Jau prabėgo trys mėnesiai uždarydami pirmąjį šių metų ketvirtį.

Pirmoje ketvirčio pusėje automobilių rinka augo, atsigaudama po pandemijos sukeltų sunkumų. Tačiau, bent laikinai, šis augimas buvo pristabdytas Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Tai matyti visų tipų automobilių sandorių statistikoje. Sausio bei vasario mėnesiais buvo fiksuojamas atitinkamai 23 ir 11 proc. pardavimo sutarčių kiekio augimas lyginant su tais pačiais 2021 metų mėnesiais. Tuo tarpu kovą – 5 proc. sumažėjimas.

Paskutinį ketvirtį augo automobilių kainos visose amžiaus grupėse. Daugiausiai kaina pakilo 6 – 10 metų amžiaus sulaukusių automobilių segmente. Pokytis – 29 proc. Mažiausiai kaina keitėsi automobilių dar nesulaukusių 1 metų amžiaus grupėje. Tačiau net ir čia pastebimas 12 proc. prieaugis. Tokius pasikeitimus lemia tiek naujų, tiek naudotų automobilių trūkumas rinkoje.

Naujų automobilių pardavimų statistikoje pastarąjį ketvirtį galima toliau stebėti mažėjantį sudidomėjimą dyzeliu varomomis transporto priemonėmis. Dabar jie sudaro jau tik 21,1 proc. viso parduotų automobilių pyrago.

Tuo tarpu vien elektra varomo transporto paklausa auga. Tą patį ketvirtį prieš metus elektromobiliai sudarė vos 0.8 proc. visų per ketvirtį parduotų naujų automobilių. Šį ketvirtį jų dalis siekia jau 3,8 proc. Tai – 273 nupirkti nauji elektromobiliai per paskutinius 3 mėnesius. Naujų elektromobilių gyventojai įsigijo net daugiau nei įvežtų naudotų.

Visiškai susitraukė naujų automobilių reeksportas. Jeigu pirmąjį 2020 metų ketvirtį reeksportuojami automobiliai sudarė 49 proc. visų per ketvirtį parduotų naujų automobilių, tai 2021 metais šis skaičius sumažėjo iki 34 proc., o šiemet reeksportas jau sudaro vos keletą procentų. Gamintojams nespėjant surinkti naujų automobilių užsakymų, erdvės parduoti į užsienį lieka minimaliai, pirmiausia tenkinant vietinių rinkų poreikius.

Nedaug pasikeitimų ir populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje. „Toyota“ rodo absoliutų dominavimą užimdama visas tris pirmasias vietas su „RAV4“, „Corolla“ ir „C-HR“ modeliais. Akivaizdu, net tik kad Lietuviai išties pamėgo laiko patikrintas hibridines sistemas, tačiau panašu, kad pradeda mėgti ir elektromobilius. Per ketvirtį parduoti 47 nauji „Nissan Leaf“.

Pirmąjį 2022 metų ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryti 68,2 tūkst. sandorių. Tai – 5 proc. daugiau nei tą patį ketvirtį pernai. Nuo pat metų starto sausio bei vasario mėnesiais buvo fiksuojamas atitinkamai 23 ir 11 proc. augimas. Tuo tarpu kovą pastebėtas 5 proc. sandorių kiekio mažėjimas. Žinoma, tam įtakos turėjo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Pirmosiomis karo savaitėmis buvo matomas aiškus sandorių kiekio kritimas. Tai – visiškai normali visuomenės reakcija į krizę. Jaučiamas neužtikrintumas dėl ateities, o pirkėjų ir pardavėjų dėmesys nukreiptas į kur kas reikšmingesnius įvykius. Vis gi kas savaitę, palaipsniui rinka grįžta į įprastą ritmą, o pasirašytų sutarčių kiekiai jau siekia pernai metų lygį.

Nors naujų automobilių parduota 16 proc. mažiau negu pernai, didžiąją dalį nuosmukio sudaro reeksportuoti automobiliai. Juos atmetus, matyti, kad Lietuvai skirtų naujų automobilių parduota buvo 21 proc. daugiau, nei per tą patį pernai metų laikotarpį.

Automobilių trūkumas ir toliau išlieka pagrindiniu veiksniu neleidžiančiu rinkai augti dar greičiau.

Per metus vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė išaugo 26 proc. Tai – vienas didžiausių paskutinių metų šuolių. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį naudotas automobilis Lietuvoje kainavo 5,4 tūkst. eurų. Lygiai po metų, šiemet, jo vertė vidutiniškai siekia jau 6,6 tūkst. eurų. Augančias kainas lemia tiek aukščiau tekste minėtas naudotų automobilių trūkumas Europos rinkose, tiek auganti infliacija.

Lyginant pirmąjį 2022 metų ketvirtį su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu – išaugo visų amžiaus grupių automobilių kaina. Daugiausiai – 6 – 10 metų sulaukusių automobilių. Jeigu lygiai prieš metus tokios transporto priemonės kainavo vidutiniškai 7586 eurus, tai šiemet suma jau siekia 9776 eurus.

