Prabėgo dar vieni metai. Ne tokie įtempti ir suvaržyti, kaip 2020, tačiau vis vien kupini iššūkių. Paskutinio 2021 metų ketvirčio barometre Autoplius.lt apžvelgia pastarųjų trijų mėnesių bei visų metų statistiką. Kokie vėjai įsisuko į transporto rinką?

2020 metais užsitęsęs karantinas 2021-ųjų sausio ir vasario mėnesiais vis dar neigiamai veikė naudoto transporto rinką. Bendras automobilių sandorių kiekis Lietuvoje krito 7 proc. Visus metus buvo jaučiamas automobilių trūkumas. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje pasirašytų pardavimo sutarčių skaičius jau augo. Lapkritį 13 – proc., gruodį – 15 proc.

Augo ir vidutinė transporto priemonės kaina tiek naudotų, tiek naujų automobilių segmentuose. Šiemet vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė pakilo 23 proc. Dabar suma siekia 7,2 tūkst. eurų. Pirmą kartą peržengta 7 tūkst. eurų riba. Lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu sandorio vertė išaugo 2,5 tūkst. eurų. Kainos kilo visose amžiaus grupėse.

Tuo tarpu naujo automobilio vidutinė kaina – 31,4 tūkst. eurų. Tokias sąlygas kainos kilimui sukuria naudotų automobilių trūkumas Europos rinkose, stipriai prailgėję naujų modelių gamybos terminai ir išliekanti aukšta paklausa.

Elektromobilių paklausa mūsų šalyje toliau auga. Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, per paskutinius 3 mėnesius importuota 92 proc. daugiau elektromobilių, o naujų parduota net 395 proc. daugiau. Kadangi naudotų, elektra varomų transporto priemonių baterijos dažniausiu atveju turi dvigubai mažesnį nuvažiuojamą atstumą nei naujų – mūsų tautiečiai jų taip gausiai neperka. Tačiau nauji elektromobiliai jau sudaro 10,7 proc. visų per ketvirtį nupirktų naujų automobilių. Populiariausias jų – „VW e-UP!“. Ketvirčio duomenimis – antras pagal populiarumą naujas modelis Lietuvoje.

Detalesnė statistika – žemiau esančioje Autoplius.lt rinkos apžvalgoje.

2021 metais Lietuvoje iš viso įvyko 318,8 tūkst. automobilių sandorių. Sutarčių kiekis krito 7 proc. Pagrinde tai įvyko dėl to, kad mūsų šalies rinka sausio ir vasario mėnesiais vis dar buvo sukaustyta įpusėjusios pandemijos. Šalyje trūko automobilių. Tačiau metų pabaigoje, lapkričio bei gruodžio mėnesiais, jau buvo fiksuojamas atitinkamai 13 ir 15 proc. augimas. Tai – vilčių suteikianti įžanga į 2022 metus.

Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje jau įregistruotų automobilių sandorių sumažėjo 7 proc. Jeigu per visus 2020 metus jų kiekis siekė 203,74 tūkst., tai šiemet siekia 189,5 tūkst. Didžiausią įtaką tam daro sandorių skaičiaus sumenkimas seniausių automobilių segmente, dėl atvirkščiai nei planuota veikiančio, vienkartinio registracijos mokesčio efekto. Prie sandorių kiekio sumažėjimo prisidėjo ir naudotų automobilių trūkumas Europos rinkose. Nerasdami tinkamo automobilio užsienyje, mūsų tautiečiai neparduoda ir turimo.

Mažiausi pasikeitimai įvyko Lietuvos naudotų automobilių importo rinkoje. Nors sąlygos ir sudėtingesnės, panašu, kad lietuviai randa iš kur importuoti automobilius, tik tą daro šiek tiek mažesnėmis apimtimis nei prieš pandemiją. Sutarčių kiekis liko beveik nepakitęs. Jų sumažėjo vos 1 proc.

O lentelėje matomą 19 proc. naujų automobilių rinkos susitraukimą iškreipia reeksportas. Atmetus preliminariai numatomą reeksportuojamų automobilių kiekį, Lietuvos gyventojai per visus 2021 metus įsigijo 25 proc. daugiau naujų transporto priemonių nei per 2020 metus.

Nors automobilių šiemet lietuviai įsigijo mažiau – už juos sumokėjome daugiau. Jeigu bendras sandorių kiekis sumažėjo 7 proc., tai rinkos apyvarta pakilo 11 proc. Pernai ji siekė 3,349 mlrd. eurų, o šiemet – jau 3,722 mlrd. eurų.

