30 laipsnių aukščiau nulio perkopęs karštis alina ne tik gyventojus, bet ir jų transporto priemones. Nors naujiems automobiliams tokie karščiai – ne kliūtis, tačiau žinant Lietuvos autoparko amžių, derėtų susimąstyti apie karščio įtaką automobiliams.

Kur kas didesni išbandymai automobiliams atitenka šaltuoju metų laiku, kai dėl žemos temperatūros kišasi seni degalų filtrai, paskutinį atodūsį išleidžia akumuliatoriai, užšąla spynelės ar su visomis gumomis atsidaro durelės.

 

Vasarą automobiliai kankinasi kur kas mažiau, tačiau ir šiltuoju metų laiku nederėtų pamiršti elementarios transporto priemonės priežiūros. Apie tai, kokie pavojai tyko transporto priemonių, kai termometro stulpelis net pavėsyje rodo 30 ar daugiau laipsnių šilumos, GAZAS.LT papasakoti sutiko keliautojas ir automobilių žinovas Vitoldas Milius. Tai žmogus, automobiliu aplankęs karščiausius pasaulio taškus, todėl jam puikiai žinomas automobilio elgesys karštame ore.

Man teko važinėti ten, kur oro temperatūra yra tokia, kokios Lietuvoje niekada nebūna. Ir tai net ne Dakaras. Dakare irgi buvo karšta, bet vasarą man teko važinėti Indijoje. Ten temperatūra siekė 45-50 laipsnių šilumos

„Man teko važinėti ten, kur oro temperatūra yra tokia, kokios Lietuvoje niekada nebūna. Ir tai net ne Dakaras. Dakare irgi buvo karšta, bet vasarą man teko važinėti Indijoje. Ten temperatūra siekė 45-50 laipsnių šilumos“, – pokalbį pradėjo Vitoldas Milius.

 

Silpnoji vieta – aušinimo sistema

Anot Vitoldo Miliaus, važiavimo per karštį kokybę lemia keli veiksniai. Vienas jų – pats automobilis. Dabartiniai automobiliai turi oro kondicionavimo sistemą, kuri vairuotojui leidžia jaustis pakankamai komfortabiliai, o jei pats automobilis pakankamai naujas – papildomos priežiūros per karščius jis tarsi ir nereikalauja.

Lietuvos automobilių parkas, lyginant su kitų Europos šalių, yra gana senas, tad automatiškai ir automobiliai jau yra kiek labiau susidėvėję. Anot Vitoldo Miliaus, esant ekstremalioms oro sąlygoms, šiuo atveju karštam orui, pasirodo silpnosios automobilio vietos.

Automobilio aušinimo sistema yra paprastas darinys – radiatorius, termostatas ir vandens siurblys (pompa). Tačiau bet kurio iš šios sistemos elementų gedimas arba nepilnas funkcionavimas prie didelio karščio labai greitai pasimato. Jei prie +20 temperatūros sistema sugeba atvėsinti variklį ir to vairuotojas net nejaučia, tai prie +30 ar +35 išlenda visi trūkumai

„Automobilio aušinimo sistema yra paprastas darinys – radiatorius, termostatas ir vandens siurblys (pompa). Tačiau bet kurio iš šios sistemos elementų gedimas arba nepilnas funkcionavimas prie didelio karščio labai greitai pasimato. Jei prie +20 temperatūros sistema sugeba atvėsinti variklį ir to vairuotojas net nejaučia, tai prie +30 ar +35 išlenda visi trūkumai“, – kalba Vitoldas Milius.

 

Vitoldas Milius sako, kad reikšmę aušinimui turi ir skytis. Vadinamasis „antifrizas“ nėra skirtas 300 metų. Jį reikia periodiškai keisti. Dažnas vairuotojas galvoja, kad jei jo automobilio radiatorius neleidžia skysčio – jis geras. Anaiptol. Radiatorius kartais būna užsikišęs. Dažniausiai kamštis susidaro viduje. Kitais atvejais, automobilio radiatorius būna purvinas iš išorės ir taip blogina aušinimo galimybes.

Prieš porą savaičių važiavau maršrutu Murmanskas-Magadanas-Murmanskas, važiavau per tuos purvinus žvyreklius. Magadane plovykloje stojau plauti radiatorių iš išorės, nes jis buvo tiesiog nutinkuotas moliu ir purvu. Aišku, „Honda CR-V“ net ir tada nekaito, tačiau koks nors senesnis automobilis jau susidurtų su problemomis

„Prieš porą savaičių važiavau maršrutu Murmanskas-Magadanas-Murmanskas, važiavau per tuos purvinus žvyreklius. Magadane plovykloje stojau plauti radiatorių iš išorės, nes jis buvo tiesiog nutinkuotas moliu ir purvu. Aišku, „Honda CR-V“ net ir tada nekaito, tačiau koks nors senesnis automobilis jau susidurtų su problemomis. Taigi, radiatorius, ar ne laiku įsijungiantis termostatas gali tiesiog perkaitinti variklį“, – pasakoja keliautojas.

