„Volvo“ verčia naują istorijos puslapį. Ne, švedai nepradėjo gaminti triračio elektromobilio ar kaljanų, o tiesiog pristatė naujus variklius. Šviežiu istorijos puslapiu galima vadinti tai, jog trys nauji „Volvo“ kūriniai yra visiškai kitokie nei buvo gaminami iki šiol.

Dvi naujos variklių konstrukcijos (pavadintos „Drive-E“) ir nauja pavarų dėžė – tai yra „Volvo“ naujienos, iš kurių gamintojas tikisi labai daug. Pamačius trijų švediškų stebuklų maketus, klausimų kyla dar daugiau. Prie benzininio variklio pamatyti turbiną jau nėra nieko keisto, tačiau pamatyti dar ir kompresorių – jau kažkas naujo. Iki šiol tokį žingsnį padaryti išdrįso tik „Volkswagen“, prieš kelerius metus pristatę 1,4 l darbinio tūrio TSI variklį su turbina ir kompresoriumi.

Dyzelinė naujovė nustebina ne ką mažiau. Velnio degalais varomas variklis turi dvi turbinas – retas atvejis bet kokiame automobilyje. Viena mažesnė, kita didesnė ir sumontuotos abi viena už kitos.

Trečioji naujiena – pavarų dėžė. „Volvo“ prašoko 7 laipsnių automatines transmisijas ir žengė į aštuonių pavarų zoną. Iki šiol gaminę tik šešių laipsnių automatines transmisijas, „Volvo“ žengė iškart prie aštuonių.

„Premium“

Nuo seno „Volvo“ buvo žinomas kaip automobilių gamintojas, sukūręs savo segmentą. Jis nėra pigus, kaip pvz. „Škoda“ ar „Chevrolet“, nėra ir prabangus, kaip pvz. „Audi“ ar „Lexus“. Jis buvo kažkur vidurį, bet arčiau „Premium“. 

Laikai keičiasi, kitoks ir požiūris į gamintoją. Dabar „Volvo“ pozicionuojamas kaip lygiavertis konkurentas BMW,„Mercedes-Benz“ ir kitiems šio segmento pionieriams.

Dyzelis – dar ne geriausias

„Stop“, – kalbėdamas apie automobilių gamintojų lenktynes cilindrų skaičiumi, pasakė „Volvo“ variklių inžinierius Magnusas Lindbladas. Nuo šiol „Volvo“ gamins tik keturių cilindrų jėgaines. Jokių penkių, šešių ar dar daugiau. Argumentai du: keturių cilindrų variklį priversti valgyti mažai degalų yra lengviau nei šešių cilindrų agregatą, o galios kiekiu keturcilindriai jau pavijo didesnio darbinio tūrio motorus.

Komfortas? Irgi ne bėda, variklio sukeliamą vibraciją galima mažinti ne tik didinant cilindrų skaičių.

Taigi, naujieji „Volvo“ dyzeliai – keturių cilindrų ir kelių skirtingų darbinių tūrių. Galia svyruos nuo 120 iki 230 AG. 230 AG, išspausti iš keturių cilindrų dviejų litrų darbinio tūrio dyzelio, yra daug. Šių laikų 2,0 l dyzelių etalonas BMW turi 184 AG, o čia – net 50 AG daugiau. Įžengę į „Premium“ segmento kambarį, švedai jo duris užtrenkė koja.

Realybėje teko išbandyti V60 modelį dyzeliu, išvystančiu 181 AG. Tai – vienintelis šiuo metu gaminamas dyzelis iš naujosios „Drive-E“ gamos, o kiti, silpnesni ir galingesni, bus pradėti montuoti vėliau. Įspūdžiai – dvejopi.

Pirma, šis dyzelis yra neblogas galios ir ekonomijos derinys. Bandymams buvo pasirinkta ideali vieta – Prancūzijos pietryčiuose esantis Žydrasis krantas (pranc. Côte d‘Azur). Čia ir nuostabaus grožio jūra šalia, ir Nicos miestas, ir kalnai, apipinti nuostabiais serpantinų keliukais. Būtent pastarieji keliai puikiausiai tinka išbandyti bet kokiam varikliui – stačios įkalnės, staigūs posūkiai ir kilometrų ilgio nuokalnės visu gražumu atskleidžia kiekvieną automobilį.

u kolega sėdame į V60 ir judame sparčiai statėjančiu keliu – nuvažiavus vos 30 km, nuo jūros lygio pakilome beveik kilometrą. Lenkimams vietos čia nedaug, o eismas nėra mažas. Ypač – dviračių. Jeigu Lietuvoje dėl elgesio kelyje galima nemėgti kai kurių automobilių markių vairuotojų, tai Prancūzijoje gali pagrįstai nekęsti dviratininkų. Tie Lance‘o Armstrongo gerbėjai mina į kalną 10 km/val. greičiu grupelėmis po kelis ir vietoje to, kad važiuotų vienoje eilėje, juda poromis ir užima visą eismo juostą.

