Po pirmojo 2019 metų ketvirčio tikėtis, jog šiemet sulauksime dar vieno absoliutaus Lietuvos automobilių rinkos augimo rekordo būtų naivu. Drastiškai kritęs pirkėjų iš Ukrainos srautas stipriai pakoregavo tiek privačių pardavėjų, tiek automobilių verslu užsiimančių asmenų planus. Mat, parduoti senesnius ir mažiau lietuviams patrauklius automobilius tapo sudėtingiau.

Lietuvos automobilių rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį įvyko 17,8 proc. mažiau sandorių nei 2018-ųjų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Sumenko tiek vidinėje rinkoje registruotų automobilių sandorių skaičius, tiek importo rinka.

Stipriai sumažėjęs automobilių pirkėjų srautas iš Ukrainos pakoregavo ir vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Jeigu 2018-ųjų antrąjį ketvirtį naudotus automobilius Lietuvoje žmonės pirko už vidutinę 3600 eurų sumą, tai šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais jie už naudotas transporto priemones mokėjo vidutiniškai po 4300 eurų.

Negana to, vis garsesnės kalbos apie skatinimą atsisakyti taršių automobilių pakoregavo vairuotojų požiūrį į dyzeliniais degalais varomas transporto priemones. Antrąjį ketvirtį užfiksuota kukliai (keliais proc. punktais) sumažėjusi dyzelinių pastoviai registracijai įvežamų automobilių rinkos dalis. Tačiau šis degalų tipas išlieka populiariausiu ir maždaug 3 iš 4 naudotų importuojamų automobilių buvo dyzeliniai.

Vairuotojai ir toliau lieka ištikimi vokiškų markių automobiliams. „Volkswagen“, „BMW“, „Opel“, „Audi“ dalinosi pirmas keturias populiariausių markių penketuko pozicijas, o tik penktoje vietoje – japoniški „Toyota“ markės modeliai.

Lietuvos naujų automobilių ir toliau siautėjo reeksporto audra. Per antrąjį šių metų ketvirtį šalyje užregistruota net 14,6 tūkst. naujų automobilių – 37,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tačiau Lietuvos naujų automobilių rinką pastaraisiais metais stipriai išpūtė naujų transporto priemonių reeksportas. Užfiksuota, kad per pirmąjį ketvirtį reeksporto dalis sudarė net 45 proc. visos naujų automobilių rinkos.

Nevertinant kai kurių labiausiai reeksportuojamų modelių markių, geriausiai Lietuvos vairuotojai pirko „Toyota“ ir „Volkswagen“ markių automobilius. Tarp šių dviejų prekinių ženklų jau kuris laikas vyko įnirtinga dvikova ir pastarąjį ketvirtį japoniški modeliai pagal pardavimų apimtis pranoko vokiškuosius.

Sandorių skaičius Lietuvos automobilių rinkoje

Įsibėgėjus 2019-iesiems metams Lietuvos automobilių rinkoje pastebima sandorių stagnacija. Iš viso per antrąjį ketvirtį Lietuvoje įvyko 114,3 tūkst. sandorių – beveik 18 proc. mažiau nei per tą patį 2018-ųjų laikotarpį.

Labiausiai sumenko naudotų automobilių importas. Jeigu per pernai metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius į šalį pastoviai registracijai buvo įvežta net 44,5 tūkst. naudotų automobilių, per šių metų antrąjį ketvirtį tokio tipo sandorių įvyko tik 36,8 tūkst. arba 17,3 proc. mažiau.

Pastebimai, 9 proc. sumenko ir Lietuvoje jau registruotų naudotų automobilių sandorių skaičius. Tokio tipo transporto priemonių keitimo operacijų per 3 pastaruosius mėnesius įvyko 62,9 tūkst.

Naujų automobilių prekyboje – dar vienas rekordas. Per 2019 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 14,6 tūkst. naujų automobilių. Tačiau 37,7 proc. pardavimų prieaugį pajuto ne visi oficialūs automobilių pardavėjai – mat, labiau nei bet kada anksčiau, didėjo naujų transporto priemonių reeksportas.

Vidutinės naujų ir naudotų autombilių rinkos kainos

Vidutinė naudoto automobilio kaina antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4300 eurų arba 17,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Nieko nuostabaus – eliminuotas svarbus Ukrainos veiksnys atfiltravo parduodamų automobilių srautus ir dabar, kaip ir pirmojo ketvirčio metu, aiškėjo, ką rinkosi lietuviai.

Vertinant vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą iš chronologiškos perspektyvos, situacija šalyje išliko stabili. Vidutinė rinkos kaina išaugo paskutinį praėjusių metų ketvirtį, o rekordinę vertę pasiekė praėjusį ketvirtį.

Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina antrąjį ketvirtį siekė 19,4 tūkst. eurų – 400 eurų mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Tačiau tam taip pat daug įtakos padarė naujų automobilių reeksporto faktorius. Pastarąjį rodiklį iškreipė tūkstantiniai naujų „Fiat 500“ pardavimai.

Sandorių skaičius ir apyvarta pagal amžiaus grupes

Daugiausiai Lietuvoje įvyko 11-15 metų amžiaus grupės automobilių sandorių – jie sudarė beveik trečdalį visų sandorių, nors apyvarta už tokias transporto priemones siekė apie tik 15,5 proc.

Fiksuojama, kad ši amžiaus grupė po truputį traukiasi – prieš metus jos rinkos dalis sudarė 33,6 proc. Labiausiai išaugo naujų automobilių rinkos dalis – nuo 8,7 iki 13,1 proc. Apyvarta už tokias transporto priemones sudarė net apie 40 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.

Pastebimai sumažėjo 16-20 metų amžiaus grupės automobilių sandorių rinkos dalis, tačiau pačių seniausių – 21 metų ar senesnių automobilių paklausa rinkoje išliko stabili, nors tokios amžiaus grupės transporto priemonių sandoriai buvo atsakingi tik už 1,6 proc. visos apyvartos.

Naųjų ir naujai įvežtų automobilių santykis

Naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių santykis visose Baltijos šalyse išliko skirtingas, tačiau skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės.

Jeigu vienam naujam automobiliui Lietuvoje 2018-ųjų antrąjį ketvirtį atiteko net 4,2 įvežto naudoto, tai šių metų tuo pačiu laikotarpiu santykis sumenko iki 2,5 naudoto įvežto automobilio vienam naujam. Už tai atsakingas tiek sumenkęs naudotų automobilių importas, tiek sparčiai ūgtelėję naujų automobilių pardavimai, kurie iš esmės pagrįsti reeksportu.

Vienam naujam automobiliui Latvijoje atiteko 2 naudoti importuoti, o Estijoje šis santykis siekė 0,8.

Iš užsienio pastoviai registracijai įvežti automobiliai

Buvo įprasta matyti Lietuvą, kaip dinamiškiausią naudotų automobilių importuotoją iš Vakarų Europos. Situacija šių metų antrąjį ketvirtį šiek tiek keitėsi, tačiau Lietuva išliko dominuojančia importo lydere.

Per šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 36,8 tūkst. naudotų automobilių – 17,3 proc. mažiau nei antrąjį praėjusių metų ketvirtį.

Importo rinka Latvijoje augo 2,9 proc. iki 14,1 tūkst. vnt., o Estijoje padidėjo beveik aštuntadaliu – 11,9 proc. iki 7,7 proc. Estija išliko vienintele valstybe tarp Baltijos šalių, į kurią įvežama mažiau automobilių nei nuperkama naujų.

Importuotų automobilių pasiskirstymas pagal amžių

Vertinant iš užsienio įvežamų naudotų automobilių srautus pagal amžiaus kategorijas, dominuojančia grupe išliko 11 – 15 m. amžiaus grupė. Tokio tipo automobiliai Lietuvoje sudarė net 45,1 proc. visos importo rinkos, nors ir per metus jų rinkos dalis susitraukė 1,3 proc. punkto.

Net 4,5 proc. punktais padidėjo į Lietuvą įvežamų 1-5 m. amžiaus automobilių rinkos dalis. Įdomu tai, kad tokios amžiaus grupės automobiliai buvo populiariausi Estijos importe ir ten sudarė net 30,6 proc. visos importo rinkos.

Latvijoje situacija labai panaši tokią, kokia buvo pastebėta Lietuvoje, tačiau šioje šalyje pastebimos senesnių automobilių paklausos augimo tendencijos.

Populiariausios įvežtų automobilių markės

Naudotų automobilių užsienio valstybėse ieškantys lietuviai, latviai ir estai dažniausiai rinkosi „Volkswagen“. Tiesa, šios markės fanų persvara prieš kitų prekinių ženklų mėgėjus Latvijoje ir Estijoje buvo gerokai trapesnė nei Lietuvoje.

Net 7,8 tūkst. įvežtų „Volkswagen“ markės automobilių Lietuvoje tiesiog sutriuškino antroje vietoje esančią BMW markę (4,8 tūkst. sandorių). Trečią, ketvirtą ir penktą vietas Lietuvos naudotų automobilių importo rinkoje pasidalino „Opel“, „Audi“ ir „Toyota“.

