2019 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje buvo pastebimi nestabilumo signalai. Dosnia, beveik 60 proc. dalimi augę naujų automobilių sandoriai iš tiesų tėra tik lyg prekinis traukinys, įsibėgėjusio reeksporto atvaizdas, o net ir neatmetus tokių sandorių užfiksuotas 6 proc. prastesnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Sumenko prekyba naudotais automobiliais vidinėje rinkoje, taip pat susitraukė ir pastoviai registracijai iš užsienio įvežtų naudotų automobilių dalis. Ar tai reiškia, kad Lietuvos automobilių rinka privažiavo prie itin stataus kalno, į kurį bus sunku įkopti? Nebūtinai.

Prekybą vidinėje rinkoje paveikė ribojimai pirkėjams iš Ukrainos. Galima sakyti, kad galimybė atsikratyti senienomis jau nuvažiavo. Seniausių amžiaus grupių automobiliai tapo mažiau geidžiamais. Kita vertus, naujesnių automobilių rinkos dalis paaugo ir Lietuvos situacija bent jau statistiškai atrodo šiek tiek gražiau nei bet kada per paskutinius keletą metų.

Net ir sumažėjusi importo rinka taip pat nuo pernykščių rezultatų skiriasi gausesniais naujų automobilių sandoriais. Tiesa, seniausių amžiaus grupių automobilių apimtys sumenko, tačiau išlieka tarp populiariausių.

Pokyčiai vidinėje rinkoje bei tarp pastoviai registracijai įvežamų naudotų automobilių pakoregavo ir vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą – ji 2019 metų pirmąjį ketvirtį siekė 4300 eurų arba net 20 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau jau praėjusių metų pabaigoje buvo fiksuojami panašūs pokyčiai.

Prieš rinkimus Lietuvoje vis garsiau politikams kalbant apie galimus veiksmus siekiant atsisakyti seniausių ir taršiausių automobilių, panašu, kad pirkėjų pasirinkimas keičiasi būtent politikų norima kryptimi. Aplinkos Ministerija pateikė pasiūlymą, kuriuo skatins atsisakyti senų dyzelinių automobilių, tačiau taikydamiesi tik į 2 proc. Lietuvos autoparko jie nesugebės efektyviai išspręsti taršos problemų.

Dyzeliniai importuoti automobiliai Lietuvoje užėmė mažesnę rinkos dalį nei Latvijoje bei Estijoje. Galima pasidžiaugti bent tokia, nors ir nedidele pergale.

Lietuvos automobilių rinkoje užtikrintas augimas

Į 2019 metus įžengusi Lietuvos automobilių rinka užsiemė tokią starto poziciją, kokią laikė prieš dvejus metus. Per pirmuosius tris metų mėnesius šalyje įvyko 96,8 tūkst. sandorių – 6,1 proc. mažiau nei 2018 metų pirmąjį ketvirtį.

Nors ir naujų automobilių sandorių skaičius augo stebinančiu tempu – net 58,9 proc. (iki 11,5 tūkst. sandorių), vidinėje rinkoje naudotų automobilių sandorių skaičius sumažėjo.

Per šių metų sausio-kovo mėnesius šalyje įvyko 56,2 tūkst. Lietuvoje jau registruotų naudotų automobilių savininkų pakeitimų. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį šis rezultatas siekė 62,6 tūkst. arba 10,2 proc. daugiau.

Į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių sandorių skaičius taip pat sumenko. Fiksuojama, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį importo automobilių rinkos dydis siekė 29,1 tūkst. sandorių – 11 proc. mažiau nei prieš metus.

Tokį rezultatą galima pagrįsti pokyčiais, susijusiais su Ukrainos rinka.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina didėjo penktadaliu

Vidutinė naudoto automobilio kaina pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 4300 eurų. Vertinant chronologiškai, pastebimi stabilumo požymiai – vidurkis šoktelėjo tik 100 eurų, tačiau vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina prieš metus buvo net 20 proc. mažesnė – siekė apie 3600 eurų.

Fiksuojama, kad vidutinę kainą labiausiai išpūtė sumažėjusi 11-15 bei 16-20 metų amžiaus grupių automobilių apyvarta bei daugiau nei trečdaliu paaugusi 1-5 metų automobilių apyvarta. Pastarosios amžiaus grupės automobilių sandorių vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 139 mln. eurų.

