Trečiasis 2022 metų ketvirtis daug naujų vėjų į Lietuvos transporto rinką tikrai neatnešė. Jei ankstesniais ketvirčiais pagrindiniai transporto rinkos atsigavimą stabdantys veiksniai buvo pandemija bei karas, tai nors ir labai mažais žingsniais, pandeminiai faktoriai po truputį traukiasi į antrą planą. Tačiau rinkai taip lengvai atsikvėpti neleis kylančios kainos ir automobilių trūkumas.

Lankomiausio šalies automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt išanalizuotais duomenimis, per paskutinius tris mėnesius sumažėjo visų automobilių sandorių kiekiai. Tiek naujų, tiek naudotų, tiek naujai įvežtų į mūsų šalį. Tačiau tai nebuvo trukdis transporto rinkai pasiekti istoriškai didžiausią ketvirčio apyvartą.

Naujų automobilių vidutinės rinkos kainos augimas buvo matomas nuo 2018 metų. Panašu, kad pirmoje metų pusėje ji stabilizavosi. O lyginant antrą šių metų ketvirtį su pirmuoju net sumažėjo 2600 eurų. Tačiau tikėtina, kad naudoto automobilio kaina savo lubų dar nepasiekė. Jos kilimas nesustoja ir dabar naudota transporto priemonė mūsų šalyje vidutiniškai įsigijama už 8400 eurų.

Nesvarbu kiek metų jūsų automobiliui – jis tikrai pabrango. Nuo 26 iki 33 proc. – toks kainų augimas pastebėtas visose naudotų transporto priemonių amžiaus grupėse per paskutinius 3 šių metų mėnesius.

Naujų automobilių rinkoje viena tendencija nesikeičia – elektromobilių populiarumas stabiliai didėja. Trečiąjį šių metų ketvirtį, elektromobilį rinkosi 1 iš 19 naujų automobilių pirkėjų. Per ketvirtį nupirkta 23 elektromobiliais daugiau nei prieš metus. Dabar jie sudaro 5,4 proc. viso parduotų naujų automobilių pyrago.

Populiariausi naujų modelių sąrašai stipriai nepasikeitė. Pirmoje vietoje ir vėl „Toyota RAV4“. Antroje – „Corolla“. Lentelės naujokai - pernai atnaujintas „Opel Crossland“ ir tik pernai pirmą kartą pasauliui pristatytas „Volkswagen Taigo“. Būtent šie automobiliai parodė didžiausią parduotų modelių kiekio augimą per paskutinį ketvirtį. Atitinkamai – 112 ir 61 proc.

Na, o Lietuvos automobilių parkas senstelėjo dar trimis mėnesiais.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 79,2 tūkst. automobilių pardavimo sandorių. Lyginant su antruoju ketvirčiu – jų kiekis sumažėjo 10 proc.

Naujų automobilių rinkoje pastebimas 11 proc. sutarčių kiekio sumažėjimas per paskutinius tris šių metų mėnesius. Tačiau atmetus numanomą reeksportą susitraukimas siekia tik 5 proc. Lėtėjimas rinkoje pastebėtas liepos mėnesį. Tuo tarpu rugpjūtį buvo matomas 3 proc., o rugsėjį 17 proc. augimas.

Naudotų automobilių pardavimus ir toliau stabdo išaugusios iš vakarų Europos importuojamų automobilių kainos. Tai, kad verslui darosi vis sunkiau įsigyti automobilių patraukliomis kainomis, puikiai atspindi naujai į mūsų šalį įvežtų automobilių statistika. Sandorių kiekis sumažėjo 22 proc. lyginant su trečiuoju 2021 metų ketvirčiu.

Taip brangiai už savo transporto priemones dar nemokėjome. Lietuvoje per trečiąjį šių metų ketvirtį automobilių rinkoje prasisuko 73,2 mln eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augimas – 10 proc. Autoplius duomenimis tai didžiausia kada nors fiksuota automobilių rinkos ketvirčio apyvarta. Nors naujų automobilių segmente apyvarta ir susitraukė, šiam istoriniam augimui įtakos daugiausiai turėjo 20 proc ūgtelėjusi naudotų automobilių rinkos apyvarta ir augančios transporto priemonių kainos.

Vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė mūsų šalyje ir toliau nesustabdomai auga. Lyginant su trečiuoju 2021 metų ketvirčiu vertė išaugo 34 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus – net 49 proc. ir dabar siekia 8,4 tūkst. eurų.

Naujų automobilių rinkoje metinis sandorio vertės pokytis siekia maždaug 1 proc. Dabar vidutinė naujo automobilio mūsų rinkoje vertė siekia 31,6 tūkst. eurų. Tai – vos 200 eurų mažiau nei prieš metus. Tačiau jei lygintume antrąjį metų ketvirtį su pirmaisiais 2022 metų mėnesiais, kai vertė siekė 34,2 tūkst. eurų – po ilgo laiko matomas mažėjimas.

