Į 2020 metus įžengusi Lietuvos automobilių rinka po pirmojo ketvirčio juda sunkiai suprantamu greičiu. Nors sausio ir vasario mėnesiais prekyba transporto priemonėmis judėjo, kaip stipriai įsibėgėjęs prekinis traukinys, kovą situacija keitėsi kardinaliai.

Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai yra optimistiški ir būtų naivu tikėtis, kad COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos pasėkmės automobilių verslą stabdo tik keliolika procentų.

Remiantis „Regitros“ duomenimis, pastebima, kad naujų automobilių rinka šių metų kovą smuko 43 proc., į šalį įvežtų naudotų automobilių srautas krito 57 proc., o vidinėje rinkoje įvykusių naudotų automobilių sandorių skaičius sumenko 38 proc.

Situaciją apsunkino nutrūkusios infrastruktūros grandys. Lietuvoje įvedus karantina iki kovo 25 dienos šalies gyventojai net neturėjo galimybės įforminti į šalį įvežtų ir dar neregistruotų automobilių sandorių, nes atitikties sertifikavimui būtinas žmogaus įsikišimas.

Uždarius „Regitros“ padalinius importo rinka tiesiog sustojo, tačiau džiugu, kad valstybės įmonės specialistai gana greitai rado išeitį ir pradėjo registracijos paslaugas teikti iš anksto užsiregistravus internetu bei pateikus reikiamus dokumentus. Tai paaiškina stipriai smukusią importo rinką kovo mėnesį.

Įvedus karantiną Lietuvoje automobilių paklausa stipriai sumenko, tačiau niekur nedingo. Transporto priemonę įsigyti atsisakė mažesnė dalis vairuotojų. Dauguma šį procesą paprasčiausiai atidėjo kitam laikui – kada „Regitros“ padaliniai ir vėl veiks pilnu pajėgumu.

Nėra tiksliai aišku, kiek laiko tęsis tokios ekstremalios sąlygos, o dėl neapibrėžtumo kenčia automobilių pardavėjai – tiek fiziniai, tiek juridiniai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina. Tai reiškia, kad keitėsi naudotų automobilių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Tuo tarpu naujų automobilių rinkoje fiksuojama stabili kainų kitimo dinamika, nors tam nemažai įtakos daro didelis naujų transporto priemonių reeksportas.

Kviečiame peržiūrėti Autoplius.lt Barometrą – ketvirtinį leidinį apie šalies automobilių rinką ir susipažinti su faktinėmis rinkos aplinkybėmis.

Automobilių sandorių pasiskirstymas pagal tipą

Per pirmąjį šių metų ketvirį Lietuvoje įvyko 89,7 tūkst. automobilių sandorių – 7,3 proc. mažiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Sandorių apimtimi šių metų pradžia priminė 2014-uosius, kada per pirmus tris mėnesius šalyje buvo užregistruota 89,5 tūkst. sandorių.

Naujų automobilių pardavimai pirmąjį ketvirtį praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatą pranoko 1,7 proc., tačiau teigiamas pokytis išliko dėl gerų sausio ir vasario mėnesių rezultatų.

Vidinėje rinkoje sandorių skaičius siekė 53 tūkst. arba 5,7 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Labiausiai – 14,1 proc. sumenko pastoviai registracijai į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių srautas. Tokio tipo sandorių per pirmus tris šių metų mėnesius užregistruota 25 tūkst. vnt.

Vidutinės naujo ir naudoto automobilio rinkos kainos

4,4 tūkst. eurų – tokia pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė. Nors šis rodiklis, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio rezultatu, ūgtelėjo 4 proc. arba 167 eurais, vertinant vidutinę kainą pastebimos stabilizavimosi tendencijos. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina siekė net 4,7 tūkst. eurų.

Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina šių metų sausio – kovo mėnesiais siekė 19,9 tūkst. eurų ir buvo 2,5 proc. mažesnė nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Sandorių pasiskirstymas pagal amžių ir apyvartą

Per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje įvykusių sandorių vertė siekė apie 577 mln. eurų arba 3,3 proc. mažiau nei tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.

Nors apimtimi naujų automobilių sandoriai sudarė tik 13,1 proc. šalies automobilių rinkos, šių sandorių vertė buvo atsakinga net už 40,4 proc. visos apyvartos. Antroje vietoje pagal apyvartos dydį – apynaujai 1-5 metų amžiaus grupės automobiliai. Jų sandorių vertė siekė 22 proc. visos apyvartos.

Naujų ir įvežtų naudotų automobilių santykis

Kukliai padidėjęs naujų automobilių registracijų skaičius bei pastebimai sumenkusi importo rinka dar labiau sumažino naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių proporciją Lietuvoje. Vienam naujam automobiliui šių metų sausio – kovo mėnesiais atiteko 2,1 įvežto naudoto automobilio.

Latvijoje šis santykis siekė 1 prie 1,9, o Estijoje, kaip jau įprasta, nuperkama daugiau naujų automobilių nei importuojama naudotų.

Pastoviai registracijai įvežti naudoti automobiliai

Kovo mėnesį įšalusi automobilių prekybos infrastruktūra stipriai pristabdė naudotų automobilių importą. Dėl karantino sąlygų į šalį pastoviai registracijai įvežamų automobilių srautas sumenko daugiau nei 14 proc. – per pirmus tris šių metų mėnesius buvo importuota 25 tūkst. naudotų automobilių, neskaitant trumpalaikių registracijų.

Latvijoje importo rinka susitraukė 11 proc. iki 10,2 tūkst. įvežtų automobilių, o į Estiją per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo įvežta 5 kartus mažiau naudotų automobilių nei į Lietuvą arba 2 kartus mažiau nei į Latviją – tik 5,1 tūkst. vnt.

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal amžių

Nors lietuviai ir toliau renkasi senesnes transporto priemones nei latviai ar estai, visgi fiksuojamos geros tendencijos. Nors ir kukliomis dalimis, tačiau mažėja seniausių amžiaus grupių dominavimas.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš visų į Lietuvą įvežtų automobilių 43,1 proc. sudarė 11 – 15 metų amžiaus grupės transporto priemonės. Ši amžiaus grupė per metus susitraukė 2,1 proc. punkto, o analogiška dalimi augo 1 – 5 metų amžiaus grupės automobilių proporcija.

Latvijos automobilių importo rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat dominavo 11 – 15 metų amžiaus grupės automobiliai, nors jų rinkos dalis sumenko beveik 2 proc. Tuo tarpu Estijos vairuotojai ir toliau demonstruoja vakarietišką pavyzdį bei renkasi naujesnius automobilius. Dominuojanti amžiaus grupė Estijoje – 1 – 5 metų automobiliai, sudarę didesnę nei trečdalį importo rinkos.

Populiariausios naudotų automobilių markės

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai liko ištikimi naudotiems „Volkswagen“ markės automobiliams. Tokių vidinėje rinkoje buvo parduota net 6,5 tūkst., o šios gamintojo persvara prieš artimiausią varžovą matuojama ne procentais, o kartais.

Antroje vietoje Lietuvoje – naudoti „BMW“ modeliai, kurių per 3 mėnesius vidinėje rinkoje parduota 2,7 tūkst. vienetų arba 34,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Populiariausių naudotų automobilių markių penketuke neliko vietos „Opel“ automobiliams – susidomėjimas šios markės modeliais krito net 56 proc. iki mažiau nei 1,8 tūkst. modelių.

Latviai taip pat rinkosi „Volkswagen“, tačiau šių buvo parduota tik 12 vienetų daugiau nei kaimynų mėgiamų „Volvo“ – 1594 vienetai. Estijos vidinėje rinkoje – naudotų „BMW“ modelių triumfas – jų per šių metų sausio – kovo mėnesius parduota 752 vnt. – vos 6 modeliais daugiau nei „VW“.