Tačiau tai netapo problema važiuojant V60, kuris, Prancūzijos mastais, yra didelis automobilis. Čia populiariausi – mažyliai „Peugeot“ ar „Citroen“ su 19 AG išvystančiais varikliais, aplamdytais buferiais ir įsibėgėjantys iki 80 km/val. nuokalnėje. Aplenkti tiek dviračių koloną, tiek šliaužiantį automobilį, turint 400 niutonmetrų sukimo momentą po akseleratoriaus pedalu, nėra sudėtinga.

Tačiau esminis klausimas – ar šitas variklis geriausias, lyginant su pagrindiniais konkurentais? Panašu, kad ne. Jau minėjau, kad dviejų litrų darbinio tūrio dyzelių etalonas yra BMW. Šio variklio aštrumas, pavarų dėžės reakcija yra stulbinantys, ir „Volvo“ lyderio dar nepavijo. Norėtųsi, kad pavarų dėžė veiktų truputį greičiau, kad paspaudus akseleratorių, truktelėjimas prie sėdynės būtų stipresnis. Bet dėl antros vietos galime neabejoti – švedai į šią poziciją dyzelių tarpe įšoko be kompromisų.

Tai privertė laukti 230 AG motoro – jeigu jis bus montuojamas į V60, Vokietijos gatvėse matysim daug žadą praradusių veidų.

Keturių cilindrų jėga

Stereotipai daro savo. Galima pagalvoti, kad joks keturių cilindrų variklis nesugebėtų deramai pajudinti iš vietos dvi tonas sveriančio „Volvo XC60“. Stereotipams naikinti (ar patvirtinti), į miestą su dviem kolegomis automobilyje išvažiuojame būtent su XC60, po kurio variklio dangčiu slepiasi T6 kodu pavadintas motoras.

Siauri Nicos keliukai su daugybe automobilių ir kitų judančių objektų primena, kad spūstys Vilniuje yra juokingos, o gatvės Lietuvos sostinėje – nuostabios. Judame tiesiausiu keliu į Kanus – greitkeliu, kuriame leistinas greitis 120 km/val. Greitėjimo juostoje – „gazas-dugnas“, pavarų dėžė akimirką pagalvoja, ką gi čia daryti, įjungia trečią (prie 70 km/val.) ir visi trys automobiliu važiuojantys vyrai yra priklijuojami prie sėdynių. Iki pat 120 km/val.

„Traukia“, – atsklinda balsas iš keleivio vietos. „O kiek valgo?“, – tas pats keleivis susidomi. Pabėgsiu į priekį, nes po akseleratoriaus spustelėjimo sąnaudos trumpam išaugo iki 25 l/100 km. Mat borto kompiuteris buvo „nunulintas“ tik prieš įvažiuojant į autostradą. Po 100 km ilgio pasivažinėjimo, kurį sudarė 50 km miesto, 30 km Côte d‘Azur kelio bei 20 km greitkelio, vidutinės sąnaudos siekė 12 l/100 km. Važiuojant trise. Ir apie mažėjantį Ozono sluoksnį negalvojant nei akimirkos. Manau, nesunku būtų „tilpti“ į 10 l/100 km.

Turėti dviejų tonų svorio nuostabų visureigį (jį teko išbandyti anksčiau – apie tai galite skaityti paspaudę čia) su varikliu, turinčiu daugiau nei 300 benzininių AG ir pasitenkinančiu 10 l/100 km, norėtų kiekvienas visureigio savininkas.

Susipažinkite – po T6 kodu slepiasi 2,0 l darbinio tūrio 306 AG ir 400 Nm išvystantis variklis su turbina ir kompresoriumi. Sunku įsivaizduoti, kaip su šiuo varikliu važiuoja gerokai mažesnis ir lengvesnis „Volvo V60“. Linkiu ir kitiems gamintojams sukurti po tokį variklį – šis žada labai daug. 

Teksto autorius: Paulius Sviklas/GAZAS.LT