Pasibaigė karantinas, stipriai sulėtinęs Lietuvos automobilių rinka. Gegužės mėnesio pabaigoje bei birželio pradžioje jau buvo fiksuojamas naudotų automobilių rinkos atsigavimas, tačiau paskutinį antrojo ketvirčio mėnesį šalyje užfiksuota rekordinė prekyba naudotomis transporto priemonėmis.

Rekordinį birželį naudotų automobilių sandorius įvykdė ir tie, kurie karantino metu transporto priemonės keitimą buvo atidėję vėlesniam laikui. Taip pat, nuo liepos 1 dienos įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis paskatino sandorius įvykdyti anksčiau ir taip artimiausius kelis metus apsisaugoti nuo papildomo mokesčio. Dėl to birželis buvo aktyviausias mėnuo nuo 2008 metų finansinės krizės.

2020-ųjų II ketvirtį naudotų automobilių importo rinkoje buvo pastebėti pokyčiai. Pirmą kartą per matavimų istoriją dyzeliniai automobiliai sudarė mažesnę nei 70 proc. importo rinkos dalį. Tačiau registracijos mokestis paskubino įsigyti prabangesnius automobilius – populiariausiu naudotu automobiliu Lietuvoje tapo 3 serijos BMW. Tačiau labai tikėtina, kad liepą viskas grįš į ankstesnes vėžes ir „Passat“ vėl bus tituluojamas statistinio vairuotojo pasirinkimu.

Naujų automobilių rinkoje vis dar jaučiamas sandorių deficitas, tačiau skaičiai nuteikia optimistiškai. Per 2020-ųjų birželį buvo užregistruota ketvirtadaliu mažiau naujų automobilių nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį. O kaip keitėsi vairuotojų pasirinkimas, kokios buvo vidutinės naujų bei naudotų automobilių rinkos kainos, kokio amžiau automobiliai dominavo antrąjį ketvirtį, siūlome susipažinti Autoplius.lt Barometre!

Automobilių sandorių pasiskirstymas pagal tipą

Pagal per antrąjį šių metų ketvirtį įvykusių sandorių kiekį Lietuvos automobilių rinka sugrįžo į 2016 metų lygį. Per šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius šalyje įvyko 99,7 tūkst. M1 ir N1 tipo automobilių sandorių arba 12,8 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Labiausiai sumažėjo naujų automobilių rinka – ji antrąjį ketvirtį susitraukė 55,7 proc. Būtent naujų automobilių pardavimai labiausiai nukentėjo karantino metu. Negana to, naujų transporto priemonių rinkai reikia daugiau laiko sugrįžti prie ankstesnių rezultatų.

Naujai įvežtų naudotų automobilių rinka per antrąjį ketvirtį sumažėjo 12,6 proc., o automobilių perregistravimo operacijų deficitas, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, siekė tik 3,6 proc. Tokio tipo sandorius išsiūbavo rekordinis birželio mėnuo.

Vidutinės naujo ir naudoto automobilio rinkos kainos

Vidutinė naudoto automobilio kaina antrojo šių metų ketvirčio metu siekė apie 4600 eurų – 7,5 proc. arba 320 eurų daugiau nei prieš metus. 2019-ųjų pabaigoje šis rodiklis buvo išaugęs iki rekordinės 4700 eurų sumos.

Vidutinė naujo automobilio rinkos kaina per šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius siekė 22,5 tūkst. eurų arba 16 proc. daugiau nei tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.

Sandorių pasiskirstymas pagal amžių, kiekį ir apyvartą

Buvo įprasta, kad apyvarta už naujus automobilius siekė maždaug 33-40 proc. visos rinkos apyvartos, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį stipriai sulėtėjus naujų automobilių rinkai jos apyvarta sudarė vos daugiau nei ketvirtadalį visos Lietuvos automobilių rinkos apyvartos.

Per šių metų balandžio – birželio mėnesius šalyje buvo parduota naujų automobilių už maždaug 152,5 mln. eurų arba 46,3 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Naudotų 1-5 metų amžiaus grupės automobilių sandoriai per antrąjį ketvirtį sudarė 164 mln. eurų apyvartą arba 28,5 proc. visos automobilių rinkos apyvartos dalį, nors pagal sandorių kiekį didžiausia amžiaus grupė yra 11 – 15 metų imtis.

Naujų ir įvežtų naudotų automobilių santykis

Jeigu per 2019 metų antrąjį ketvirtį vienam naujam Lietuvoje užregistruotam automobiliui atiteko 2,5 įvežto, tai šiais metais koeficientas padidėjo beveik dvigubai. Vienam naujam automobiliui atiteko 4,7 įvežto.

Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis keitėsi nežymiai – pagrinde dėl to, kad importo rinkos šiose šalyse, palyginti su Lietuva, yra labai mažos.

Pastoviai registracijai įvežti naudoti automobiliai

Naudotų automobilių pirmųjų registracijų per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 12,6 proc. Tačiau viso ketvirčio metu tokio tipo sandoriai galėjo vykti nestabdomai. Tiesa, procesai buvo stipriai sulėtėję ir dalis pirkėjų importuotą automobilį įsigijo karantinui pasibaigus – t.y. birželį.

Latvijoje ir Estijoje naudotų automobilių pirmųjų registracijų apimtys mažėjo atitinkamomis 40,8 bei 44,2 proc. dalimis. Buvo įprasta matyti dvigubą Lietuvos importo rinkos pranašumą (pagal sandorius) prieš Latvijos ir Estijos importo rinkas kartu sudėjus, tačiau dabar atotrūkis tarp valstybių dar labiau padidėjo.

Tiesa, reikia neužmiršti, kad Lietuvoje liepos 1 dieną įsigaliojo registracijos mokestis, o tai galėjo paskatinti dalį vairuotojų įsigyti automobilį būtent iki tos dienos.

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal amžių

Karantinas Lietuvoje nepadarė jokių pastebimų pokyčių importuojamų automobilių pasiskirstyme pagal amžių. Ir toliau šalyje dominuoja 11-15 metų senumo naudotos transporto priemonės – tokie automobiliai antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 42,3 proc. visos importo rinkos, nors ir per metus sumažėjo 2,8 proc. punkto.

Tiesa, tai jau ne pirmas ketvirtis, kada fiksuojama mažėjanti šios amžiaus grupės dalis. Panašia proporcija daugėjo 1-5 metų amžiaus grupės automobilių sandoriai.

Latvijos naudotų automobilių importo rinka taip pat nesikeitė iš esmės, o tuo tarpu Estijoje pastebėtas padidėjęs susidomėjimas senesniais automobiliais bei sumažėjęs – naujesniais.

Populiariausios naudotų automobilių markės

Lietuviai ir estai per antrąjį šių metų ketvirtį labiausiai pirko naudotus „Volkswagen“ markės automobilius, tuo tarpu Latvijoje šis prekinis ženklas pagal populiarumą smuktelėjo į 2 poziciją. Lietuvoje „VW“ markės naudotų automobilių sandorių per pastaruosius 3 mėnesius įvyko 5100 vnt. (-34,6 proc.), Latvijoje – 1231 vnt. (-47,4 proc.), o Estijoje – 594 vnt. (-44 proc.).

Dar labiau Lietuvos populiariausių naudotų automobilių penketuke smuktelėjo kitas ekonominės klasės automobilių gamintojas iš Vokietijos – „Opel“. Šios markės naudotų automobilių sandorių įvyko 52,2 proc. mažiau nei per 2019-ųjų antrąjį ketvirtį.

Lietuvių susidomėjimas „Premium“ segmento automobiliais didėjo – pastebėtos stabilios „BMW“, „Audi“ ir „Volvo“ pozicijos, tačiau galimai šiems prekiniams ženklams išlaikyti aukštą poziciją padėjo registracijos mokestis.

Populiariausi naudoti automobiliai Lietuvoje

Populiariausias naudotas automobilis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį pirmą kartą per daugelį metų buvo ne „Volkswagen Passat“! Šį tautos pamėgtą automobilį, kurių per pastaruosius 3 mėnesius parduota 1299 vnt. (-43,3 proc.) iš viršūnės išstūmė 3 serijos „BMW“, kurių per balandį, gegužę ir birželį parduota 1352 vnt. arba tik 11,7 proc. mažiau nei prieš metus.

Pastebėtina tai, kad populiariausių naudotų automobilių modelių dešimtuke antrąjį šių metų ketvirtį pozicijas sutvirtino dauguma „Premium“ segmento modelių – tai reikėtų sieti su registracijos mokesčiu.

Populiariausi naudoti automobiliai Latvijoje

„Premium“ segmento modeliai Latvijoje jau kuris laikas buvo populiaresni bei labiau geidžiami tarp naudotų automobilių pirkėjų nei ekonominės klasės transporto priemonės. Net pirmos 5 pozicijos atiteko prabangių automobilių gamintojams, tuo tarpu iš dešimties populiariausių naudotų automobilių modelių tik 2 buvo ekonominės klasės. Tai – 6 ir 8 vietoje esantys „Golf“ bei „Passat“ modeliai.