Populiariausi naudoti automobiliai Lietuvoje

Pirmąjį šių metų ketvirtį tarp geriausiai parduodamų naudotų automobilių Lietuvos rinkoje ir vėl dominavo „Volkswagen Passat“, kurių parduota 1808 vnt. arba 17,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į „Volkswagen Golf“ spurtą – susidomėjimas šiais modeliais augo 14,2 proc. ir nuo pirmosios vietos C segmento automobiliai atsiliko tik kiek daugiau nei pusšimčiu modelių.

Labiausiai per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sumažėjo susidomėjimas naudotais „Audi A4“ (-40,8 proc.), tačiau „Škoda Octavia“ paklausa didėjo net 44 proc.

Populiariausi naudoti automobiliai Latvijoje

Populiariausias naudotas automobilis vidinėje Latvijos rinkoje pirmąjį 2020 metų ketvirtį buvo „Volvo V70/XC70“, nors susidomėjimas šiais universalais sumenko beveik 17 proc. Tiesa, šių modelių sandorių Latvijoje užregistruota beveik 2 kartus daugiau nei Lietuvoje mėgstamų „Passat“.

Sausio – kovo mėnesiais didėjo naudotų 3 serijos BMW (+9,4 proc.) bei „Volvo XC60“ (+18,6 proc.) pardavimai. Tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių Latvijoje iš ekonominės klasės modelių buvo tik VW markės modeliai „Passat“ bei „Golf“.

Populiariausi naudoti automobiliai Estijoje

Estijos vairuotojai savo preferencijomis labiau primena lietuvius nei latvius. Mat, pats populiariausias naudotas automobilis vidinėje Estijos rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo „Volkswagen Passat“. Tiesa, jų per 3 mėnesius parduota tik 241 vnt. arba penktadaliu mažiau nei per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.

Antrą ir trečią vietas pasidalino 3 ir 5 serijos BMW modeliai, kurių parduota atitinkamai 220 ir 216 vnt.

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų naudotų automobilių pasiskirstyme pagal degalų tipą ir toliau fiksuojamos vakarietiškos tendencijos – mažėjanti dyzeliniais degalais varomų automobilių rinkos dalis.

Toks reiškinys pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuojamas visos Baltijos šalyse – Lietuvoje dyzeliniai automobiliai sudarė 70,7 proc. importo rinkos, o Latvijoje ir Estijoje atitinkamas 85,8 proc. bei 77,3 proc. dalis.

Pagal alternatyviais degalais varomų automobilių proporciją Lietuva išlieka lydere. Pirmąjį ketvirtį alternatyviai degalais varomos transporto priemonės sudarė 6 proc. visos importo rinkos. Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 2,5 proc. bei 3,4 proc.

Naujų automobilių registracijos Baltijos šalyse

Nors pirmąjį ketvirtį Lietuvos naujų automobilių rinkos statistika nuteikė kiek pozityviai, iš tiesų tai – tik puikių sausio ir vasario mėnesių rezultatų atspindys. Kovo viduryje sustojus prekyba, tikėtina, parodys prastus antrojo ketvirčio rezultatus. Per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje buvo fiksuota 11,7 tūkst. naujų automobilių sandorių arba 1,8 proc. daugiau nei prieš metus.

Latvijos ir Estijos naujų automobilių rinkos per šių metų pirmąjį ketvirtį susitraukė atitinkamomis 14,8 ir 12,4 proc. dalimis. Latvijoje užregistruota 4,4 tūkst. tokio tipo sandorių, o Estijoje – 6,8 tūkst.

Bendra Baltijos šalių naujų automobilių rinka sulėtėjo 6,2 proc., tačiau pilni balandžio mėnesio duomenys turėtų parodyti tikrąjį situacijos rimtumą.