Naujų automobilių vidutinė rinkos kaina Lietuvoje šių metų sausio-kovo mėnesiais siekė 20,4 tūkst. eurų – 1100 eurų arba 5,1 proc. mažiau nei prieš metus. Tai galima pagrįsti padidėjusiu reeksportu – itin didelę naujų automobilių sandorių dalį sudarė nebrangūs „Fiat“ markės modeliai.

Nauji automobiliai atsakingi už beveik 40 proc. visos apyvartos

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvykusių automobilių sandorių vertė siekė apie 600 mln. eurų – maždaug penktadaliu daugiau nei prieš metus. Didžiausią apyvartos dalį – net 39,1 proc. sudarė naujų automobilių pardavimai.

Pastebimai sumenko seniausių automobilių sandorių skaičius, tuo tarpu 1-5 metų amžiaus bei naujesnių modelių registracijų skaičius didėjo ir taip augino apyvartą.

1-5 metų amžiaus grupės automobiliai per pirmąjį 2018 metų ketvirtį buvo atsakingi už 20,7 proc. visos apyvartos, o šiemet – už 23,2 proc.

Didėjo Lietuvos konkurencingumas pagal naujų ir naujai įvežtų automobilių santykį

Sumažėjęs naudotų automobilių importas bei sparčiai išaugę naujų automobilių pardavimai stipriai atskiedė naujų ir importuotų naudotų automobilių santykį Lietuvoje. Jeigu prieš metus vienam naujam automobiliui atiteko 4,6 įvežto naudoto tai šiemet šis santykis sumenko beveik pusiau – iki 2,5 įvežto naudoto automobilio vienai naujai transporto priemonei.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje didelių pokyčių neužfiksuota. Latvijoje vienam naujam automobiliui atiteko 1,8 įvežto, o Estijoje šis santykis siekia 0,7.

Importo rinka Lietuvoje susitraukė, Latvijoje ir Estijoje - plėtėsi

Pastoviai registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių sandorių skaičius per pirmąjį šių metų ketvirtį sumenko net 12,5 proc. Tai – didžiausias nuosmukis nuo 2014 metų.

Latvijoje naudotų automobilių importas augo 5 proc. iki 11,5 tūkst. sandorių, o Estijoje didėjo 7 proc. iki 6,1 tūkst. įvežtų transporto priemonių.

Lietuvos importo rinkos sulėtėjimą galimai paveikė tiek pokyčiai Ukrainos rinkoje, tiek vis dažniau girdimos įvairios spekuliacijos dėl galimų taršos mokesčių bei kitų planų, kurie padėtų atsisakyti seniausių automobilių.

Estijoje naujesni automobiliai populiaresni nei Lietuvoje ir Latvijoje

Kita priežastis, dėl ko į sumenko Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių registracijų skaičius – parduodamų automobilių paklausos pokyčiai. Jiems įtakos turi ir statistinio pirkėjo portretas: kuo mažiau lietuviai domisi seniausiais automobiliais, tuo labiau auga prekyba naujesniais.

Fiksuojama, kad 1-5 metų amžiaus grupės importuotų automobilių sandoriai per pirmąjį 2019 metų ketvirtį sudarė net 12,7 proc. arba 6,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Pastebimai – 3 proc. punktais – didėjo ir pastoviai registracijai įvežtų 6-10 metų amžiaus grupės automobilių.

Tuo tarpu 11-15 bei 16-20 metų amžiaus grupės automobilių rinkos dalys sumenko atitinkamomis 0,7 bei 3,6 proc. punkto dalimis. Visgi, didžiausią dalį ir toliau sudaro 11-15 metų amžiaus grupės įvežti automobiliai – jie pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 45,2 proc.

Pagal tokį importuotų automobilių amžiaus pasiskirstymą Lietuvos portretas tapo panašus į Latvijos. Šioje šalyje didelių pokyčių nėra, tačiau amžiaus grupių pasiskirstymas yra beveik identiškas.

Estijoje situacija kitokia. Šiauriausioje Baltijos šalyje didžiausia amžiaus grupė – 1-5 metų. Šios grupės automobiliai sudarė net 30,1 proc. visos importo rinkos. Šiek tiek mažiau įvežta 6-10 bei 11-15 metų amžiaus grupių automobilių – jų rinkos dalys siekė atitinkamai 29,8 proc. bei 28,4 proc.

Naudoti „Volkswagen“ markės automobiliai – populiariausi Baltijos šalyse

Tarp naujai įvežtų automobilių į Lietuvą, Latviją ir Estiją rinkos lyderio poziciją sėkmingai išlaiko „Volkswagen“ prekinis ženklas. Nors VW markės automobilių persvara prieš kitų gamintojų modelius Latvijoje ir Estijoje yra trapesnė nei Lietuvoje.