Ne ką mažiau, 28 proc., kilo ir automobilių, kurių amžius siekia nuo 1 iki 5 metų kaina. Lygiai prieš metus, vidutiniškai tokios transporto priemonės kainavo 15.119 eurų, dabar vidutinė sandorio suma jau siekia 19.388 eurus. Nenorėdami ilgą laiką laukti, kol bus pristatytas naujas automobilis, pirkėjai žvalgosi į apynaujus, didindami jų paklausą bei kainas.

Pirmuosius tris šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matomas ženklus pardavimo sutarčių kiekio didėjimas beveik visose amžiaus grupėse. Daugiausiai sandorių kiekis augo automobilių iki 1 metų amžiaus grupėje – 25 proc.

Šiek tiek mažiau augo naujų automobilių sutarčių kiekis. Atmetus numanomą reeksportą, sandorių kiekis lyginant su pernai pakilo 21 proc.

Lėčiausiai augo automobilių nuo 11 iki 15 metų amžiaus grupės sandorių kiekis. Lyginant su pirmuoju 2021 metų ketvirčiu sutarčių kiekis liko sumažėjęs 1 proc., tačiau būtent šios grupės transporto priemonės vis dar sudaro didžiausią pyrago dalį. Šiame segmente paklausa yra didžiausia, tačiau automobilių pardavėjams sunkiau įsigyti tokio amžiaus transporto priemonių ir ją patenkinti.

Vidutinis per paskutinius tris mėnesius į Lietuvą įvežto automobilio amžius siekia 11m. 5mėn. Galima pasidžiaugti, kad į Lietuvą įvežami vis jaunesni automobiliai. Tuo pačiu laikotarpiu pernai į Lietuvą įvežtų automobilių amžiaus vidurkis siekė 11 m. 7 mėn., 2020 metais – 11 m. 8 mėn.

Stebint į Lietuvą per paskutinį ketvirtį įvežtų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistiką, tendencijos išlieka stabilios. Dyzeliu varomų automobilių dalis lėtai, tačiau stabiliai mažėja. Tuo pačiu laikotarpiu pernai dyzeliniai automobiliai sudarė 77,3 proc. pyrago, tuo tarpu šiemet – jau 72 proc.

Taip pat tendencingai auga vien elektra varomo transporto dalis. Jeigu per pirmus tris 2021 metų mėnesius į Lietuvą buvo įvežti 95 elektromobiliai, tai tuo pačiu laikotarpiu šiemet – 229. Tai – 141 proc. augimas. Tačiau šie automobiliai sudaro tik 1,2 proc. visų įvežtų į mūsų šalį automobilių.

Vis didėjančią paklausą rodo ir hibridinis transportas. Tokių automobilių per pirmą šių metų ketvirtį į mūsų šalį įvežta 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tokį pirkėjų pasirinkimą lemia noras važiuoti pirmiausiai taupiau ir ekologiškiau. Hibridinėms technologijoms tampant įprastomis ir tokį automobilį rasti tapo lengviau. Teigiamą postūmį duoda ir valstybės skiriamos subsidijos bei netylančios kalbos apie būsimą kasmetinį taršos mokestį.

Bendras naujų automobilių sandorių kiekis toliau progresyviai mažėja. Pirmą 2020 metų ketvirtį buvo pasirašytos 11.657 sutartys, tuo pačiu laikotarpiu pernai – 8.588, o šiemet – 7.246. Tačiau lygiai taip pat mažėja ir reeksporto dalis. Prieš du metus ji sudarė 49 proc., pernai – 34 proc., šiemet – vos 5 proc. Dėl šios priežasties vertinant bendrą pasirašytų naujų automobilių sutarčių kiekį matomas 16 proc. sumažėjimas. Tačiau atmetus numanomą reeksportą, vidinėje rinkoje pastebimas apie 21 proc. sandorių kiekio augimas. Tikėtina, kad pirmą šių metų ketvirtį matomą vidinės naujų automobilių rinkos augimą lėmė seniau užsakyti ir tik dabar pirkėjus pasiekę nauji automobiliai.

Į Lietuvą įvežtų automobilių pirkėjų kuro rūšies pasirinkimas per pirmus tris šių metų mėnesius stipriai skyrėsi nuo naujų transporto priemonių savininkų. Panašu, kad pastarieji kur kas aktyviau naudojosi nulinės emisijos transportui skirtomis subsidijomis.

Didžiausią pyrago dalį – 40,2 proc. sudaro hibridiniai automobiliai. Tačiau lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu jų nupirkta 16 proc., arba 547 vnt. mažiau.

Antrą pagal dydį pyrago dalį atsiriekė benzinu varomos transporto priemonės. Jos sudaro 34,9 proc. visų per paskutinius tris mėnesius nupirktų naujų automobilių. Tačiau ir jų buvo nupirkta 20 proc. mažiau nei prieš metus.

Šį ketvirtį sumenko visų vidaus degimo variklius turinčių naujų automobilių sandorių kiekiai. Tačiau elektromobilių – augo. Prieš metus elektromobiliai sudarė vos 0,8 proc. visų naujų nupirktų automobilių, o šiemet – jau 3,8 proc. Sutarčių kiekis išaugo 4 kartus.