Atskirai naudotų automobilių rinkos apyvarta, lyginant su 2020 metais, pakilo 16 proc. Naujų - krito 10 proc. Rinkos susitraukimą labiausiai lėmė ypač stipriai sumažėjęs reeksportas.

Per 2021 metus augo tiek naudoto, tiek naujo automobilio vidutinė rinkos kaina. Naudoto automobilio vertė kilo daugiausiai nuo trečiojo 2020 metų ketvirčio. Tiek visų metų, tiek tiek paskutinio ketvirčio augimas naudotų automobilių segmente siekia tiek pat – 23 proc. Dabar vidutinė naudoto automobilio kaina – 7,2 tūkst. eurų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai ji pakilo 1,2 tūkst. eurų.

Naujų automobilių segmente kainos kilimas taip pat ne santūrus. Jeigu trečią šių metų ketvirtį vidutinė kaina rinkos duomenimis siekė 31,4 tūkst eurų, tai tą patį ketvirtį, lygiai prieš metus ji buvo 3,2 tūkst. eurų mažesnė. Tai didžiausias vertės kilimas per pastarąjį dešimtmetį. Kaip viešai teigia SEB banko ekonomistai – gerėjantį įperkamumą lėmė auganti šalies ekonomika, puikiai atremtas pandemijos smūgis bei kylantis vidutinis darbo užmokestis. Pakilusiai vidutinei transporto priemonių kainai įtakos taip pat turėjo ir gausesnis naujų elektromobilių pirkimas. Jų kainos vidurkis didesnis nei tokios pat klasės automobilių su vidaus degimo varikliais.

Jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės brangsta visų amžiaus grupių automobiliai. Šį kartą mažiausiai kilo 6 – 10 metų sulaukusių automobilių kaina. Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu kaina pakilo 16 proc. Tačiau tai vis vien didžiausias kainos augimas šioje grupėje per paskutinius metus. Panašiai augo ir automobilių iki 1 metų amžiau kaina. Prieaugis – 17 proc., arba 4734 eur.

Didžiausias kainų šoktelėjimas pastebimas automobilių gyvuojančių jau daugiau nei 21 metus segmente. Čia kaina išaugo 321 eur., arba 30 proc. Taip nutiko daugiausiai dėl vis dar mažos pasiūlos. Ji sumenko dėl įvesto registracijos mokesčio, kurio dėka senų automobilių savininkai juos ir toliau eksploatuoja. Dažnu atveju registracijos mokestis sudaro bent 10, o kartais net 20 proc. automobilio vertės, todėl jo parduoti paprasčiausiai neverta.

11 – 15 bei 16 – 20 metų amžiaus grupėse kainos augimas siekia atitinkamai 22 ir 27 proc.

Didžiausi sandorių kiekio sumažėjimai matomi visiškai naujų ir pačių seniausių, virš 21 metų, automobilių amžiaus grupėse. Skirtingai nuo kitų grupių, kurių sandoriai pandemijos pradžioje krito, o vėliau atsistatė – seniausių automobilių pardavimo sutarčių kiekis vis dar lieka dugne.

O naujų automobilių pirkimo statistiką ir vėl iškreipia stipriai sumažėjęs reeksportas. Atmetus preliminarų reeksportuotų transporto priemonių kiekį, sandoriai per 12 paskutinių mėnesių ūgtelėjo 25 proc.

O jeigu lygiai prieš metus automobilių iki 1 metų amžiaus grupėje buvo matomas pats didžiausias sandorių kiekio mažėjimas, tai šį kartą įvyko atvirkščiai – šiame segmente matomas pats didžiausias, 27 proc. prieaugis. Nors ši grupė ir sudaro mažiausią pyrago dalį, vos 3,1 tūkst. automobilių, pamažu grįžtama į ankstesnį lygį.

Vidutinis į Lietuvą per 2021 metus įvežtų automobilių amžius siekia 12 metų ir 5 mėnesius. Lyginant su pernai – įvežami automobiliai atjaunėjo 2 mėnesiais. Nuo 2019 metų pastebimas nedidelis, tačiau pastovus vis naujesnių automobilių importas.

Didžiausią į Lietuvą įvežamų automobilių pyrago dalį vis dar sudaro dyzeliniai automobiliai. Tiesa, jų kiekis sumažėjo. Tačiau vos 1 proc. Dabar šie automobiliai sudaro 72,6 proc. visų per paskutinį 2021 metų ketvirtį įvežtų transporto priemonių. Kad ir lėtai, tačiau mažėjančiam dyzelinu varomų automobilių importui įtakos turi planuojamas įvesti kasmetinis taršos mokestis, didesnė pasiūla alternatyvaus kuro sektoriuje bei pačių žmonių sąmoningumas.