Latvijoje po „Volkswagen“ rikiavosi „Volvo“, „BMW“, „Audi“ ir „Opel“, o Estijos importo penketuko 2, 3, 4 ir 5 vietas pasidalino šie prekiniai ženklai: „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Volvo“ ir „Audi“.

Populiariausi parduoti Lietuvoje registruoti naudoti automobiliai

Lietuviai labiausiai pirko jau šalyje registruotus naudotus „Volkswagen“ automobilius. Populiariausias naudotas modelis – „Passat“, kurių per antrąjį šių metų ketvirtį parduota beveik 2,3 tūkst. vnt. arba penktadaliu mažiau nei per antrąjį praėjusių metų ketvirtį. Antroje vietoje – „Golf“ modelis, kurio pardavimai per tą patį laikotarpį krito 13,6 proc.

Lietuvių meilę „Premium“ segmentui labai gerai parodo 3 bei 4 pozicijose esantys 3 ir 5 serijos BMW modeliai. Labiausiai per šių metų balandžio – birželio mėnesius sumenko „Audi A6“ ir „Audi A4“ pardavimai – jie smuko atitinkamai 39,2 proc. ir 33,4 proc.

Populiariausi parduoti Latvijoje registruoti naudoti automobiliai

Latvijoje populiariausias naudotas automobilis antrąjį šių metų ketvirtį buvo „Volvo V70/XC70“. Naudotų tokių modelių pardavimai augo 16,4 proc. Negana to, populiariausių naudotų automobilių dešimtuke Latvijoje buvo fiksuojamos prekybos kitų šios markės modeliais augimo tendencijos.

Tačiau latviai taip pat noriai rinkosi ir kitus „Premium“ segmento automobilius – antrą vietą užėmė „Audi A4“, trečiąją – 3 serijos BMW.

„Volkswagen Golf“ bei „Passat“ atitinkamai užėmė 5 ir 7 pozicijas ir tai buvo vieninteliai ekonominės klasės automobiliai tarp populiariausių naudotų modelių antrąjį šių metų ketvirtį.

Populiariausi parduoti Estijoje registruoti naudoti automobiliai

Estai, kaip ir lietuviai, mieliau sėdo į naudotus „Volkswagen Passat“. Tiesa, skirtumas tas, kad šių modelių sandorių skaičius Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 6 kartus mažesnis nei Lietuvoje. Nors jų amžiaus vidurkis buvo jaunesnis. Per 3 mėnesius šioje šalyje buvo parduota 366 vnt. naudotų „Passat“ – 10,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Antrąją ir trečiąją vietas tarp populiariausių naudotų modelių Estijoje pasidalino 5 ir 3 serijos BMW modeliai. Pastarųjų, 3 serijos modelių savininkų keitimo operacijų skaičius keitėsi daugiau nei trečdaliu – net 37,6 proc.

Importuoti automobiliai pagal degalų tipą

Į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežtų naudotų automobilių pasiskirstyme pagal degalų tipą naujienų nedaug. Visose šalyse ir toliau dominavo dyzeliniais degalais varomi automobiliai.

Lietuvoje dyzeliniai automobiliai sudarė 73,4 proc. visos importo rinkos – 1,7 proc. punkto mažiau nei antrąjį praėjusių metų ketvirtį. Tokio tipo degalais varomi modeliai buvo dar populiaresni Estijoje – dyzelinių automobilių rinkos dalis sudarė apie 80 proc. iš visų importo sandorių.

Tačiau Latvijoje net 87 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių buvo dyzeliniai – šio degalų tipo rinkos dalis Latvijoje per metus ūgtelėjo 1,9 proc. punkto.

Naujų automobilių sandoriai

Prieš kelis metus per vieną metų ketvirtį daugiausiai naujų automobilių sandorių įvykdavo Estijoje, tačiau šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuota beveik tiek pat naujų automobilių sandorių, kiek įvyko Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.

Šalyje prekyba naujais automobiliais augo 37,6 proc. iki 14,6 tūkst. vnt., tačiau tokia statistika vadovautis nereikėtų, nes stipriai išaugo naujų automobilių reeksportas.

Latvijoje naujų automobilių pardavimai didėjo 2,9 proc., o Estijoje išliko stabilūs ir susitraukė 0,1 proc.

Naujų automobilių reeksportas

2017 metais naujų automobilių reeksportas padidėjo 6 proc. punktais – nuo 17,9 iki 23,9 proc. Tačiau tai buvo tik pradžia. Po metų reeksportas sudarė net 31 proc. iš visos naujų automobilių rinkos, o pirmojo 2019-ųjų ketvirčio duomenys parodo, kad naujų automobilių reeksportas Lietuvoje išsipūtė iki 45 proc.

