Apie tai, kad Lietuvos ir viso pasaulio keliuose važiuos tokie modernūs automobiliai, kokius matome šiandien, turbūt prieš 30 metų nesusimąstė niekas. Gal tik keletas vizionierių, kurie dėl savo futuristinių įžvalgų, kaip ir broliai Raitai savo kūrybos pradžioje, buvo palaikyti truputį išprotėjusiais. Ir visgi džiugu, kad tos vizijos tapo realybe, o automobiliai šiandien yra patogesni, modernesni, minkštesni ir svarbiausia, saugesni. Būtent saugumo temą liečiame ir šiame straipsnyje.

Kokias vairuotojus ir keleivius saugiančias sistemas pamenate automobiliuose iš tų laikų, kai jūsų tėvai ar seneliai pirko antros kartos „Golf” ar „Audi 80”? Tikėtina, kad kai kuriuose iš jų buvo sumontuota ABS sistema, neleidžianti ratams užsiblokuoti stabdant. Jei perkama transporto priemonė buvo truputį naujesnė ar prabrangesnė – joje galėjo būti ir vienos pirmųjų automobiliuose montuotų oro pagalvių. Anuomet jos dar buvo naujovė ir išties suteikdavo padidintą saugumo jausmą vairuotojui. Šiandien automobilio be oro pagalvių jau nebeįsivaizduojame.

Maždaug apie 1995 metus atsirado ir dar viena naujovė – ESP. Neprisimenantiems, ką reiškia ši raidžių kombinacija, tai – elektroninė stabilumo kontrolės sistema. Turint šią sistemą kur kas lengviau suvaldyti slystantį automobilį. Tai ypač aktualu žiemą, kai kelio danga tampa keliskart slidesnė.

Tačiau saugumo sistemos, kaip ir visos likusios technologijos, evoliucionuoja vis greičiau ir greičiau. Ir jeigu nuo mums puikiai pažįstamų bei kasdien naudojamų trijų taškų saugos diržų užpatentavimo 1959 metais iki ESP stabilumo kontrolės atsiradimo praėjo 36 metai, tai vien per paskutinį dešimtmetį automobiliuose kelis kartus padidėjo oro pagalvių kiekis, atsirado tokios sistemos, kaip juostų palaikymas, adaptyvus autopilotas, perspėjimas apie priekyje esančią kliūtį, naktinio matymo sistemos ir daug kitų. Esame naujame automobilių saugumo amžiuje.

Kadangi vairuotojų sveikatą ir gyvybę saugančių sistemų šiandien yra išties daug, pasigilinkime į keletą įdomiausių bei dažniausiai sutinkamų. Pradėkime nuo adaptyvios greičio palaikymo sistemos. Ją galima priskirti tiek prie saugumo, tiek prie komforto. Visi žinome kas yra autopilotas. Tai funkcija, kurios pagalba užfiksuojamas ir palaikomas pastovus automobilio greitis. Tuo tarpu adaptyvus autopilotas ne tik užfiksuoja greitį, tačiau ir stebi atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Jam lėtėjant, lėtės ir jūsų vairuojama transporto priemonė. O šią funkciją sukombinavus su juostų palaikymo sistema, važiuojant automagistrale ar greitkeliu tereiks laikyti vairą ir nieko daugiau. Automobilis tiesiog važiuos pats.

Dar viena sistema, kuri yra ypač aktuali dėmesį nuo kelio mėgstantiems nukreipti vairuotojams vadinasi „Autonomous emergency braking system”. Ši sistema stebi tiek atstumą iki priekyje esančių objektų, tiek jūsų momentinį greitį. Jeigu sistemai atrodo, kad prie kliūties artėjate per greit – automobilis duoda garsų ir įkyrų signalą, taip atkreipdamas vairuotojo dėmesį. Žinoma, tokia sistema vis dar negali šimtu procentų pakeisti vairuotojo ir sustabdyti automobilio iki 0 km/h, tačiau ji neabejotinai sumažina vairuotojo klaidų riziką. Ši sistema yra išgelbėjusi ir mano kailį. Ji taip pat nuolat tobulinama. Greitu metu automobiliai gebės atpažinti priekyje esančios kliūties tipą, bei kelio dangą (sausa, šlapia, apsnigta). Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad automatinio stabdymo sistema sumažina riziką atsitrenkti į priekyje esančią kliūtį iki 40 procentų.

