Įsitikinimas, kad šviesiaplaukei damai vyrai mielai atskuba į pagalbą, greičiausiai nėra iš piršto laužtas. Sugedus automobiliui pagalbos kelyje simpatiška mergina sulaukė vos po poros minučių, tuo tarpu kitiems eksperimento dalyviams – senjorui ir nedraugiškos išvaizdos vyrukui pagalbos teko palaukti keliskart ilgiau. Tai parodė draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas socialinis eksperimentas apie pagalbą kelyje.

Socialinio eksperimento metu buvo fiksuojama, kaip pravažiuojantys vairuotojai linkę padėti į bėdą pakliuvusiam vairuotojui, šalikelėje stovinčiam prie sugedusio automobilio su atvertu variklio dangčiu. Paradoksalu, tačiau eksperimentas atskleidė, jog judriausiame kelyje pagalbos sulaukti toli gražu nėra lengviausia: kuo daugiau vairuotojų, tuo rečiau automobiliai sustoja. 

„Matyt, suveikia psichologijos dėsniai – kiekvienas mano, kad pagelbės kažkas kitas, o ne jis. Vidutiniškai sustodavo tik kas 36 automobilis, kiti vairuotojai kelyje dažnai nusisukdavo, apsimesdami, kad nemato arba persirikiuodavo į tolimesnes eismo juostas. Buvo situacijų, kai pravažiuodavo daugiau nei 500 automobilių, kol kas nors sustodavo pagelbėti“, – sako eksperimento iniciatoriaus „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir rinkodaros departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė. Eksperimento duomenimis, pagalbą linkę suteikti tik 3 proc. pravažiuojančių automobilių. 

„Keliuose tikrai yra geranoriškų vairuotojų, o lengviausiai jų pagalbos kelyje sulaukė simpatiška mergina. Jai vos per kelias minutes padėti sustojo įvairiausia publika – nuo jaunimo iki senjorų, pagalbos ranką ištiesė ir kitos moterys! Tuo tarpu ne itin draugiškos išvaizdos vyrukui teko labiau pavargti – jam padėti išdrįso tik panašūs į jį vairuotojai. Keliskart ilgiau teko laukti ir senjorui – tačiau ir jis pagalbos susilaukė maždaug per 6–7 minutes“, – sako Aurelija Kazlauskienė. 

Visiškai abejingi vairuotojai lieka tuomet, jeigu sugedus automobiliui nelaimėlis pats aktyviai neprašo pagalbos – savanoriškai sustoti ir pasiteirauti, ar nereikia pagalbos akivaizdžiai į bėdą pakliuvusiam automobiliui, sustodavo vidutiniškai tik vienas iš 123 pravažiavusių automobilių. Iš viso eksperimento metu 8 proc. situacijų pagalbos per pusvalandį sulaukti nepavyko visai. 

„Prašyti pagalbos ir jos laukti, net jei kažkas ir ryžtasi padėti, yra nemenkas stresas, tenka gaišinti kitų žmonių laiką, jaustis jiems skolingam arba kviesti techninės pagalbos tarnybą ir būti pasiruošus patuštinti kišenę. „Lietuvos draudimo“ atliktos klientų apklausos duomenimis, 70 proc. vairuotojų sako, kad būtent pagalba kelyje jiems yra reikalingiausia paslauga, kuri galėtų būti teikiama kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė.  

Kelių džentelmenai – jauni vyrai apsirūpinę reikiama įranga

„Lietuvos draudimo“ vykdyto eksperimento duomenimis, ištiesti pagalbos ranką kelyje dažniausiai ryžtasi 30–39 m. amžiaus vyrai, kiek rečiau sustoja jaunesni vairuotojai; dažniausiai „gelbėtojai“ turėjo reikalingą įrangą ir mokėjo ja naudotis. 

„Tamsus paros metas ir dar nuošaliame kelyje – nežinia, kada pravažiuos kas nors kitas, todėl ir sustojau. Gal nutiko kokia nelaimė, tad nesuabejojau ir nusprendžiau padėti. Apskritai stengiuosi kuo dažniau pagelbėti kelyje tiems, kam prireikia pagalbos. Gal man pačiam kada teks sustoti dėl automobilio gedimo kur nors atokioje vietoje – tokiu atveju norėčiau, kad kiti vairuotojai irgi neliktų abejingi“, – sakė vienas iš sustojusių padėti 23 metų vairuotojas Antonas Kakareko. 

Per visą 9 val. trukusį eksperimentą padėti sustojo tik 3 moterys. „Kodėl taip atsitiko, galima tik spėlioti – galbūt moterys rečiau apsirūpinusios reikalingomis priemonėmis, tokiomis kaip domkratas, lynas ar „krokodilas“, nemoka jomis naudotis arba nusprendžia, jog tokiais dalykais turėtų pasirūpinti stiprioji lytis“, – sakė A. Kazlauskienė. 

Tamsu, lyja, sninga? Pagalbos teks laukti ilgai

Tamsiu paros metu šansų sulaukti pagalbos žymiai sunkiau – palyginus su dienos metu, automobiliai sustoja keliskart rečiau. Taip pat mažiau vairuotojų sustoja pablogėjus oro sąlygoms – pradėjus lyti ar kristi šlapdribai, kaip kad nutiko eksperimento metu. 

„Eksperimento metu mes netestavome, kaip realiai sustojusiems vairuotojams pavyktų tą pagalbą suteikti: ar jie sutiktų nutempti automobilį – būtent tokią paslaugą tenka suteikti trims ketvirtadaliams (76 proc.) visų, kurie kviečia techninės pagalbos tarnybą; ar pavyktų sustojusiam atsukti ratą, ar jis sutiktų atvežti degalų. Kartais geranoriškumo nepakanka – tiesiog nėra techninių sąlygų pagalbai suteikti“, – aiškino A. Kazlauskienė.

„Lietuvos draudimo“ techninės pagalbos tarnybos duomenimis, 2014 m. vidutiniškai vienas pagalbos kelyje iškvietimas kainavo 84 eurus (291 litą). Pagalba kelyje teko pasinaudoti kas penkioliktam klientui, turinčiam šią draudimo apsaugą. 

Eksperimentas buvo vykdytas 2015 m. kovo mėnesį. Iš viso eksperimentas vyko 9 val., testuojant kaip vairuotojai sustoja trims personažams: senjorui, žaviai merginai ir nedraugiškos išvaizdos vyrukui, taip pat kaip skiriasi vairuotojų polinkis suteikti pagalbą tamsiu ir šviesiu paros metu, atokioje vietoje ar judriame kelyje, aktyviai prašant pagalbos ir tik pasyviai jos laukiant. Iš viso eksperimento metu pro pagalbos prašančius pravažiavo 3501 automobilis, sustojo 97 automobiliai. Eksperimento duomenų analizę atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC.