Policija dažnai tampa situacijų, kai abu vairuotojai kalti, liudininkais. Pasak kelių policijos atstovės Linos Nemeikaitės, tokiais atvejais automobilių vairuotojai neretai pyktį išlieja ir vienas ant kito.

„Dažniausios avarijų, kai kalti abu vairuotojai, priežastys yra kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Būna, jog tokiais atvejais tarp vairuotojų kyla konfliktai ir barniai. Atvykusiems policijos pareigūnams ne tik tenka aiškintis eismo įvykio priežastį, bet ir skirti įsiutusius vairuotojus.  Norint išvengti tokių situacijų vairuotojams rekomenduotina griežtai laikytis Kelių eismo taisyklių, būti atidiems ir nepamiršti gerbti kitus eismo dalyvius“, – pataria Lina Nameikaitė.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo ekspertai pateikia 3 dažniausiai pasitaikančias eismo situacijas, dėl kurių policija kaltais pripažįsta abiejų susidūrusių automobilių vairuotojus, ir pataria, kaip tokių nė vienam iš kaltų nereikalingų situacijų išvengti.

„Du vėžiai“: avarijos atbuline eiga

Viena iš dažniausių situacijų tokių eismo įvykių metu yra važiavimas atbuline eiga. Avarijų priežastys gana banalios – neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių.

„Vairuotojai pamiršta pačias paprasčiausias Kelių eismo taisykles ­– prieš pradėdami važiuoti, keisdami važiavimo kryptį, jie privalo įsitikinti, jog toks manevras yra saugus ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, turintiems pirmenybę. Vairuotojai taip pat turėtų prisiminti, kad įsijungus atbulinę pavarą reikia būti itin dėmesingiems – pagal taisykles atbulomis važiavęs asmuo nelaimės atveju visada pripažįstamas kaltu“, – teigė „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

„Skubu labiau nei kiti“: parkavimasis prie prekybos taškų

Susidūrimai parduotuvių stovėjimo aikštelėse arba daugiaaukščiuose prekybos centrų garažuose dažnai įvyksta dėl vairuotojų skubėjimo ir kovojant dėl laisvos vietos automobiliui. Vairuotojai nelinkę duoti vienas kitam kelio.

Kita problema, kad vairuotojai ieškodami laisvos vietos stovėjimo aikštelėse viršija leistiną greitį, nepaiso eismo ženklų ir apskritai būna labiau atsipalaidavę nei važiuodami gatve.

„Paprastai tokių incidentų žalos yra nedidelės. Vairuotojai apgadina vienas kito veidrodėlius, nubrėžia dažus, kartais įlenkiamas automobilio sparnas ar durelės. Žmonės turi nepamiršti, jog laikytis Kelių eismo taisyklių būtina ne tik išvažiavus į miestą, bet ir prekybos centro aikštelės teritorijoje, kur nuolat vyksta eismas, vaikšto praeiviai“, – teigė A. Pilčicas.

Stovėjimo aikštelėse ne visada yra eismą reguliuojantys ženklai, šviesoforai, nėra reguliuotojų, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į žymėjimą ant asfalto. Tiek patyrusiems, tiek nepatyrusiems vairuotojams kyla bėdų, kai šis būna nusitrynęs arba neryškus.

Vairuotojai susimaišo, kuris kelias yra  pagrindinis, o kuris šalutinis. Tokiais atvejais kaltais dažnai būna pripažįstami abu incidento dalyviai.  

„Paskutinis šansas“: per mirksintį geltoną šviesoforo signalą

Jei pirmaisiais dviem įvardintų situacijų atvejais žalos yra nedidelės, o žmonių sveikatai – nepavojingos, tai incidentų, kai vairuotojai paskutinę akimirką kerta sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, žalos kur kas rimtesnės – tiek vairuotojams, tiek automobiliams.

Tokioje situacijoje abu eismo dalyviai skuba kuo greičiau pravažiuoti sankryžą, padidina greitį. Tačiau sutaupytas laikas sankryžoje gali kainuoti automobilį ar net gyvybę.

Pasak A.Pilčico, daugelis vairuotojų puikiai supranta, kuo rizikuoja, tačiau akimirksniu nesugeba priimti teisingo sprendimo ir nusprendžia taip sutaupyti laiko. Su laiku išsivysto ir savotiškas žalingas įprotis – esą prasmukau vienąsyk, suspėsiu ir šįkart.