Iš Vilniaus į Nemenčinę bent kartais važiuojantys žmonės yra ne vienos avarinės situacijos liudininkai. Šiame siaurame kelyje eismo intensyvumas pastaraisiais metais didėjo labai sparčiai – 2 juostų keliaujant iš Vilniaus į Nemenčinę ar toliau jau per mažai. Tačiau netrukus Nemenčinės plentas bus visiškai kitoks.

Iki 2016-ųjų pabaigos bus baigta kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 16–21 kilometro rekonstrukcija. Čia, be kelio platinimo iki keturių eismo juostų, bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, triukšmo slopinimo sienutės bei įrengtos apšvietimo sistemos dviejose sankryžose. Be to, dvi sankryžos bus rekonstruotos į reguliuojamas šviesoforais.

Galimas tik kelio platinimas

Kodėl prireikė platinti šį kelią, eismo saugumo specialistai turi ne vieną atsakymą, tačiau pagrindinis – besiplečianti gyvenamoji aplinka teritorijose, kurios turi tiesioginę sąsają su keliu Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Joms šis kelias yra pagrindinė susisiekimo arterija su miestu.

„Kai 2 juostų kelyje pradeda vyrauti itin didelis eismo intensyvumas, neišvengiamai kyla ne tik pralaidumo, tačiau ir avaringumo problemų: neatsargiai lenkiamos lėtesnės transporto priemonės, kartais – ištisos jų kolonos, nesilaikoma saugaus atstumo, dėl staigių stabdymų kelyje vyksta netolygus, pulsuojantis eismo pobūdis, kuris taip pat didina konfliktinių situacijų padažnėjimą“, – vardijo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

Jo teigimu, eismo situacija įrengus 4 eismo juostas pasikeis iš esmės – šiuo metu esančios 2 juostos nebetenkina sklandžių transporto srautų paskirstymo kelyje reikalavimų.

N. Abukauskas išskyrė pagrindinę problemą, kuri akivaizdi ne tik šiame, bet ir kituose apkrautuose dviejų eismo juostų keliuose – neatsargūs lenkimai, dėl kurių automobiliai dažnai susiduria kaktomuša, žūva žmonės. Įrengus 4 eismo juostas, tokių susidūrimų pavojus visiškai eliminuojamas.

Šioje kelio atkarpoje bus įrengtos ir dvi šviesoforais reguliuojamos sankryžos. Pasak LAKD atstovo, tai yra būtina dėl išsiplėtusių gyvenamųjų teritorijų.

„Esant keturioms eismo juostoms ir nevaldant transporto eismo reguliavimo priemonėmis, būtų ypač nesaugu. Tačiau šviesoforai bus sureguliuoti taip, kad minimaliai stabdytų tiesiai važiuojančių transporto priemonių eismą“, – kalbėjo N.Abukauskas.

Vienas panašių pavyzdžių galėtų būti vadinamasis Molėtų plentas. Čia nuo Vilniaus ribos iki pat „HBH“ restorano yra keturios eismo juostos, o vienoje vietoje – ir šviesoforais reguliuojama sankryža.

Pasak specialisto, žmonėms nereikėtų bijoti eismo apribojimų – nors jų išvengti neįmanoma, jie neva bus tokie, kad bet kokiu atveju užtikrins nenutrūkstamą eismo srautą.

4 žūtys per 4 metus

LAKD yra sudariusi vadinamąjį juodųjų dėmių žemėlapį, jame nurodytos pavojingiausios Lietuvos vietos, kuriose įvyksta daugiausia eismo įvykių. Minėta kelio atkarpa į jį nepatenka, nors avarijos čia vyksta dažnai, o tragiškai pasibaigė ne vienas incidentas.

„Juodoji dėmė“ paprastai yra iki 500 metrų ilgio kelio ruožas, kuriame dėl inžinerinių trūkumų įvyksta daug eismo įvykių. Šiandien Lietuvoje yra likę 37 tokios vietos. 

Kita vertus, ne visuose itin pavojinguose kelio ruožuose yra „juodosios dėmės“. Viena tokių išimčių – Nemenčinės plentas.

„Rekonstrukcijai parengtame kelio ruože per pastaruosius 4 metus įvyko 6 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 4 ir buvo sužeista 5 žmonės. Vertinant, tai, kad šis kelio ruožas sudaro tik šiek tiek daugiau nei 5 km, 4 žūtys tokiame trumpame kelio ruože yra tikrai labai daug“, – aiškino N.Abukauskas.

Straipsnio autorius: Paulius Sviklas