Vasarą automobilių savininkai džiūgauja turėdami nedidelį mygtuką su raidėmis AC prietaisų skydelyje. Tai reiškia, kad jų automobilis turi oro kondicionierių – sistemą, atšaldančią orą. Jos naudojimas daugeliu atveju yra naudingas, tačiau ir pakenkti AC sau ar keleiviams – labai paprasta.

Universalaus atvėsimo recepto nėra

Vos įsėdus į saulėje įkaitusį automobilį, nerekomenduojama iškart pradėti važiuoti – geriau įjungti kondicionierių visu pajėgumu ir leisti automobiliui kelias minutes atvėsti.

„Blogiausia yra tai, kad žmonės dažniausiai sėda į automobilį, kurio salonas įkaitęs“, – sakė gydytoja Dalia Bučinskaitė. 

Ji pažymėjo, kad didžiausias problemas sukelia temperatūrų skirtumas tarp kiemo ir automobilio vidaus. Jeigu lauke yra saulėta ir, pavyzdžiui, 25 laipsniai šilumos, automobilio vidus gali būti įkaitęs iki 35 ar dar daugiau laipsnių. Norint mašinos saloną greičiau atšaldyti, pradedama važiuoti su maksimaliu pajėgumu veikiančiu kondicionieriumi. Rezultatas – peršalimas.

Gydytoja teigė, kad kiekvienas žmogus yra bakterijų nešiotojas: „Jei įjungsite kondicionierių maksimaliu pajėgumu, tos bakterijos suaktyvės.“ Jos teigimu, yra žmonių, apskritai netoleruojančių kondicionierių – jie, netgi keliaudami kondicionuojamais lėktuvais, rizikuoja užsikrėsti legionelioze.

D.Bučinskaitė skeptiškai atsiliepė apie važiavimą atviru langu. Anot gydytojos, per karščius smarkiai padaugėja „kairiosios ausies uždegimų“. Jie atsiranda dėl to, kad vairuotojai dažnai atsidaro savo arba abiejų pusių priekinius langus.

„Jeigu atidaromi abu langai, susidaro skersvėjis“, – kalbėjo gydytoja. Jos teigimu, geriausia automobilyje atidaryti tik vieną langą, pageidautina – ne vairuotojo.

Kol veikia, tol viskas gerai

Patikrinti, ar automobilio kondicionierius funkcionuoja tinkamai, paprasta. Jeigu pro ortakius pučiamas šaltas oras, viskas gerai. Jeigu pučiamas oras vos vėsus arba šiltas, verta automobilį varyti į servisą: sistemą teks pripildyti freonu arba ji gali būti nesandari ir reikia remontuoti.

Kompanijos „AC Servisas“ vadovas Tomas Steckas teigė, kad daug įtakos kondicionavimo sistemų gedimams turi lietuviškos žiemos. „Dėl mūsų keliuose barstomo druskos mišinio kenčia kondicionierių radiatoriai. Aliuminis nerūdija, tačiau oksiduojasi ir nebeatlaiko aukšto slėgio“, – teigė specialistas.

Kondicionieriaus sistemos papildymas freonu paprastai kainuoja 50-150 Lt, priklausomai nuo trūkstamo skysčio kiekio. Tačiau rimtesnių gedimų taisymas kainuoja gerokai daugiau.

T.Stecko nuomone, kai kuriems automobiliams kondicionavimo sistemų remontuoti net neapsimoka. Jeigu reikia pakeisti ne tik radiatorių, bet ir, pavyzdžiui, vieną pagrindinių sistemos dalių – kompresorių, piniginė paplonėtų daugiau nei tūkstančiu litų. Seniems automobiliams, kainuojantiems 4-5 tūkst. Lt, to daryti jau neapsimoka.