Kitas skiriamasis Latvijos vairuotojų bruožas – didesnis dėmesys padidinto pravažumo naudotiems automobiliams nei Lietuvoje. 3 iš 10 populiariausių modelių buvo priskiriami SUV klasei.

Populiariausi naudoti automobiliai Estijoje

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pirmąją ir antrąją vietas pasidalino 3 serijos „BMW“ bei „Volkswagen Passat“. Tačiau jeigu Lietuvoje per antrąjį ketvirtį buvo užregistruota beveik 1,4 tūkst. naudotų 3 serijos „BMW“ modelių, Estijoje tokių modelių sandorių per tą patį laikotarpį įvyko tik 206 vnt. arba 36 proc. mažiau nei pernai.

Iš dešimties populiariausių modelių Estijoje net 8 priskiriami „Premium“ segmentui. Likę 2 – ekonominės klasės atstovai „Volkswagen Passat“ ir „VW Transporter“.

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Į Baltijos šalis ir toliau buvo įvežami Vakarų Europos šalyse vis mažiau pageidaujami naudoti dyzeliniai automobiliai. Tiesa, Lietuvoje ir ypatingai Estijoje dyzeliniais degalais varomų automobilių proporcija mažėjo pastebimai.

Pirmą kartą per daugelį metų iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių dyzeliniai sudarė 69,7 proc. – mažesnės nei 70 proc. proporcijos „Autoplius.lt Barometre“ dar nebuvo.

Estijoje tokio tipo degalais varomi automobiliai sudarė 73,5 proc. importo rinkos – 6,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus, o Latvijoje dyzeliniai automobiliai buvo geidžiamesni – sudarė net 85,1 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių.

Naujų automobilių registracijos Baltijos šalyse

Bendrai visų Baltijos šalių naujų automobilių rinka per šių metų antrąjį ketvirtį susitraukė 52 proc. – per šių metų balandžio – birželio mėnesius Lietuvoje įvyko 6779 vnt., Latvijoje – 3177 vnt., o Estijoje – 4243 vnt. tokio tipo sandorių.

Visos trys šalys panašiai nukentėjo, nors birželį Lietuvoje jau buvo pastebimas iki 24 proc. sumažėjęs naujų automobilių registracijų deficitas.

Naujų automobilių reeksportas

Nors ir COVID-19 viruso sukelta pandemija stipriai paveikė Lietuvos naujų automobilių rinką, reeksportas liko svarbiame rinkos vaidmenyje. Iš 11,7 tūkst. parduotų naujų automobilių per pirmąjį ketvirtį beveik net 5,3 modelių buvo reeksportuota. Reeksportas sudarė net 44,9 proc. visos naujų automobilių rinkos.

Naujų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Du iš trijų per antrąjį ketvirtį užregistruotų naujų automobilių Lietuvoje buvo benzininiai – jų rinkos dalis sudarė 66,3 proc. Latvijoje ir Estijoje benzininių naujų automobilių rinkos dalys siekė atitinkamai 47,2 bei 51,8 proc.

Ir nors Lietuva gali didžiuotis mažiausia naujų dyzelinių automobilių koncentracija, visgi pagal alternatyviais degalais varomus automobilius atsiliekame tiek nuo latvių, tiek nuo estų. Iš visų naujų per 2020 metų antrąjį ketvirtį įregistruotų automobilių, transporto priemonės su alternatvyiais degalais varomais motorais sudarė 9,4 proc., Latvijoje – 10,8 proc., o Estijoje – 13,1 proc.

Populiariausios naujų automobilių markės

Neskaičiuojant labiausiai reeksportuojamų automobilių markių, populiariausias prekinis ženklas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo „Toyota“. Šios markės modelių per 3 mėnesius įregistruota 1070 vnt. arba 36,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Įdomu tai, kad šis japoniškas prekinis ženklas agresyviai atitrūko nuo etatinio savo varžovo – „Volkswagen“ su 656 vnt. užregistruotais modeliais (-52,1 proc.).

Latvijoje „Volkswagen“ išlaikė trapų pranašumą prieš „Toyota“, o Estijoje užfiksuotos kitokios tendencijos – tarp populiariausių naujų automobilių markių nepastebėtas „VW“ prekinis ženklas. Tuo tarpu šioje šalyje fiksuotos stiprios Prancūzijos automobilių gamintojų pozicijos.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Lietuvoje

Labiausiai perkamų naujų automobilių modelių dešimtuke antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje dominavo „Toyota“ markės modeliai „RAV4“ (334 vnt.) ir „Corolla“ (256 vnt.). Negana to, 4 bei 6 pozicijas pasidalino dar du šios markės modeliai.