Pirmų trijų vietų laimėtojai populiariausio naujo automobilio modelio konkurse šį ketvirtį nuostabos sukelti neturėtų. Jau nebe pirmą kartą pirmoje vietoje „Toyota RAV4“. Per pirmą 2022 metų ketvirtį parduoti 581 „RAV4“ modeliai. Antroje vietoje su 266 parduotais automobiliais „Toyota Corolla“, o trečioje – vos 11 parduotų vienetų atsilikęs „Toyota C-HR“.

O ne tik šioje lentelėje nebuvęs, bet ir apskritai iki pernai metų pasaulyje neegzistavęs modelis „Toyota Yaris Cross“ iš karto šoktelėjo į 8 vietą naujų automobilių populiarumo reitinge. Turbūt saugu sakyti, kad šį ketvirtį naujų automobilių rinkoje „Toyota“ tiesiog dominavo.

Verta apžvelgti ir populiariausius naujų elektromobilių modelius Lietuvoje. Autoplius.lt duomenimis, šį ketvirtį pirmoje vietoje jau senai savo vietą po saule išsikovojęs „Nissan Leaf“ su 47 parduotais automobiliais. Antroje – vienas prabangiausių elektromobilių rinkoje – „Porsche Taycan“. Tokių daugiau nei 80.000 eurų kainuojančių automobilių per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje buvo nupirkta 33 vnt.

Šiemet Lietuvoje buvo įregistruoti ir trys dar mūsų keliais dar nevažinėję modeliai: „Volkswagen Taigo“, „Dacia Jogger“ bei naujasis „Lexus NX“.

Vidutinis Lietuvoje važinėjantis automobilis ir vėl senstelėjo. Pirmą 2021 metų ketvirtį amžiaus vidurkis siekė 15 m. 8 mėn. Šį ketvirtį amžius siekia 16 m. 4 mėn. Automobilių parkas paseno net 8 mėnesiais.

Parko senėjimą lemia padidėjęs 16 – 20 bei senesnių nei 21 metų amžiaus automobilių kiekis. Transporto priemonių kiekis padidėjo atitinkamai 24,8 tūkst. ir 44,2 tūkst. vienetų. Naudotų įvežamų į Lietuvą automobilių kiekiai dar nėra sugrįžę į ankstesnį lygį, o vidinėje rinkoje važinėjantys automobiliai natūraliai sensta.

Prognozės.

Panašu, kad anksčiau ekspertų išsakytos prognozės apie tai, kad 2022 metais vis dar turėsime automobilių trūkumą – pasitvirtina. Naudotų automobilių pasiūla išlieka panaši, kaip ir prieš metus, o naujų automobilių vis dar tenka laukti ilgiau nei įprastai dėl besitęsiančios puslaidininkių krizės pasaulyje. Karas taip pat kelia papildomus komponentų tiekimo iššūkius taip gamybos normalizavimą nustumdamas dar giliau į 2023 metų pabaigą, nors anksčiau buvo tikėtasi, kad ši krizė baigsis 2022 metų pabaigoje.

Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu automobilių gamybos krizė gali tik sustiprėti, tačiau 2023 metų pradžioje turėtume pamatyti ryškų transporto rinkos postūmį teigiama linkme.

Naudotų automobilių kainoms kristi priežasčių šiuo metu nematyti. Tam būtina, kad pirmiausiai normalizuotųsi naujų automobilių gamyba ir tiekimas. O ir jam įvykus, naudotų automobilių kainos tikėtina liktų esamame lygyje dėl bendros infliacijos.

Anksčiau nei 2023 metų pabaigoje galėtų atpigti nebent ekonominės klasės modeliai. Tikėtina, kad aukštesnės klasės automobiliai, turintys geresnę komplektaciją, ilgiau išlaikys aukštas kainas dėl jiems reikalingo didesnio lustų kiekio gamyboje.

Viena ryškiausių paskutinio meto tendencijų – didėjanti mažataršio transporto rinka. Stebint statistiką akivaizdžiai matosi sistemingai auganti šių automobilių paklausa. Tiek elektromobilių, tiek hibridinių automobilių kiekiai auga ir į Lietuvą įvežamų, ir naujų automobilių rinkose. Tai vyksta jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės. Tai lemia tokie faktoriai, kaip subsidijos, valdžios kalbos apie taršių automobilių apmokestinimą, noras važiuoti pigiau, išaugęs elektromobilių kiekis bei pačių pirkėjų sąmoningumas. O šiuo metu prie šios tendencijos prisideda ir pakilusios kuro kainos.

Būtent kylančių kuro kainų poveikis gali pastūmėti link ekonomiškesnio transporto kiekio augimo. Apynaujų automobilių segmente tikėtina, kad pirkėjai labiausiai rinksis hibridines transporto priemones, o senesnėse amžiaus grupėse, tikriausiai ir deja – dyzelinius automobilius dėl mažesnių sąnaudų, atmetant ekologines priežastis į antrą planą.