Per pirmąjį ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų „Volkswagen“ automobilių sandorių skaičius perkopė 7 tūkst. sandorių. Tai – daugiau nei iš viso įvežta automobilių į Estiją.

Lietuviai noriai rinkosi BMW markės modelius, kurių pardavimų prieaugis importo rinkoje siekė 14,5 proc. bei „Opel“ automobilius (+15,5 proc.).

Lietuviai ir toliau masiškai perka „Volkswagen“ modelius

Pirmas dvi populiariausių naudotų automobilių pozicijas Lietuvoje užėmė „Volkswagen“ modeliai „Passat“ bei „Golf“. Tačiau „Passat“ sandorių skaičius sumenko 8,3 proc., o „Golf“ paaugo dešimtadaliu – iki 1528 vnt.

Lietuviai noriai rinkosi trečioje pozicijoje esančius 3 serijos „BMW“, 4 vietą užimančius „Audi A6“ bei 5 vietoje klasifikuojamus „Opel Zafira“ modelius.

Pirmojo ketvirčio naujokas tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių modelių Lietuvoje – 9 vietoje esantis „Volkswagen Touran“, kurių per 3 mėnesius parduota 848 vnt. Labiausiai sumenko „Audi A6“ bei 5 serijos „BMW“ pardavimai.

Latvijos naudotų automobilių dešimtuke dominuoja „Volvo“

Latvijoje pirmąjį 2019 metų ketvirtį populiariausi buvo „Volvo V70/XC70“ modeliai – jų sandorių užregistruota 655 vnt. arba 28,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Antroje bei trečioje vietose esančių „Audi A4“ bei „Audi A6“ savininkų keitimų operacijų užregistruota atitinkinamomis 1,6 bei 3,2 proc. dalimis mažiau nei prieš metus.

Labiausiai Latvijoje didėjo naudotų „Volvo XC90“ sandorių skaičius – jis per metus keitėsi net 45,9 proc. iki 267 vnt. „Volvo“ – viena populiariausių naudotų automobilių markių Latvijoje.

Estijoje populiariausi naudoti „Volkswagen Passat“

Estijos populiariausių naudotų automobilių sandorių dešimtuke dominavo „Volkswagen Passat“. Per tris mėnesius užfiksuota 304 vnt. šio modelio automobilių savininko keitimo operacijų.

Antroje vietoje – 3 serijos „BMW“, kurių pardavimai šoktelėjo ryškia 44 proc. dalimi iki 262 sandorių, o vos 4 vnt. sandorių mažiau atlikta su „Audi A6“ modeliais.

Didžiausia smukimą patyrė 4 vietoje esantys 5 serijos „BMW“, kurių pardavimai smuktelėjo 16,5 proc.

Mažėjo į Lietuvą įvežamų dyzelinių automobilių rinkos dalis

Pastoviai registracijai į Baltijos šalis įvežtų automobilių pasiskirstyme pagal degalų tipą didelių pokyčių nematyti. Visgi, Lietuvoje fiksuojama 3 proc. punktais (iki 72,6 proc.) sumenkusi dyzelinių automobilių importo dalis. 22,4 proc. iš visų į Lietuvą įvežtų automobilių buvo benzininiai – 2,1 proc. punkto daugiau nei prieš metus.

Latvijoje net 87,5 proc. iš visų įvežtų automobilių buvo dyzeliniai – negana to, šio degalų tipo rinkos dalis per metus padidėjo 1,9 proc. punkto. Benzininių automobilių importo rinkos dalis sumenko pusantro procento – maždaug tik kas dešimtas į Latviją pastoviai registracijai įvežtas automobilis buvo benzininis.

Iš visų į Estiją pastoviai registracijai įvežtų automobilių 80 proc. buvo dyzeliniai, 17,4 proc. – benzininiai, o 2,5 proc. – varomi alternatyviais degalais. Tiesa, į Lietuvą įvežta daugiausiai alternatyviais degalais varomų automobilių – jų rinkos dalis užėmė 5 proc. importo rinkos – 0,9 proc. punkto daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje – stebinantis naujų automobilių pardavimų šuolis

Smarkiai padidėjęs naujų automobilių reeksportas kaip reikiant išpūtė Lietuvos naujų automobilių rinką. Fiksuojama, kad per pirmąjį 2019 metų ketvirtį šalyje buvo užregistruota net 11,5 tūkst. naujų automobilių – 58,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Latvijoje naujų automobilių sandorių skaičius augo 8,5 proc. iki 5,1 tūkst. sandorių, o Estijoje sumenko 4,3 proc. iki 7,8 tūkst. sandorių.