Beveik kas antras naujas Lietuvoje užregistruotas automobilis buvo reeksportuotas į užsienio valstybes. Vieša paslaptis, jog populiariausi reeksportuojami „Fiat“ markės automobiliai.

Nauji automobiliai pagal degalų tipą

Naujų automobilių sandoriuose Lietuvoje pastebėta dar didesnė atskirtis tarp benzininių ir dyzelinių automobilių. Užfiksuota, kad per antrąjį šių metų ketvirtį iš visų Lietuvoje parduotų naujų automobilių net 72,6 proc. buvo benzininiai. Šio degalų tipo rinkos dalis Lietuvoje augo net 11,8 proc., tačiau dėl to galima kaltinti neproporcingai išaugusį reeksportą – didžioji dalis iš visų į užsienį parduotų automobilių buvo benzininiai.

Latvijoje pagaliau užfiksuota naujų benzininių automobilių persvara – iš visų naujų automobilių sandorių 49 proc. buvo benzinu maitinamų transporto priemonių. Tačiau latviai labiau nei lietuviai ar estai rinkosi alternatyviais degalais varomas transporto priemones – maždaug kas dešimtas naujas automobilis buvo hibridinis arba elektrinis.

Estijoje šeši iš dešimties naujų automobilių parduoti su benzininiais varikliais, maždaug trys iš dešimties – su dyzeliniais, o kiek mažiau nei vienas iš dešimties buvo varomas alternatyviais degalais.

Populiariausios naujų automobilių markės

Atmetus reeksportuojamus naujus automobilius, Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį populiariausi buvo nauji „Toyota“ modeliai. Jų parduota 1687 vnt. arba penktadaliu daugiau nei tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu. Negana to, šis prekinis ženklas išlaikė didelę persvarą prieš antroje vietoje esančius „Volkswagen“, kurių parduota 1369 vnt. arba 5,3 proc. daugiau nei per 2018-ųjų balandį, gegužę ir birželį.

Trečiąją, ketvirtąją ir penktąją vietas pasidalino „Renault“ (750 vnt. +32,5 proc.), „Škoda“ (743 vnt. -12,9 proc.) ir „KIA“ (421 vnt.).

Latvijoje ir Estijoje perkamiausi nauji automobiliai taip pat buvo „Toyota“ markės. „Volkswagen“ prekinio ženklo pozicijos šiose valstybėse smarkiai skyrėsi – Latvijoje VW užėmė aukštą 2 poziciją, o Estijoje turėjo tenkintis 5 vieta.

Populiariausi naujų automobilių modeliai Lietuvoje

Neskaičiuojant reeksportuojamų modelių tarp populiariausių naujų automobilių, užregistruotų Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, pirmąją vietą užėmė „Toyota Corolla“ modelis – jų parduota 441 vnt. Antroje vietoje – „Toyota RAV4“, o trečioje – „Volkswagen Golf“. Susidomėjimas pastaraisiais modeliais didėjo atitinkamai 65,6 ir 54 proc.

Net 5 modeliai tarp populiariausių naujų automobilių Lietuvoje buvo reeksportuojami į kitas valstybes ir fiziškai šalies net nepasiekė.

Populiariausi naujų automobilių modeliai Latvijoje

Latvijoje populiariausio naujo automobilio titulas taip pat atiteko „Toyota Corolla“ modeliui, kurių per antrąjį 2018-ųjų ketvirtį užregistruota 345 vnt. Stipriai augo susidomėjimas naujais „Volkswagen Tiguan“ bei „Toyota RAV4“ visureigiais – jų atitinkamai parduota 273 ir 266 vnt.

Savo poziciją labiausiai sustiprino „Tiguan“ visureigiai – jų paklausa didėjo net 127 proc. Taip pat pastebimai augo latvių susidomėjimas „VW Passat“ modeliais – jų per 3 mėnesius parduota 210 vnt. arba 59,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Populiariausi naujų automobilių modeliai Estijoje

Estijos populiariausių naujų automobilių dešimtuke taip pat dominavo „Toyota“ modeliai „RAV4“ (494 vnt., +76,4 proc.) ir „Corolla“ (467 vnt.). Tačiau tvirtą 3 poziciją išlaikė komerciniai „Citroen Berlingo“ (401 vnt.).

7, 8, 9 ir 10 vietas pasidalino visureigiai „Peugeot 3008“, „Škoda Kodiaq“, „KIA Sportage“ ir „Renault Captur“. Didelė visureigių atspindi vakarietiškas privačių pirkėjų pasirinkimo tendencijas.

