mėnesį Alois Ruf vyresnysis vairavo savo autobusą, kai staiga jį aplenkė „Porsche 356“ ir grįždamas į savo juostą vairuotojas nesuvaldė automobilio. Viskas baigėsi tuo, kad „Porsche“ du kartus apsivertęs baigė savo kelionę griovyje. Alois Ruf nuvežė vairuotoją į ligoninę ir pažadėjo pasirūpinti automobiliu. Galiausiai Alois tą automobilį nusipirko ir sutvarkė. Tai buvo pirmasis į jų dirbtuves patekęs „Porsche“.

Tą lemtingą „Porsche 356“ Alois Ruf turėjo maždaug metus. Netikėtai į rankas patekęs automobilis lygiai taip pat netikėtai ir iškeliavo. Tėvas ir sūnus eilinę sekmadienio popietę važinėjo po Miuncheną, kai netikėtai, stovint prie raudono šviesoforo signalo, prie jų priėjo jaunas vyras ir paprašė parduoti vairuojamą automobilį. Pastarasis ieškojo būtent tokio, kokiu važiavo jie. Tėvas ir sūnus ne tik pardavė automobilį už labai didelę sumą, bet ir namo grįžo su kitu „Porsche“, kurį naujasis pirkėjas paskolino kelionei atgal. Šis įvykis stipriai įsirėžė į vyresniojo Alois Ruf širdį ir sukėlė susižavėjimą „Porsche“ automobiliais bei jų pirkėjais.

Nuo pirmo parduoto „Porsche“, „RUF“ pradėjo restauruoti ir tvarkyti klasikinius „Porsche“ automobilius. Tai daro ir iki šiol. O 1975 metais pasirodė pirmasis „RUF“ patobulintas „Porsche“. Tai buvo 930 modelis. Pradėjus gamybą, po 6 metų, 1981-ais Vokietija pripažino „RUF“ oficialiu automobilių gamintoju. Kiekvienas jų surinktas modelis turi unikalų kėbulo numerį prasidedantį „W09“. „RUF Automobile“ glaudžiai bendradarbiauja su „Porsche“, kurie tiekia automobilio kėbulus, dar vadinamus „baltais kūnais“. O „RUF“ į tuos kėbulus montuoja savo komponentus. Todėl „RUF” yra ypač panašūs į „Porsche“. Atskirti vieną nuo kito galima tik pastebint atskiras detales.

O, kad „RUF“ kūrėjas, kuriam svarbu ne tik gražus kėbulas, bet ir sportiškas vairavimas, įrodo kiti istoriniai faktai. 1984 metais šis gamintojas pirmasis kirto 300 km/h greičio ribą. Tąkart „RUF BTR“ modelis sugebėjo pasiekti net 306 km/h ribą. O 1987 metais jie savo rekordą pagerino dar kartą, pasiekdami 342 km/h greitį su naujuoju „CTR“ modeliu. Už nugaros buvo palikti tokie automobiliai kaip „Ferrari GTO“, „Porsche 959“ ir „Lamborghini Countach“. Apie šias varžybas rašė ne vienas tuometinis žurnalas, o „RUF CTR“ dar pramintas „Yellowbird” dėl savo ryškiai geltonos spalvos neįtikėtinai išgarsėjo. Užsakymai pradėjo plūsti iš viso pasaulio. Ir nenuostabu. Tai buvo dar greitesnis, dar galingesnis „Porsche“ surinktas rankomis. 469 arklio galios ir šiandien skamba, kaip įspūdingai didelis skaičius, o 1987 metais tokį galios ir valdomumo santykį turinti transporto priemonė buvo didelės dalies viso pasaulio vairuotojų svajonė.

„RUF“ gamyba niekada nesustojo. 1996 metais jie išleido „CTR 2“, kuris tapo pirmuoju automobiliu pasaulyje turinčiu anglies keramikos stabdžių diskus. Vėliau sekė „RGT“, „RTurbo“ „RK Spyder“ ir kiti įdomūs modeliai. Tačiau daugiausiai dėmesio paskutiniu metu susilaukė 2017 metais pasirodęs modelis, atrodanis, kaip 1987 metų „Yellowbird“ kopija, tačiau su moderniomis technologijomis po dangčiu.

Tai įkvepianti istorija apie šeimos dirbtuves, kurios prasidėjo nuo meilės automobiliui ir susižavėjimo. Ši kompanija veikia iki šiol. Jai vadovauja jau 72 metų sulaukęs Alois Ruf jaunesnysis su savo žmona. Tai vis dar toje pačioje vietoje nuo atsidarymo veikiančios dirbtuvės, kuriose viskas surenkama rankomis ir parduodamas tik tam tikras modelių kiekis per metus. Kaip sako pats Alois – automobilius jie gamina ne dėl pinigų, o dėl meilės transporto priemonei ir tam laisvės jausmui, kurį suteikia vairuotojui sukurtas automobilis.