„Volkswagen Golf“, „Passat“ bei „Tiguan“ pasidalino 5, 7 ir 8 vietas – jų atitinkamai parduota 141, 120 ir 119 vienetų.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Latvijoje

Kaip ir prieš metus, 2020-ųjų antrąjį ketvirtį Latviai labiausiai pirko „Toyota RAV4“ bei „Corolla“ modelius. Jų per šį laikotarpį užregistruota 146 bei 128 vnt. arba atitinkamomis 45 bei 63 proc. dalimis mažiau nei prieš metus.

Tarp dešimties populiariausių naujų automobilių markių Latvijoje buvo 3 vokiški, 2 japoniški, 2 čekiški, 2 prancūziški ir vienas korėjietiškas automobilis.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Estijoje

Estijoje – kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje – populiariausias naujas automobilis 2020 metų antrąjį ketvirtį buvo „Toyota RAV4“. Šių modelių Estijoje buvo įregistruota 311 arba 37 proc. mažiau nei prieš metus.

Įdomu, kad Estijos dešimtuke neliko vietos vokiškiems modeliams. Jį sudarė 4 prancūziški, 2 čekiški, 2 japoniški ir 2 korėjietiški automobilių modeliai.

Nauji automobiliai pagal pirkėjus

Iš visų Lietuvoje per antrąjį šių metų ketvirtį įregistruotų naujų automobilių 27,1 proc. buvo nupirkti privačių asmenų. Latvijoje privatūs asmenys buvo atsakingi už 36,4 proc., o Estijoje – už 38,4 proc. pardavimų. Tiesa, Lietuvoje šį rodiklį galimai iškreipia stiprus reeksporto faktorius.

Nauji ir pastoviai registracijai importuoti naudoti automobiliai

Per šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Baltijos šalis papildė 59 tūkst. M1 ir N1 tipo naujų bei naudotų automobilių. Tai – net 29,3 tūkst. arba trečdaliu mažiau nei prieš metus, kada visose šalyse per tą patį laikotarpį buvo įregistruota 88,3 tūkst. tokio tipo transporto priemonių.

Labiausiai rinka sulėtėjo Estijoje – metinis sandorių deficitas siekė apie 50 proc. Latvijoje pirmųjų registracijų užfiksuota 41,9 proc. mažiau nei pernai, o Lietuvoje tokio tipo sandorių įvyko 24,3 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Prognozės

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo automobilių registracijos mokestis. Mokesčio dydį nurodo automobilio taršos rodiklis – kiekvieno daugiau nei 130 g/km CO2 išmetančio automobilio registracija buvo apmokestinta. Kaip tai paveiks inertišką Lietuvos naudotų automobilių rinką?

Tikėtina, labiausiai nuo tokio mokesčio nukentės senesnių, mažiau geidžiamų automobilių savininkai. Pusvelčiui gerų automobilių parduoti jie nenorės, o ant pirkėjo pečių gali gulti net trečdalį automobilio vertės „sveriantis“ registracijos mokestis. Gali būti taip, kad tokius automobilius vairuotojai eksploatuos tol, kol šie paprasčiausiai važiuos – iki paskutinio kvapo.

Registracijos mokestis gali šiek tiek pakeisti ir automobilio pirkimo metu paprastai vykstančias derybas. Tikėtina, kad šios svirs labiau į pirkėjo pusę – būtent perkantysis turės šiokį tokį pranašumą. Daugiau nei 5000 eurų sumą kainuojančių automobilių pirkėjų registracijos mokestis išgąsdinti neturėtų – per 4 ar 6 metų eskploatacinį laikotarpį net ir maksimali 540 eurų suma ištirpsta. Tiesa, gali būti nepasitenkinimas dėl to, kad mokestį reikia sumokėti čia ir dabar – iškart registruojant automobilį. Galimybė jį padalinti ir sumokėti dalimis nenumatyta.

Registracijos mokestis neturėtų paliesti naujų automobilių rinkos. Visų pirma – naujesni automobiliai pagal CO2 emisiją yra žymiai ekologiškesni už senesnius – 15 ar dar daugiau metų skaičiuojančius automobilius. O ir mokesčio dydis šalia vidutinės 22,5 tūkst. naujo automobilio vidutinės rinkos kainos atrodo, lyg lašas jūroje.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje turėtų būti fiksuojami stabilumo požymiai. Kol kas nėra aišku, su kokiais sunkumais susidurs šalies automobilių rinka, tačiau atsargiau suteikiamas finansavimas automobilio pirkimui bei galima antroji COVID-19 banga laikoma didžiausiais likusio pusmečio iššūkiais.