Naujų automobilių pasiskirstymas pagal pirkėjo tipą

Fiziniai naujų automobilių pirkėjai Lietuvoje sudarė labai menką 16,9 proc. rinkos dalį, tačiau reeksporto faktorius smarkiai iškreipia šią statistiką.

Pagal fizinių ir juridinių asmenų santykį be reeksportuojamų automobilių Lietuva turėtų įsiterpti tarp Latvijos ir Estijos rezultatų.

Naujų ir importuotų automobilių kiekis Baltijos šalyse

Per kelis pastaruosius metus dar nėra taip buvę, kada Lietuva taip stipriai sulėtintų bendrą Baltijos šalių automobilių rinką.

Visgi, sumažėjusi pirkėjų iš Ukrainos dalis padarė didelę įtaką tiek į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių rinkos daliai, tiek šalyje jau registruotų naudotų automobilių prekybai.

Lietuvos automobilių rinka per antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė 6,7 proc., o Latvijos ir Estijos rinkos augo atitinkamai 2,9 proc. ir 5 proc.

Bendra Baltijos šalių rinka susitraukė 2,5 proc. iki 88,3 tūkst. sandorių.

Prognozės

Po pirmojo šių metų pusmečio tikėtis dar vieno rekordo Lietuvos automobilių rinkoje nėra beveik jokio pagrindo. Rinkos apsukos smuktelėjo į 2017-ųjų lygį. Tiesa, naujų automobilių pardavimai, atmetus reeksportuotus automobilius, vis dar išlaiko puikų tempą, tačiau vien to nepakaks dideliam deficitui kompensuoti.

Kol kas Lietuvoje lieka galimybė vairuoti tai, ką vairuotojai nori vairuoti. Tai reiškia, kad iš Vakarų Europos ir toliau plūs senų (ir pagrinde – dyzelinių) automobilių srautai, o populiariausias įvežamų automobilių amžius sieks tarp 11 ir 15 metų.

Visgi, jeigu Aplinkos Ministerija ryšis realiais veiksmais pažaboti transporto priemonių amžių ir taršą bei skatins ne tik persėsti į mažataršius automobilius, bet ir apmokestins tuos, kurie teršia daugiausiai, tikėtina, kad Lietuvos statistinio automobilių pirkėjo portretas taps gerokai panašesniu į Estijoje matomą pavyzdį.

Vairuotojų pasirinkimą netolimoje ateityje apriboti gali keletas veiksnių. Didžiausią įtaką padarytų taršos mokestis. Tačiau galimos ir kitos alternatyvios priemonės – eismo ribojimai didmiesčių centruose, kasmetinė privalomoji techninė apžiūra ir griežtesnė dūmingumo kontrolė eisme. Mažai tikėtina, kad tokiems radikaliems pokyčiams Lietuvos Respublikos Vyriausybė žalią šviesą uždegtų jau šiais metais. Taip pat didelis klaustukas kabo ir virš kitų, 2020-ųjų metų.

Lietuvos automobilių vairuotojus, panašu, netrukus pasieks skatinamoji priemonė įsigyti Euro5 arba naujesnio taršos emisijų standarto transporto priemones su 1000 eurų vertės subsidija už utilizuotą seną automobilį. Šiam projektui Aplinkos Ministerija numačiusi apie 30 mln. eurų, o idealiu atveju tai leistų 30 tūkst. naudos gavėjų ir leistų pravalyti apie 2 proc. autoparko.

Ar tai efektyvi priemonė spręsti taršos problemą Lietuvoje? Tikrai ne. Toks pasiūlymas taip pat nėra pigus ir savaime neatsinaujinantis. Mažataršių automobilių, kurie atitiktų Euro5 standartą, sandorių Lietuvoje per metus organiškai įvyksta apie 10 tūkst. vnt. Galima skaičiuoti, kad biudžeto teoriškai užtektų trims metams, nors tikėtina, jog 1000 eurų vertės nuolaida susigundę vairuotojai valstybės siūlomą biudžetą išnaudotų greičiau nei per metus.

Dyzeliniais degalais varomų automobilių koncentracija rinkoje turėtų po truputį mažėti. Nors dabar net 68 proc. viso Lietuvos autoparko sudaro dyzeliniai automobiliai, visgi kortos šiam degalų tipui yra nepalankios. Per kelis artimiausius metus tarp pastoviai registracijai įvežamų į Lietuvą automobilių galėtų išsilyginti dyzelinių ir benzininių automobilių rinkos dalys, tačiau Aplinkos Ministerija turėtų orientuotis į senų automobilių taršą bei nebepykti ant apynaujų dyzelinių automobilių.