MAZ-7907. Šis dvylikos ašių „vežimaitis“ pasižymi gigantiškais gabaritais: ilgis – beveik 30 metrų, plotis – 4,8 metro, aukštis – 4,5 metro. Nieko stebėtino, kad šitiek ratų suka modifikuotas tanko variklis, kurio galia – 1250 arklio galių. O ir ratų skersmuo – beveik 2 metrai.

Šitoks griaumedis sveria 66 tonas, o pavelka 150 tonų. Ko gero, tai yra vienintelė pasaulyje mašina su 24 varančiaisiais ratais. Maksimalus jos greitis – 25 km/val. Šešiolika iš jų sukiojami vairu. Kokia šio milžino paskirtis?

Ne visi prototipai tampa serijiniais gaminiais. 1982 m. Minsko gamykloje MAZ buvo suprojektuota ir pagaminta MAZ-7904 važiuoklė. Jos konstrukcija buvo laikoma griežčiausioje paslaptyje. Paslapties šydas ne ką labiau teįžiūrimas ir mūsų laikais: net ir šiandien niekas nenori pasakoti, kam buvo kuriamas šešių ašių monstras, galėdavęs pavežti net 220 tonų, o su kroviniu svėręs 360 tonų. Prototipinio vežimaičio plotis buvo 6,8 m, ilgis – 32,2 m, aukštis – 3,45 m. Ratų (gamintų „Bridgestone“) skersmuo – 2,8 m. Varančiųjų ratų formulė – 12x12 (kitaip tariant, 12 varančiųjų ratų).

Šis gremėzdas turėjo du variklius – laivo variklį (1,5 tūkst. arklio galių) ir įprastą dyzelinį variklį (330 AG), taip pat dvi lygiagrečias hidromechanines pavarų sistemas. Iš angaro mašiną išvarydavo tik pagal grafiką, kai virš Minsko neskrisdavo šnipinėjančių valstybių palydovai. Šis prototipas buvo išgabentas bandymų į Baikonūrą (Kazachstanas) – ten jo tamsios istorijos siūlo galas ir baigiasi.

1984 m. gamykloje MAZ buvo pagaminti du MAZ-7906 egzemplioriai (16x16), o po metų – irgi porelė MAZ-7907 (24x24). Šių sunkiasvorių keliamoji galia – 150 tonų. Tai reiškia, kad jie be vargo galėjo transportuoti tuo metu projektuojamas kovines raketas RT-23 „Molodec“ („Šaunuolis“). Vienos masė – 100 tonų.

Testų metu bandomieji MAZ-7906 egzemplioriai nuriedėjo po 1 tūkst. km. Važiuoklė turėjo būti pajėgi transportuoti 104,5 tonos svorio, 22,6 metro ilgio raketą „Molodec“. Ne tik transportuoti, bet ir atlaikyti raketos paleidimo procedūrą. Bandomieji važiavimai būdavo atliekami naktimis – milžinai riedėdavo Mogiliovo plentu ir gamykliniame poligone „Utios“. Atlikus testus, važiuoklės buvo išmontuotos ir geležinkeliu išgabentos į Volgogradą.

MAZ-7907 bandomieji važiavimai prasidėjo 1986 m. rugsėjį. Prieš tai buvo imtasi didelio masto infrastruktūrinių projektų: pastatyti specialūs angarai, specialus bandomasis ruožas su tiltais ir sankryžomis, kur buvo tiriamas ratų poveikis kelio dangai. Bandymai baigti 1987 m. rugsėjį – iki to laiko MAZ-7907 buvo nuriedėjęs 2054 km. Maksimalus išvystytas greitis – 25 km/val.

Beje, įdomi ir 1,66 metro skersmens ratų sukiojimo konstrukcija: aštuoni viduriniai (5, 6, 7 ir 8 ašies) ratai vairu nebuvo sukiojami, tuo tarpu aštuonis priekinius buvo galima pasukti į vieną pusę, aštuonis galinius – į priešingą.

Vis dėlto eksperimentas nebebuvo tęsiamas, o 24-račius milžinus pamiršo, nors bandomoji jų eksploatacija pavyko puikiai. Du bandomieji MAZ-7907 egzemplioriai likę MAZ poligone, Baltarusijoje.

2006 m. iš gamyklos poligone stovėjusių abiejų bandomųjų egzempliorių buvo surinktas vienas naujas, kuris, kaip manoma, įmonės teritorijoje tebelaukia restauracijos. Mat šis milžinas turėtų tapti MAZ gamyklos muziejaus Minske eksponatu.

Beje, 1996 m. vienu raketvežiu nuo Berezinų upės iki Naročės ežero (iš viso – 250 km bendro naudojimo keliais) sėkmingai pervežtas 88 tonas svėręs 40 metrų ilgio laivas. Tiesa, iškrovus laivą ir pajudėjus atgal, į Minską, sugedo visi 24 elektriniai ratų varikliai, tad raketvežį teko partempti.

Straipsnio autorius: Technologijos.lt