Naujų automobilių reeksportas

Per 2019 metus iš Lietuvos buvo reeksportuota beveik tiek pat naujų automobilių, kiek buvo parduota per visus 2016 metus. Naujų transporto priemonių reeksporto rinka išaugo iki 44,6 proc. visos naujų automobilių rinkos.

Iš 50,8 tūkst. naujų automobilių net 22,7 tūkst. buvo išregistruota.

Naujų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Stipriai išaugęs naujų automobilių reeksportas užtraukė šėšėlį ant lietuviškos naujų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistikos. Remiantis oficialiais duomenimis atrodo, kad tik penktadalis per pirmą ketvirtį parduotų naujų automobilių buvo dyzeliniai, o benzininiai sudarė net 70,6 proc. rinkos.

Latvijoje naujų dyzelinių ir benzininių automobilių rinkos dalys šių metų sausio – kovo mėnesiais buvo beveik identiškos, o Estijoje benzinu varomi automobiliai sudarė 51,8 proc. visos naujų automobilių rinkos.

Pagal alternatyviais degalais varomus automobilius pirmavo Estija - net 14,1 proc. iš visų naujų automobilių priskiriami varomiems alternatyviu kuru. Latvijoje tokio tipo automobilių rinkos dalis siekė 11,6 proc., o Lietuvoje – 8 proc.

Populiariausios naujų automobilių markės

Neskaitant labiausiai reeksportuojamų automobilių markių, populiariausias prekinis ženklas pirmąjį šių metų ketivrtį Lietuvoje buvo „Toyota“. Šios markės modelių per pirmus tris mėnesius parduota net 1266 vnt. arba 29,2 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šis japoniškas prekinis ženklas didina savo atotrūkį nuo antroje vietoje esančių vokiškų „Volkswagen“, kurių per sausio – kovo mėnesius šalyje užregistruota 896 vnt. arba 37,9 proc. mažiau neo 2019 metų pradžioje.

Trečioje vietoje Lietuvoje – „Škoda“ (490 vnt.), ketvirtoje – „Dacia“ su 453 vnt., o penketuką užbaigė „Opel“ (282 vnt.).

Latvijoje ir Estijoje taip pat dominavo „Toyota“ markės nauji automobiliai. Latvijoje šių modelių pardavimai pirmąjį ketvirtį siekė 655 vnt., o Estijoje – 1279 vnt.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Lietuvoje

Populiariausio naujo neeksportuoto automobilio titulą Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį pelnė „Toyota RAV4“ (426 vnt.), o antroje vietoje – kitas šios markės modelis „Corolla“ (426 vnt.). Trečią ir ketvirtą vietas pasidalino „Dacia Sandero“ ir „Opel Crossland“.

Net 5 populiariausiųjų naujų automobilių dešimtuko modeliai priskiriami prie labiausiai reeksportuojamų.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Latvijoje

Latvijoje pirmąjį 2020 metų ketvirtį buvo fiksuojamas „Toyota“ modelių triumfas, tačiau dešimtuką papildė prieš metus už jo ribų likę „Peugeot“ markės modeliai – 308 bei 5008.

Latvijos populiariausių automobilių dešimtuką sudaro 3 prancūziški, 3 vokiški, 2 japoniški, 2 čekiški modeliai. Labiausiai augo susidomėjimas „Toyota Corolla“ modeliu, tuo tarpu stipriausiai sumenko naujų „Volkswagen Tiguan“ paklausa.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Estijoje

Populiariausias naujas automobilis šių metų pirmąjį ketvirtį Estijoje buvo „Toyota RAV4“ – jų parduota 496 vnt. arba 51,2 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tiesa, „Corolla“ modelių pardavimai šoktelėjo net 93,2 proc., tačiau antrąją ir trečiąją vietas pasidalino prancūziški „Renault Clio“ ir „Citroen Berlingo“.