Bendrai Baltijos šalių naujų automobilių rinka augo daugiau nei penktadaliu – 21,5 proc. iki 24,3 tūkst. sandorių per 3 mėnesius.

Reeksportas pernai sudarė beveik trečdalį naujų automobilių rinkos

Nuo 2018 metų antrojo ketvirčio smarkiai padidėjęs naujų automobilių reeksportas stipriai išpūtė Lietuvos naujų automobilių rinką. Iš 36 tūkst. naujų Lietuvoje užregistruotų automobilių per visus 2018 metus net 11,2 tūkst. buvo reeksportuoti į kitas šalis.

Didėjo ne tik reeksportuojamų „Fiat“ modelių kiekis, bet ir kitų prekinių ženklų modelių apimtys – „Jeep“, „Alfa Romeo“. Naujų automobilių reeksportas per praėjusius metus sudarė beveik trečdalį naujų automobilių rinkos.

Pagal naujų benzininių rinkos dalį Lietuva lenkia kitas Baltijos šalis

Net du iš trijų naujų automobilių Lietuvoje buvo užregistruoti su benzininiais varikliais. Jų rinkos pyrago dalis padidėjo 10,9 proc. punkto, o beveik tokia pačia – 8 proc. punktų dalimi sumenko dyzelinių modelių dalis (iki 28,8 proc.). Tiesa, tam įtakos turi ir reeksportuojami automobiliai, nes didžioji tokių modelių dalis yra su benzininiais varikliais.

Latvijoje vis dar dominuoja nauji dyzeliniai automobiliai – jie sudaro 47,7 proc. visos naujų automobilių rinkos. Modeliai su benzininiais varikliais užima panašaus dydžio, 44,8 proc. rinkos dalį.

Iš visų naujų automobilių, užregistruotų per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijoje, 56,3 proc. buvo su benzininiais varikliais, o 37,8 proc. – su dyzeliniais.

Lietuvoje – įspūdingas naujų „Volkswagen“ modelių pardavimų šuolis

Net 229 proc. šuolį praėjusį 2019 metų ketvirtį patyrė „Fiat“ markės automobilių pardavimai. Tačiau beveik visi jie pagrįsti reeksportu. Labiau stebina neįtikėtina „Volkswagen“ automobilių prekybos dinamika. Naujų šios markės modelių sandorių skaičius augo 66,2 arba dviem trečdaliais – iki 1442 vnt.

Artimiausi „VW“ konkurentai Lietuvoje – „Toyota“ patyrė 12 proc. pardavimų nuosmukį (užfiksuota 980 vnt. sandorių). Penketuke atsiradęs „Jeep“ prekinis ženklas neturėtų stebinti, nes beveik visi šie modeliai buvo reeskportuoti į kitas šalis.

Neskaitant reeksporto lyderių, Lietuvos populiariausių naujų automobilių penketukas atrodo taip: „Volkswagen“ (1443 vnt.), „Toyota“ (980 vnt.), „Škoda“ (659 vnt.), „Renault“ (602 vnt.), „Nissan“ (295 vnt.).

Latviai labiausiai pirko naujus „VW“ modelius – jų sandorių skaičius augo 42,9 proc., o Estijoje lyderio poziciją užėmė „Toyota“ prekinis ženklas (985 vnt. sandorių).

Beveik pusę populiariausių naujų modelių dešimtuko sudaro reeksporto lyderiai

Iš populiariausių naujų automobilių modelių dešimtuko net 4 atstovai užima aukštas pozicijas dėl reeksporto. Tai – 414 proc. sandorių šuolį patyrę „Fiat 500“, daugiau nei 4 kartus per metus savo dinamiką pagerinę „Fiat Tipo“ bei du „Jeep“ markės atstovai.

Neoficialiai populiariausio naujo automobilio titulą galima priskirti „Volkswagen Caddy“ modeliui, kurių per pirmus tris 2019 metų mėnesius užregistruota 348 vnt. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Škoda Octavia“ bei „Toyota RAV4“.

Latviai rinkosi vis daugiau naujų visureigių

Latvijoje buvo užfiksuotas net 173 proc. naujų „Volkswagen Tiguan“ sandorių prieaugis. Jų sausio-kovo mėnesiais užregistruota 273 vnt.