Paskutinį šių metų ketvirtį kainos augo visose naudotų automobilių amžiaus grupėse. Mažiausiai vidutinė kaina, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo automobilių iki 1 metų ir vyresnių nei 21 metų amžiaus segmentuose. Atitinkamai 26 ir 27 proc.

Daugiausiai kainos augo 6 – 10 ir 11 – 15 metų amžiaus segmentuose. Abiejuose po 33 proc. Tačiau visose amžiaus grupėse kainų augimas pasiskirstęs tolygiai. Pokyčiai vienoje amžiaus grupėje lemia pokyčius ir kitose.

Kainų šuolį paskutinį šių metų ketvirtį stipriai įtakojo augančios kainos vakarų Europos rinkose ir vis dar juntamas naudotų automobilių trūkumas.

Vienintelės automobilių amžiaus grupės, kuriose sandorių kiekis per trečiąjį šių metų ketvirtį augo, o ne krito, yra tos pačios, kuriose vidutinė sandorio vertė augo mažiausiai. Tai automobiliai iki 1 metų amžiaus bei vyresni nei 21 metų. Seniausios amžiaus grupės automobilių sandorių kiekis per 12 mėnesių išaugo 11 proc. Vyresnių nei 21 metų amžiaus automobilių pardavimai ilgą laiką buvo nukritę, o dabar palaipsniui atsigauna. Suaktyvėjimą taip pat lemia pakilusios transporto priemonių kainos. Pirkėjams tenka dairytis į pigesnius bei senesnius automobilius.

Tuo tarpu automobilių iki 1 metų amžiaus pardavimų kiekis augo 19 proc. Tikėtina, kad didėjančiai apynaujų transporto priemonių paklausai įtakos turi vis dar ilgi naujų automobilių laukimo terminai. Vairuotojai pasirenka turėti pusės metų automobilį šiandien, vietoje naujo po metų.

O tose amžiaus grupėse, kuriose kaina augo daugiausiai ir sandorių kiekis krito labiausiai. 6 – 10 metų amžiaus automobilių segmente pastebėtas 13 proc., o 11 – 15 metų amžiaus 22 proc. sutarčių kiekio kritimas. Kitose amžiaus grupėse sandorių skaičiaus pakitimai mažesni, neigiamas pokytis siekia 4 – 5 proc.

Lyginant 2019 metų trečio ketvirčio naujų automobilių rinkos statistiką su tuo pačiu ketvirčiu šiemet, skaičiai atrodo stipriai pasikeitę. Tačiau tam įtaką turėjo visiškai sumenkę reeksporto kiekiai. Jei 2019 metais reeksportas sudarė 44, o tą patį ketvirtį 2020 metais net 46 proc. visų parduotų naujų automobilių, tai trečiąjį 2022 metų ketvirtį numanomam reeksportui teko vos 1 proc.

Tuo tarpu vidinėje naujų automobilių rinkoje pokyčiai gerokai pozityvesni. Nepaisant to, kad lyginant su trečiuoju 2021 metų ketvirčiu, šiemet sandorių sumažėjo 5 proc., skaičiai vis dar didesni už tuos, kuriuos matėme priešpandeminiu laikotarpiu.

Naujų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistikoje itin reikšmingų pokyčių nėra. Didžiausias pasikeitimas – tiek benzininių, tiek hibridinių bei dujomis varomų automobilių kiekiai per paskutinius tris mėnesius sumažėjo po 15 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tuo tarpu dyzeliu varomų transporto priemonių prieš metus buvo parduota vos trimis vienetais mažiau.

Elektromobilių statistikoje paskutinius tris mėnesius matomi panašūs pokyčiai, kaip jau nebe pirmą ketvirtį iki šiol. Vien elektra varomo transporto dalis nuosekliai auga. Jei 2021 metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais elektromobiliai sudarė 4,5 proc. viso naujų automobilių pyrago, tai tais pačiais mėnesiais šiemet – jau 5,4 proc. Šį ketvirtį 1 iš 19 įsigytų naujų automobilių buvo varomas vien elektra. Norint lygiuotis su Europos Sąjungos vidurkiu, kuris siekia 9,9 proc., elektromobilių turėtų būti nuperkama kone dvigubai daugiau.

Populiariausių naujų automobilių modelių top 10 pirmoje vietoje ir vėl liko „Toyota RAV4“. Panašu, kad šį hibridinę sistemą turintį SUV tipo automobilį mūsų tautiečiai labai pamėgo. Tiesa, šį ketvirtį antroje vietoje esančią „Toyota Corolla“ „RAV4“ aplenkė jau nebe dvigubai. Parduota 151 „RAV4“ mažiau nei per antrąjį šių metų ketvirtį.