Įdomu tai, kad Estijos populiariausių modelių dešimtuke nebuvo nė vieno vokiško automobilio.

Nauji automobiliai pagal pirkėjus

Nors ir visų Baltijos šalių naujų automobilių rinkos yra paremtos juridinių pirkėjų sandoriais, Lietuvos statistika yra stipriai paveikta išaugusios reeksporto rinkos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį iš visų naujų automobilių Latvijoje 32,8 proc. modelių įsigijo privatūs asmenys. Estijoje šis rodiklis siekė 35,9 proc. Atmetus stipriai išaugusį reeksporto faktorių Lietuvoje privačių pirkėjų rinkos dalis turėtų sudaryti apie trečdalį.

Nauji ir pastoviai registracijai importuoti naudoti automobiliai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių automobilių rinkos susitraukė 11,2 proc. Jeigu 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos autoparkus papildė 71,1 tūkst. automobilių, tai šiais metais tokio tipo sandorių skaičius siekė 63,2 tūkst.

Lietuvoje naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių rinka susitraukė 9,6 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamomis 12,2 proc. bei 14,6 proc. dalimis.

Prognozės

Pasibaigus karantinui automobilių rinka turėtų grįžti prie anksčiau fiksuotų rezultatų. Tiesa, sunku nustatyti, kiek šis procesas truks – gali būti, kad 2019 metų lygio statistiką matysime tik 2021-aisiais ar net vėliau.

Šiuo sunkiu periodu automobilius keitę vairuotojai savo arba nesavo noru privalėjo susipažinti su transporto priemonės pirkimo bei pardavimo aplinkybėmis naudojantis elektroninėmis paslaugomis. Tikėtina, kad kai kurie vartotojai nebegrįš į tikras „Regitros“ eiles.

Naudoto automobilio vidutinė rinkos kaina antrąjį šių metų ketvirtį turėtų sumažėti – karantinas mažiau palietė itin pigių automobilių sandorius. Tokio tipo automobiliai rinkoje lieka paklausūs net ir ekonomiškai sunkiu periodu, todėl tikėtina, kad senesnių amžiaus grupių transporto priemonių pardavimai bus atsparesni karantino sąlygoms.

Ir toliau keičiasi importuojamų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą. Mažėjanti įvežamų dyzelinių automobilių rinkos dalis sufleruoja apie vakarietiškas tendencijas. Pirmąjį ketvirtį šio degalų tipo proporcija siekė vos daugiau nei 70 proc., o tai yra rekordiškai mažas rezultatas per paskutinius 10 metų.

Valdžios iniciatyva skatinti elektromobilių prekybą gali duoti rezultatų. 4000 eurų subsidija visiškai naujam bei 2000 eurų lengvata naudotam elektromobiliui privers vairuotojus apsigalvoti arba bent pagalvoti dėl elektromobilio pirkimo. Tokio dydžio vienkartinės išmokos gali sudaryti iki 20 proc. naujo automobilio vertės arba iki 25 proc. naudoto automobilio kainos ir tai laikoma reikšminga paskata.

Remiantis 2019 metų duomenimis, tokia skatinimo priemonė valstybei būtų kainavusi apie 2 mln. eurų – kažin, ar šiuo ekonomikai sunkiu laikotarpiu reikėtų išnaudoti tokią kraštutinę priemonę, kada verslai patiria milžiniškus nuostolius.

Liepos 1 dieną turėtų būti įvestas automobilio registracijos mokestis, tačiau šiuo metu gyventojams to reikia mažiausiai. Ypač – jeigu surinkti pinigai bus panaudoti ne taršos mažinimui, o visiškai kitoje srityje.

Pasibaigus karantino laikotarpiui Lietuvos automobilių rinkoje turėtų būti gana staigus suaktyvėjimas, tačiau paklausa į sausį bei vasarį rodytą lygį sugrįš ne visu šimtu procentų – tam neabejotinai prireiks laiko.