Šiemet turėtų būti reglamentuota saugumo sistema, kuri vadinasi „Intelligent speed assistance”. Ji pagal važiavimo vietą, kelio ženklus bei eismo sąlygas nustatys koks leistinas greitis kelyje ir naudodama šiuos duomenis sureguliuos greičio palaikymo sistemas. Kai kurie gamintojai šią sistemą papildys įrankiu, gebančiu atpažinti ir raudoną šviesoforo signalą. Taip bus dar sudėtingiau įvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam signalui.

Žibintų kūrėjai taip pat nesnaudžia. Anksčiau buvome įpratę, kad automobilio šviesos atlieka dvi pagrindines funkcijas: šviečia arti, arba šviečia toli. Dabar žibintus užkariavo ne tik LED sistemos, bet ir tos pačios išmaniosios technologijos. Naujų automobilių žibintai ne tik automatiškai įsijungia užkūrus automobilį, bet taip pat automatiškai persijungia į ilgąsias šviesas tamsiose atkarpose. Iš priekio atvažiuojant kitam automobiliui, norint neakinti vairuotojo, šiesos ne tik vėl persijungia į trumpąsias, tačiau taip pat ir atpažįsta kurioje vietoje šiuo metu yra atvažiuojantis automobilis. Toje vietoje iškerpamas žibintų spindulys. Kitaip tariant – šviečiama aplink automobilį. Prasilenkus su kolega vairuotoju šviesos ir vėl grįžta į buvusią padėtį. Šį šviesų žaismą tamsiame kelyje galima pastebėti ir plika akimi.

Prabangių automobilių gamintojai, tokie kaip „Mercedes-Benz” į kai kuriuos iš savo parduodamų automobilių net montuoja naktinio matymo sistemas. Priekinėje automobilio dalyje sumontuota naktinio matymo kamera perduoda puikios kokybės vaizdą į skaitmeninį vairuotojo ekraną. Ši sistema išties gali padėti pastebėti einantį pėsčiąjį ar link kelio artėjantį gyvūną. Tiesa, nežinau ar ji labai veiksni. Turbūt šiam ekranui stebėti reikėtų pasitelkti antrą žmogų, nes vairuoti naują S klasės „Mercedes-Benz” žiūrint vien tik į ekraną esantį automobilyje būtų mažų mažiausia nejauku. Ir tai sakau iš savo asmeninės patirties.

Paspaudę šią nuorodą pamatysite kaip atrodo S klasės „Mercedes-Benz” į kuriuos yra montuojama ši sistema:

https://autoplius.lt/skelbimai/mercedes-benz-s400-2-9-l-sedanas-2021-dyzelinas-16343861.html

Prie saugesnio keliavimo automobiliu stipriai prisideda ir pasikeitusi bei nuolat tobulėjanti automobilių kėbulo konstrukcija. Jeigu anksčiau gaminami automobiliai buvo tiesiog labai tvirti ir dėl jų kėbulo konstrukcijos didžioji dalis smūgio tekdavo žmogui, tai dabar viskas pasikeitė. Šiuolaikinio automobilio priekyje yra speciali deformacinė zona, skirta sugerti didžiajai daliai smūgio. Tai net matosi iš mūsų keliuose sudaužytų automobilių. Naujesnių metų transporto priemonės po avarijų kartais turi vis dar besidarinėjančias duris. Tuo tarpu seni automobiliai po stipraus smūgio būna deformuoti nuo priekio iki galo. Esminė deformacinės zonos užduotis – išlaikyti saloną po susidūrimo kuo mažiau pažeistą.

Automobilių saugumas – vienas iš prioritetinių aspektų kuriant naują transporto priemonę. Ir jei ne visi, tai bent didžioji dalis gamintojų puikiai tą supranta, todėl nenustoja kryptingai dirbti norėdami užtikrinti vis geresnį vairuotojų saugumą. Džiugu ir tai, kad vis daugiau saugumo sistemų galima rasti jau bazinėse automobilių komplektacijose. O tai, ką perskaitėte viršuje – tik dalis per paskutinį dešimtmetį automobiliuose atsiradusių saugumo naujovių. Vairuotojo nuovargio atpažinimo sistema, galimybė valdyti automobilio funkcijas balsu, kelio ženklų atpažinimo sistema, automatinė automobilio parkavimo sistema – šios ir dar daugiau transporto priemonėse esančių sistemų gal kasdien tiesiogiai ir negelbsti gyvybių, tačiau kiekviena iš jų nors po mažą dalį prisideda prie didesnio saugumo kelyje. O iš daug mažų detalių ir susideda viena, didelė ir saugi visuma.