Mažiausią įvežamų į mūsų šalį transporto priemonių dalį, vos 1,4 proc. per paskutinius tris mėnesius sudarė vien elektra varomi automobiliai. Tačiau kiekvieną ketvirtį jų importas augo ir lyginant su 2020 metų ketvirtojo ketvirčio duomenimis, jų įvežta 92 proc. daugiau. Naudoti elektromobiliai nėra tokie patrauklūs pirkėjams dėl senstelėjusių technologinių savybių.

Tačiau panašu, kad autsaiderių titulą iš elektra varomo transporto jau greitai gali atimti benzinu/dujomis varomi automobiliai. Jų pardavimo sutarčių kiekis sumažėjo 4 proc. ir dabar sudaro vos 1,5 proc. visų per ketvirtį įvežtų automobilių.

Hibridinio transporto paklausa auga. Šių automobilių įvežta beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Pastebimas 79 proc. prieaugis. Tai – trečias pagal populiarumą mūsų tautiečių pasirinkimas. Kadangi hibridinis automobilis netaršus, turi puikias kuro sąnaudas ir nedidelį registracijos mokestį – ši kuro rūšis tampa vis populiaresnė.

Naujų automobilių sandorių kiekis šiemet krito 19 proc. Tačiau toks susitraukimas matomas tik dėl ženkliai sumažėjusio reeksporto. Perparduodamų automobilių kiekiai sudarydavo beveik pusę visų naujų transporto priemonių pardavimų, o 2021 metams persivertus į antrą pusę reeksporto praktiškai neliko. Jeigu pernai iš nupirktų 43,1 tūkst. naujų transporto priemonių 43 proc. buvo skirti išvežimui iš Lietuvos, tai šiemet iš 34,8 tūkst. į užsienį iškeliavo tik 19 proc. automobilių.

Vidinėje rinkoje situacija visiškai kitokia. Nepaisant vis dar netrumpėjančių gamybos terminų ir augančių kainų, vietinių sandorių kiekio augimas – 25 proc. Tai lėmė naudotų automobilių pasiūlos trūkumas. Žmonės neradę norimo naudoto automobilio atranda naujus. Prie augančių skaičių teigiamai prisideda ir auganti Lietuvos ekonomika bei valstybės skiriamos subsidijos mažai taršiems automobiliams.

Naujų automobilių pirkėjai transporto priemonės kuro tipą pernai rinkosi kiek kitaip, nei importuotų.

Nupirktų naujų, benzinu varomų transporto priemonių dalis šiemet, lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, susitraukė labiausiai – 69 proc. Tačiau jie vis dar užimą didžiausią pyrago dalį.

Dyzeliu varomas transportas sudaro 22,9 proc. visų naujų nupirktų automobilių šį ketvirtį, tačiau sutarčių kiekis taip pat sumažėjo ženkliai. Jų sudaryta 61 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tuo tarpu naujų elektromobilių pardavimai viršijo net pačių didžiausių optimistų lūkesčius. Jei per paskutinius tris 2020 metų mėnesius buvo parduoti 125 elektromobiliai, tai tuo pačiu laikotarpiu šiemet jų parduota jau 619 vnt. Kiekis išaugo beveik 5 kartus. Vien elektra varomas transportas paskutinį ketvirtį sudarė 10,7 proc. visų parduotų naujų automobilių.

Stipriai sumenkus reeksportui, populiariausių automobilių sąraše pagaliau pirmasias vietas užima mūsų tautiečių mėgstamiausi modeliai. Pirmoje garbingoje vietoje populiarųjį SUV kėbulą ir hibridinę sistemą turintis „Toyota RAV4“. Per paskutinį šių metų ketvirtį buvo parduota 315 tokių automobilių.

Pirmą kartą populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje atsirado 100 proc. elektra varomas automobilis. „VW e-UP!“ – nedidelis, A klasės, miestui skirtas elektromobilis paskutinį šių metų ketvirtį parodė beveik 30 kartų didesnius pardavimus ir su 177 parduotais modeliais šoktelėjo į antrąją vietą.

Toks pirmų sąrašo vietų išsidėstymas – dar vienas puikus įrodymas, kad lietuviai noriai keliauja mažiau taršaus transporto link.

