Pirmadienį įvyko antrasis šių metų „Autoplius Fast Lap“ etapas. Lenktynės, prieš porą metų pagarsėjusios dėl nesutarimų su Lietuvos automobilių sporto federacija, šiandien garsėja kitais dalykais. Lenktynės Estijoje, „Audruring“ trasoje, tą dar kartą įrodė.

Visų pirma – lenktynių įdomumas. „Autoplius Fast Lap“ sudaro trys dalys: „Time Attack“, „Race“ ir „Super Lap“. 

„Time Attack“ yra automobilio ir vairuotojo sugebėjimų derinys – sportininkas turi per pusvalandį parodyti kuo geresnį vieno rato įveikimo laiką. Laiko prisitaikyti prie trasos užtenka, „laisvų“ ratų irgi per akis. Čia įdomumas žiūrovams – surasti vietą, iš kurios matosi trasa ir „Time Attack“ rezultatus atvaizduojantis monitorius, arba sekti rato įveikimo laikus telefone. Trasoje galima išvysti ir 700 AG „Mitsubishi Lancer Evo“, ir „Lotus Exige“, ir „Mercedes-Benz CLS AMG“, ir „Porsche 911“ (997), ir kitų egzotiškų modelių.

„Race“ dalis įdomiausia žiūrovams. Būtent šiai rungčiai atsiradus į „Autoplius Fast Lap“ pradėjo plaukti ne tik sportininkų draugai, bet ir automobilių lenktynėmis besidomintys neutralūs ir vietoje savo favoritus susiradę žiūrovai.

Čia lenktynininkai kovoja dėl pozicijų, o jų automobiliai – absoliučiai skirtingi. Vienas greitesnis posūkiuose, kitas – tiesiojoje. Vienas turi 200 AG, kitas – 600. Vienas turi galinius varomus ratus, kitas – visus keturis, vienas sveria 1100 kg, kitas – 1400. Ir taip toliau. 

Taip ir ošė ritmingai tribūnos (Ooo, Ahhh), kai vienas lenktynininkas pasiveja kitą prie posūkio, iš jo išvažiuoja praktiškai greta, tačiau tiesiojoje antrasis nutolsta. Kitame posūkyje – ta pati užuomazga, tačiau lenkimas įvyksta. Dar po poros tiesiųjų pozicijos grįžta. Ir taip visus 8 ratus. Kovojant dėl kiekvienos pozicijos.

Lenkimų kiekį dešimteriopai padidina tai, kad vyksta du „Race“ važiavimai. Pirmame starto vietas lenktynininkai iškovoja kvalifikacijos metu, o antrame važiavime – pagal pirmojo „Race“ finišo pozicijas. Tik pirmas dešimtukas sukeičiamas vietomis, tad dešimtas „Race 1“ finišavęs žmogus „Race 2“ startuoja pirmas. Galit įsivaizduoti, koks vaizdas patenka į žiūrovų akis, kai iš aštuntos ar devintos vietos startuojantis keturiais ratais varomas „Subaru Impreza WRX STI“ iki pirmojo posūkio prasiskina kelią iki pirmų pozicijų. 

Labiau patyrę lenktynininkai sakytų, kad tai nesąmonė, nes iš pirmo žvilgsnio taip ir yra – juk negali tie žvėrys konkuruoti su naminiais gyvūnėliais. Tačiau tam jie dalinami į klases, tad šampanu gali tekti laistytis ir finišavus septintoje vietoje. Tiesiog vardan įdomumo (žiūrovams) kelių skirtingų klasių automobiliai įleidžiami pasidraskyti į vieną narvą.

Trečioji rungtis, „Super Lap“, daugiausiai pasako apie patį lenktynininką, o ne jo automobilį ir yra nuobodžiausia žiūrovams. Ne veltui dauguma jų po „Race“ lenktynių išsiskirsto, vengdami spūsčių išvažiuojant.

Kas tas „Super Lap“? Iš esmės, psichologija. Sportininkas turi vienintelį šansą parodyti gerą rato įveikimo laiką, o po to labai įdomu palyginti „Super Lap“ laikus su „Time Attack“ pasiekimais. Jeigu „Time Attack“ laikas geresnis, pavyzdžiui, pusantros sekundės –„sorry, Michael“. Tačiau jeigu „Super Lap“ laikas panašus ar netgi geresnis nei „Time Attack“, tas žmogus turėtų gauti atskirą prizą. 

Jeigu „Autoplius Fast Lap“ stebėtų kokie WTCC (Pasaulio kėbulinių automobilių čempionato) skautai, jie galėtų atvykti tik į „Super Lap“ – būtent ši rungtis parodo, ką lenktynininkas sugeba išspausti iš automobilio esant vienintelei progai tą padaryti.

„Autoplius Fast Lap“ yra labai geras kokteilis, kuriame yra ir lenktynininkams, ir žiūrovams malonių ingredientų. Beveik visose kitose Lietuvoje vykstančiose žiedinėse lenktynėse žiūrovai gali žaisti telefonu arba gerti alų pro šalį zvimbiant automobiliams. Lenktyninė dalis kitur – visiškai neįdomi (išskyrus tik „Mini žiedą“ (dabar – „Žiedinių lenktynių pirmenybės“)). Skirtumas tas, kad „Žiedinių lenktynių pirmenybės“ dažnai vyksta civilizacijos užkampyje esančiame pamirštame aerodrome ir skiria nulį dėmesio reklamai bei žiūrovų pritraukimui. Todėl ten tarp žiūrovų pamatysi tik lenktynininkų pažįstamus.

Grįžkime prie pavadinimo. Jeigu „Autoplius Fast Lap“ vyktų per dažnai, atsibostų ir prarastų nemažą dalį kokybės. Ne paslaptis, kad 99 proc. dalyvių čia – laisvalaikis. Vykstant keturiems etapams metuose (maždaug kas mėnesį), nėra taip sudėtinga paruošti automobilį ir pačiam uždirbti lenktyninį biudžetą. Ir todėl kartą čia pabuvusiems žiūrovams būsimi „Autoplius Fast Lap“ etapai yra įtraukiami į kalendorių greta Žolinių ir kitų švenčių.

Teksto autorius: Paulius Sviklas