 

Koją pakiša ventiliatorius

Anot Vitoldo Miliaus, variklio kaitimo problema nebūtinai gali būti tiesiogiai susijusi su aušinimo sistema. Dažnai būna, kad kaitimą lemia paties variklio, galvutės defektai. Radiatoriaus aušinimo ventiliatorius irgi kartais pakiša koją.

„Atrodo, kad ventiliatorius veikia, ūžia, bet jis veikia nepakankamai ar net ne tuo metu. Dėl to kai kurie vairuotojai, važiuojantys į tolimas ekspedicijas ar kitas išvykas, pasidaro papildomą mygtuką, kuriuo ventiliatorius įjungiamas rankiniu būdu. Automobilyje yra dar vienas radiatorius ir dar vienas ventiliatorius, kuris sujungtas su salono šildytuvu.

 

Tai dar vienas būdas, kurį panaudojus galima išvengti automobilio kaitimo. Jeigu matote, kad automobilis kaista ir kažkur toli nebenuvažiuosite, įjunkite maksimalią salono temperatūrą ir parinkite maksimalius ventiliatoriaus sūkius. Papildomas radiatoriaus atsiradimas kartais gelbsti. Esant rimtam gedimui tai, aišku, nebepadės, bet nuvykti iki serviso ar draugų garažo turėtų pavykti“, – pasakoja Vitoldas Milius.

Vitoldo Miliaus teigimu, Dakare, kur temperatūra yra kur kas aukštesnė, automobiliai susiduria su degalų virimo problema. Pagrindinė degalų kaitimo priežastis, karštas oras ir maksimalus variklio apkrovimas. Taigi, važinėjant net ir pačią karščiausią dieną mūsų šalyje, tačiau neverčiant variklio dirbti „koviniu“ režimu, degalai tikrai neužvirs. Lietuvoje net ir per varžybas užvirinti degalus būtų sudėtinga, nes čia temperatūra tikrai nesiekia +40 ar +50.

Šiandien su šunimi vaikščiojant mačiau daug automobilių prie šaligatvių. Mane labai nustebino padangos. Apie 80 procentų automobilių „apauti“ žieminėmis padangomis. Iš visų žieminių padangų kokie 30 procentų buvusios dygliuotos, bet be dylių, su skylutėmis

Žieminės padangos kritinėse situacijose negelbsti

Pašnekovas prabilo ir apie vairuotojų pomėgį važinėti vasarą žieminėmis padangomis. Nors nedygliuotimis žieminėmis padangomis vasarą važinėti galima, tačiau Vitoldas Milius sako, kad kritinėse situacijose šios padangos gali ir nuvilti.

„Šiuo metu esu Palangoje ir turiu tokią madą stebėti automobilius. Šiandien su šunimi vaikščiojant mačiau daug automobilių prie šaligatvių. Mane labai nustebino padangos. Apie 80 procentų automobilių „apauti“ žieminėmis padangomis. Iš visų žieminių padangų kokie 30 procentų buvusios dygliuotos, bet be dylių, su skylutėmis. Padangos visos buvo apyprastės, gerokai sudėvėtos, nors automobiliai gana nauji.

 

Jei važiuosite ne itin dideliu greičiu, nebus jokios ekstremalios situacijos – nuvažiuosite ir su žieminėmis. Jei važiuosite greitai ir asfaltas bus įkaitęs, žieminė padanga taip nedirbs, kaip vasarinė. Tai gali tapti avarijos priežastimi. Jeigu žinai kokiomis padangomis važiuoji ir kaip važiuoji – nelaimės nebus, bet jei pabandysi važiuoti „kaip vyras“, pasibaigti gali ir liūdnai“, – pasakojo Vitoldas Milius.

Reikia atkreipti į tai dėmesį, kad karštis veikia ne tik tave patį, bet ir kitus, aplinkui esančius eismo dalyvius. Jeigu vienas žmogus esant karštam orui diskomforto nejaučia, tai kitam eismo dalyviui gali sustreikuoti sveikata

Vairuotojus karštis alina labiau

Karštis kur kas daugiau įtakos turi patiems vairuotojams, nei jų automobiliams. Kad šiluma žmogų veikia pripažins kiekvienas, vairuojantis per karščius.

„Reikia atkreipti į tai dėmesį, kad karštis veikia ne tik tave patį, bet ir kitus, aplinkui esančius eismo dalyvius. Jeigu vienas žmogus esant karštam orui diskomforto nejaučia, tai kitam eismo dalyviui gali sustreikuoti sveikata. Jei ne tu įvažiuosi, tau įvažiuos. Pats gali būti koks nori „Makinenas“, bet atvažiuos koks nors „Kamazas“ ir net neklausęs atsitrenks.

 

Karštis žmones veikia. Kodėl pietų šalyse žmonės po pietų eina miegoti? Todėl, kad labai karšta. Kai karšta, žmogus mažiau aktyvus. Susilpnėja dėmesys. Tai liečia ir vairuotojus“, – sako Vitoldas Milius.

Vitoldas Milius vairuojantiems per karščius rekomenduoja automobilio salone turėti buteliuką vandens ir šias atsargas nuolat papildyti.