Artėjant vasaros sezonui paaštrėjo „karas kelyje“ tarp motociklininkų ir automobilių vairuotojų. Eismo dalyviai dažnai pamiršta, kad kelyje yra ne vieni, viršija greitį, nepasižiūri į veidrodėlius, dėl ko ir įvyksta avarijos, praneša ne gyvybės daudimo bendrovės BTA ekspertai.

 

„Lietuvoje „karas kelyje“ vis dar tęsiasi. Eismo dalyviams trūksta kultūros ir supratimo, kad greta jų transporto priemonės rieda ir kitos mašinos. Priešprieša tarp šių eismo dalyvių ypatingai pastebima artėjant vasaros sezonui, kadangi gatvėse padaugėja motociklininkų.

Automobilių vairuotojai galvoja, kad kelyje šalia jų nieko nėra ir net nebando tuo įsitikinti, o motociklininkai yra įsitikinę, kad jie yra matomi ir juos pastebėti privalo visi. Lietuvos keliuose trūksta supratimo ir kultūros vienas kitam. Jei žmonės taip nelėktų ir mažiau skubėtų, apsidairytų aplinkui ir nesistengtų pavojingai manevruoti, galbūt padėtis pasikeistų ir dabartinės situacijos nebereiktų vadinti „karu kelyje“, – esamą padėtį komentavo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. 

Vairavimo kultūra

Dažniausi eismo įvykiai kelyje – saugaus atstumo nesilaikymas, neatsargus manevravimas, nesivadovavimas kelio ženklais. A.Žiukelio teigimu, neretai avarinė situacija sukeliama persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, mat vairuotojai nepasirūpina savo saugumu ir neapsižvalgo.

Taip pat pastebėta tendencija, kad vienas automobilis į kitą atsitrenkia parkuojantis. Avarijos įvyksta vairuotojams ignoruojant kelio ženklus ar nepaisant šviesoforo. Vairuotojai mėgsta viršyti greitį, kelyje užsiimti pašaline veikla, pasitaiko ir tokių, kurie prie vairo sėsti  bando girti.

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės BTA eksperto, neretai automobilių vairuotojus galima pavadinti „siauro mąstymo“, mat šie visiškai nepagalvoja, kad jų veiksmai gali sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Kartais jie automobilį pastato taip, kad kitas vairuotojas negali į savo transporto priemonę įlipti, užstato kitiems automobiliams išvažiavimą, lenkia kitą mašiną net ir žinodami, kad už poros šimtų metrų teks atlikti posūkį. Eismo dalyviai neretai nepaiso ne tik eismo, tačiau ir oro sąlygų. Vairuotojai į avarijas patenka nepaisydami, šlapios kelio dangos, vingiuoto kelio bei prasto matomumo.

Automobilių vairuotojai sudaro nepatogumų ne tik kitiems prie vairo sėdintiems asmenims, tačiau ir motociklininkams. Prie vairo sėdintys asmenys dažnai net nesistengia įsitikinti, kad greta jų važiuoja dar viena tranporto priemonė.

Automobilių vairuotojai kartais tyčia nepalieka tarpo, kad motociklininkas galėtų pravažiuoti, gąsdina šiuos atidarinėdami dureles. Motociklininkai automobilius bando neatsargiai lenkti, tačiau pagrindinė klaida, jog jie yra įsitikinę, kad juos visi mato.

Pasak eksperto, dėl šių nurodytų priežasčių įvyksta apie 75 procentai avarijų. 

Avarijų statistika

Remiantis ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika, per metus vidutiniškai įvyksta 17 tūkstančių avarijų. Per dieną apytiksliai užfiksuojami 48 eismo įvykiai. Vieno eismo įvykio žala vidutiniškai siekia 1080 eurų. Per dešimt metų bent po vieną eismo įvykį yra patyręs kas šeštas lietuvis, po du  – kas trisdešimtas, vienas iš šimto vairuotojų per šį laikotarpį yra patekęs į 3 ar daugiau avarijų.

2011-2014 metais užregistruoti 188 atvejai, kuomet automobilių vairuotojai partrenkė motociklininkus ir 237 atvejai, kai avariją sukėlė motociklininkai. Per trejus metus avarijų skaičius, į kuriuos patenka motociklininkai, išaugo dvigubai. Motociklų skaičius kelyje taip pat išaugo.