Jeigu lygiai prieš metus, atmetus reeksportui skirtus modelius, „Toyota Corolla“ pagal populiarumą buvo pirmoje naujų automobilių sąrašo vietoje, tai šiemet prie šio modelio pavadinimo matomas didžiausias sutarčių kiekio mažėjimas - 41 proc. Didele dalimi taip įvyko dėl to, kad modelis buvo pristatytas dar 2018 ir po truputį pradeda užleisti vietą kitiems, vėliau pristatytiems automobiliams. Esant tokiai situacijai rinkoje, modelių populiarumui įtakos taip pat turi ir laukimo terminai.

Atsirado ir naujų modelių. Pernai Lietuvoje pirmą kartą užregistruoti net 44 „Dacia Spring“ elektromobiliai, pirmasis, taip pat elektra varomas, „BMW iX“ bei pirmoji „Toyota Supra“.

Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvos automobilių parkas pasipildė beveik visų amžiaus grupių automobiliais. Nei vienas segmentas stipriai neišsiskyrė. Automobilių iki 1 metų amžiaus kiekis augo 7 proc., 6 – 10 metų amžiaus – 9 proc., vyresnių nei 21 metų – 8 proc.

Automobilių kiekio susitraukimas įvyko tik 11 – 15 metų automobilių amžiaus segmente. Jų kiekis sumenko 5 proc. ir tokių automobilių Lietuvoje šiuo metu yra 386 tūkst. vienetų.

Didžiausią pyrago dalį užima 16 – 20 metų transporto priemonės. Iš 1688,4 tūkst. Lietuvoje šiuo metu važinėjančių tokio amžiaus automobilių yra 522 tūkst.

O nepaisant augančių naujų transporto priemonių pardavimų – vidutinis mūsų šalyje važinėjančio automobilio amžius ir vėl padidėjo. Ketvirtą 2020 metų ketvirtį jis buvo 15,14 metų. Per 2021 metus automobiliai paseno dar 58 dienomis ir amžius dabar vidutiniškai siekia 15,3 metų.

Prognozės

Panašu, kad 2022 vis dar stebėsime automobilių trūkumą. O ateinantys metai dar turėtų būti sunkūs naujų automobilių gamintojams ir pardavėjams. Didieji pasaulio gamintojai skelbia apie mažėjančiančias apyvartas. Toks milžinas, kaip „Toyota“ jau paskelbė apie 30 proc. kritusius pardavimus. Tuo tarpu tyrimų bendrovės iš viso pasaulio prognozuoja, kad lustų krizė dar neabejotinai tęsis iki 2023-ųjų, o galbūt ir ilgiau.

Autoplius.lt portalo vadovas A. Mizeras pastebi, kad pirmoje 2022 metų pusėje galimai matysime vidinėje rinkoje parduodamų naujų automobilių sandorių augimą. Klientus turėtų pasiekti uždelsti užsakymai su vis dar gaminamomis, arba transportuojamomis transporto priemonėmis.

Tuo tarpu antroje metų pusėje analitikai Lietuvai prognozuoja palaipsninį naudotų automobilių rinkos atsigavimą.

Tokio kainų šuolio, koks buvo matomas paskutinius 2 metus jau nebeturėtume išvysti. O transporto priemonių nuvertėjimas bus nebe atvirkščias, kuomet buvo matomas tam tikrų modelių brangimas, tačiau mažesnis nei buvo priešpandeminiais laikais.

Aplinkos ministerija 2022 metais ir toliau siūlo subsidijas mažataršiam ir elektra varomam automobiliui įsigyti. Tikėtina, kad šiais metais tautiečiai vis dažniau rinksis nulinės emisijos transportą. Tam įtakos turės su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais po truputį susilyginančios kainos, didėjanti pasiūla ir gerėjanti įkrovimo stotelių infrastruktūra. Kaip teigia “Ignitis ON” grupės atstovai – planuojama per du ateinančius metus padvigubinti esamų įkrovimo stotelių skaičių.

Jeigu bus priimta, kad kasmetinis taršos mokestis startuos 2023 metų sausio 1 dieną, kaip yra planuojama, metų pabaigoje galima tikėtis aktyvėjančio tiek senų ir taršių transporto priemonių utilizavimo, tiek suaktyvėjusio pardavimo bei padidėjusio mažai taršių automobilių pirkimo. Kadangi netaršūs automobiliai yra naujesni - tikėtinas ir vidutinis Lietuvos automobilių parko amžiaus teigiamas pokytis. O metų pradžia ir toliau lieka geras parduoti automobilį - teigia G. Dauparas.