Į Europą atvykusiam kito žemyno piliečiui senojo žemyno šalyse galiojančios nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali pasirodyti painios, o pačios taisyklės taip pat skiriasi stipriai.

Esminiai principai visur yra tokie patys – leistino greičio viršyti nevalia, girtam vairuoti nevalia, statyti automobilio bet kur negalima, o keliai daug kur mokami. Tačiau kiekvieno šių principų taikymas yra skirtingas daugelyje valstybių.

Pavyzdžiui, leistinas greitis. Daugelio šalių autostradose leistinas greitis – 120 km/val., tačiau Švedijoje – 110 km/val., Lenkijoje – 140 km/val., o daugelyje Vokietijos autostradų greitis išvis neribojamas. Nuobaudos taip pat skiriasi: jeigu Vokietijoje didžioji dalis eismo srauto važiuoja 3-5 km/val. greičiau nei leistina, Lenkijoje nesibodima važiuoti 10-20 km/val. greičiau, tai Estijoje už greičio viršijimą 1 km/val. jau gresia bauda iki 20 eurų.

Per metus po 100 tūkst. km automobiliu įveikiantis keliautojas Vitoldas Milius pritarė, kad leistino greičio taisyklė galioja ne visose šalyse.

„Viena iš mūsų artimų šalių, kur ženklai ne visada stovi teisingai, yra Lenkija. Šios šalies eismo srautas yra išskirtinai pažeidžiantis greičio ribojimus. Ten viskas tvarkoma į gerąją pusę, bet šiuo metu niekas nevažiuoja tokiu greičiu, koks parašytas ženkluose“, - teigė vairuotojas.

Jo manymu, tokį elgesį neretai iššaukia klaidingai išdėliojami kelio ženklai. Pavyzdžiui, kelio remonto metu greičio apribojimas su sumažintas, o kelią sutvarkius, apribojimo ženklas nebuvo nuimtas. Lenkijoje tokių vietų nemažai, Rusijoje – taip pat. V. Milius prisiminė vieną konkretų atvejį iš 2014-ųjų metų kelionės Murmanskas-Magadanas-Murmanskas.

Užmiesčio kelyje, panašiame į lietuvišką Vilnius-Molėtai, kuriame leidžiamas greitis – 90 km/val., staiga atsirado greičio ribojimas iki 30 km/val. Vairuotojas penkis kilometrus judėjo naujuoju leistinu greičiu ir nepastebėjo nieko, išskyrus lygų asfaltą. Tai – kažkada vykusio ir pasibaigusio kelio remonto pasekmė. O kelininkai tiesiog pamiršo nuimti greičio ribojimo ženklus.

Pasak pašnekovo, kelių tokių atvejų užtenka, kad vairuotojas pradėtų nebetikėti kelio ženklais. O vieną kartą ženklai gali būti pastatyti ne be reikalo.

„Tai yra labai pavojinga. Jeigu kažkurioje šalyje pradedi nebetikėti kelio ženklais, vieną kartą gali „užsirauti“ ant tikro ženklo. Vieną kartą netikėjai, antrą, trečią kartą, o ketvirtą kartą viduryje kelio vėl stovi „30“, o tai yra vieta, kurioje ir reikia važiuoti 30 km/val. O tu atleki triskart greičiau ir turi švenčių“, - ironizavo V. Milius.

Lietuvoje baudos – mažos

Lietuvoje yra vienos palankiausių sąlygų viršyti greitį visoje Europoje. Už viršijimą iki 10 km/val. gresia tik įspėjimas, o viršijimas 11-20 km/val. užtraukia baudą nuo 11 iki 28 eurų. Maksimali nuobauda būtų skiriama už didesnį nei 50 km/val. greičio viršijimą – tada vairuotojui gresia 289-434 eurų bauda ir 1-6 mėnesių teisių atėmimas.

Visai netoli yra ir „pigesnių“ valstybių – pavyzdžiui, Lenkija. Už viršijimą iki 10 km/val. čia gresia 12 eurų bauda, už 11-20 km/val. – 24 eurai, už 21-30 km/val. – 36 Eur.

Daugelyje kitų Europos valstybių nuobaudos už greičio viršijimą skirstomos į keturias dalis: viršijimas gyvenamojoje zonoje (kur leistinas greitis 20 arba 30 km/val.), viršijimas gyvenvietėse (50-80 km/val.), užmiesčio keliuose (90 km/val.) ir greitkeliuose (100-140 km/val.).

Pavyzdžiui, Švedijoje gyvenamojoje zonoje leistinas greitis yra 30 km/val. Jeigu policininkas jus užfiksuos važiuojantį 1-10 km/val. greičiau, gausite 215 eurų baudą, tačiau už analogišką viršijimą greitkelyje bauda sieks 160 eurų.

Švedijoje baudos, palyginus su Lenkija ar Lietuva, atrodo didžiulės, tačiau net ir Švedijai toli gražu iki Norvegijos. Čia už greičio viršijimą 1-5 km/val. gresia 72 eurų bauda. Leistino greičio viršijimas miesto ribose 21-25 km/val. užtrauktų 788 eurų baudą, už 26 km/val. ir daugiau jau tektų atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu, o už 42 km/val. dirbti viešuosius darbus (mažiausiai 30 parų). O už 46 km/val. kurį laiką pasėdėti kalėjime (mažiausiai 18 parų).

Didelės baudos yra ne vienintelė priemonė drausminti greičio viršytojus. Pasak vairavimo instruktoriaus Andrejaus Savčenko, ne mažiau svarbus dalykas – baudos neišvengiamumas.

„Pažiūrėkit į Estiją. Ten važiuosi greičiau ir iškart būsi nubaustas. Pas mus nėra taip, kad pažeidęs KET, būtinai turėsi atsakyti. Todėl mes tą ir turime keliuose – chaosą“, - sakė specialistas.

Pasak jo, tai veikia kaip puiki prevencinė priemonė nuo KET pažeidėjų. „Kur jūs matėte įstatymą, kuris sako, kad vienus įstatymus reikia vykdyti, o kitų nebūtina?“ – ironizavo instruktorius.