„Corolla“ iš trečiosios vietos šoktelėjo į antrąją. O praeitą ketvirtį antroje pozicijoje užtikrintai buvęs „Toyota Yaris Cross“ šį kartą į populiariausių modelių lentelę apskritai nepateko. Tai leido „Volkswagen T-Cross“ per tris mėnesius iš 6 pozicijos šoktelti į 3.

Didžiausią parduotų modelių prieaugį pademonstravo 2021 metais atnaujintas „Opel Crossland“ ir vos pernai pristatytas „Volkswagen Taigo“. Antrąjį 2022 metų ketvirtį šių modelių populiariausių sąrašuose nė nebuvo, tačiau per 3 mėnesius parodęs 112 proc. augimą „Crossland“ jau yra 6 pozicijoje, o „Taigo“ su 61 proc. prieaugiu – 10.

Naujų elektra varomų automobilių sąrašo top 5 dominuoja „Volkswagen“. Modelį „ID4“ įsigijo 61 pirkėjas ir šį ketvirtį tai yra populiariausias naujas elektromobilis Lietuvoje. Tuo tarpu mažesnį šio modelio brolį „ID3“ įsigijo 27 žmonės ir šis modelis toje pačioje lentelėje užima garbingą 5 vietą.

Antroje vietoje populiariausių elektromobilių sąraše – „Nissan Leaf“. Tačiau šis modelis vos vienu parduotu automobiliu aplenkė trečioje vietoje esantį „Peugeot 2008“. Pastarąjį per 3 paskutinius mėnesius nusipirko 42 pirkėjai.

Šį ketvirtį Lietuvos keliais pradėjo važinėti ir 3 visiškai nauji modeliai. Tai – „Alfa Romeo Tonale“, „Maserati Grecale GT“ ir vien elektra varomas, komercinis „Citroen e-Berlingo“.

Automobilių parkas mūsų šalyje per metus ūgtelėjo 2 proc. Ypač padidėjo automobilių kiekis vyriausiose amžiaus grupėse. Transporto priemonių, kurių amžius daugiau nei 21 metai, per paskutinius 12 mėnesių kiekis augo 10 proc., o 16 - 20 metų transporto priemonių – 4 proc. Būtent tai turėjo daugiausiai įtakos vidutinio Lietuvoje važiuojančio automobilio amžiaus vidurkiui. Lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu – transporto priemonės vidutiniškai paseno 3 mėnesiais.

Į Lietuvą įvežamų automobilių vidutinis amžius išlieka daugmaž stabilus, nors jų ir įvežama mažiau. Jeigu lygintume paskutinius tris mėnesius su antru šių metų ketvirčiu, vidutinis įvežtas naudotas automobilis paseno vienu mėnesiu. Tačiau lyginant su tuo pačiu ketvirčiu pernai – įvežamos vidutiniškai 4 mėnesiais jaunesnės transporto priemonės. Importuojami automobiliai – pagrindinis kelias atnaujinti šalies parkui. Kol kas jų kiekis nekompensuoja vietinio Lietuvos parko senėjimo.

PROGNOZĖS

Iki šiol pagrindinis stabdis naujų automobilių rinkoje buvo lustų trūkumas ir ilgi laukimo terminai. Tiekimo grandinės nors ir lėtai, tačiau atsinaujina. Investicinis bankas UBS prognozuoja, kad per ateinančius metus puslaidininkių pasiūla reikšmingai padidės. Tačiau tikėtina, kad tai situacijos rinkoje į pozityvią pusę taip greit nepervers. Rinka susiduria su naujomis problemomis. Žmonėms, kurie naują automobilį perka lizingu padėtį apsunkino Europos Centrinis Bankas, pakeldamas palūkanų normą. O perkamąją galią gerokai sumažino ir visoje Europoje juntama infliacija.

Spalio 5 dieną naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) su sąjungininkais nusprendė sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną. Toks sprendimas gali išprovokuoti greitą kuro kainų kilimą. Jei taip įvyks – tikėtina, kad didės hibridų ir elektromobilių populiarumas.

Stabilūs naujų transporto priemonių pardavimai rodo didelį lietuvių norą atsinaujinti automobilius. Tačiau dėl nuolatinio puslaidininkių trūkumo tai šiemet padaryti pavyks nedaug kam. Daug naujų automobilių registracijų perkelta į 2023 metus. „Autovista24“ prognozuoja, kad tiekimo kliūtys mažės ateinančiais metais, todėl Europoje tikimasi dviženklio augimo šiame sektoriuje. Tokiu atveju ir mus turėtų pasiekti daugiau naudotų automobilių. Tačiau ši problema dar tęsis bent jau iki 2024 metų