Antroje vietoje pagal populiarumą tarp naujų automobilių Latvijoje – kitas šios markės modelis „Golf“ (230 vnt. sandorių), o trečioji vieta atiteko naujos kartos „Toyota RAV4“ visureigiui – šio modelio pardavimai Latvijoje šoktelėjo 38,1 proc. iki 185 sandorių.

Daugiau nei pusė populiariausių naujų automobilių Estijoje - visureigiai

Populiariausias naujas automobilis Estijoje 2019 metų pirmąjį ketvirtį buvo „Citroen Berlingo“ – jų parduota 411 vnt., o tai – beveik 60 proc. daugiau nei prieš metus.

Antroje vietoje – „Toyota RAV4“, kurių per pirmuosius tris mėnesius Estijoje užregistruota 328 vnt. – 31,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Trečioji vieta atiteko „Renault Clio“ modeliui, kurių pardavimai per metus ūgtelėjo trečdaliu iki 298 vnt. sandorių.

Lietuvoje – itin maža privačių naujų automobilių pirkėjų dalis

Stipriai pakitęs juridinių bei fizinių automobilių pirkėjų santykis dar kartą parodo, kaip stipriai naujų automobilių reeksportas iškreipia statistiką. Jeigu 2018-ųjų pirmąjį ketvirtį maždaug kas ketvirtas naujas automobilis atiteko fiziniam asmeniui tai šis santykis labai stipriai pakito juridinio pirkėjo naudai.

Net 83,6 proc. iš visų naujų automobilių buvo užregistruota juridinio pirkėjo vardu. Latvijoje ir Estijoje juridinių pirkėjų rinkos dalys sudarė atitinkamas 68,1 bei 63,7 proc. dalis.

Baltijos automobilių rinkoje – stabilumo požymiai

Pirmąjį 2019 metų ketvirtį Baltijos šalių automobilių rinka plėtėsi nežymiai – tik 1,6 proc. Paradoksalu, tačiau Latvija labiausiai išjudino bendrą trijų valstybių automobilių rinkos augimo rodiklį.

Latvijoje naujų bei naujai įvežtų naudotų automobilių sandorių skaičius per metus paaugo 6 proc., Lietuvoje – tik 0,3 proc., o Estijoje – 0,4 proc.

Prognozės

Tiksliai prognozuoti, kokie bus 2019 metai Lietuvos automobilių rinkoje – dar per anksti. Jeigu praėjusių metų rezultatas kūrė optimistiškas nuotaikas tiek Lietuvos automobilių verslui, tiek fiziniams valdytojams, 2019-ųjų pradžia kol kas situaciją skatina vertinti pesimistiškiau.

Dėl pirkėjų iš Ukrainos stokos naudotų automobilių rinka šiek tiek susitraukė ir tikėtina, kad tai tęsis ne vieną ketvirtį. Ši Europos valstybė užėmė svarbų vaidmenį Lietuvos naudotų transporto priemonių rinkoje. Iš esmės ukrainiečiai valė mūsų šalies autoparką – darė tai, ką lietuviai darė su Vakarų Europos automobiliais – supirkinėjo seniausius automobilius.

Prielaidas, kaip gali pasisukti sandorių skaičiai antrąjį, trečiąjį bei ketvirtąjį šių metų ketvirtį, daryti anksti ne tik dėl pasikeitusio Ukrainos vaidmens, bet ir dėl artėjančių rinkimų gegužės mėnesį Lietuvoje. Gali būti, jog Aplinkos Ministerijos siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti 30 tūkst. EURO5 standarto ar naujesnių automobilių su vienkartine 1000 eurų išmoka šiek tiek paskatins greičiau atsikratyti seniausių transporto priemonių, tačiau jos tesudaro tik 2 proc. Lietuvos autoparko.

Tokio sprendimo efektyvumas su 30 mln. eurų biudžetu turėtų pasibaigti per pusmetį. Visgi, galima skaičiuoti, kad tokiai tvarkai pasiteisinus, taršių bei senų dyzelinių automobilių atsisakymas bei naujesnių modelių pirkimo skatinimas kainuotų apie 60 mln. eurų per metus.

Vis garsiau kalbant apie priemones bei būdus, kurie padėtų persėsti prie švaresnių automobilių, kai kurie vairuotojai natūraliai ėmė vengti dyzeliniais degalais varomų automobilių. Jeigu kas ketvirtį šio degalų tipo rinkos dalis tarp įvežamų į Lietuvą automobilių mažės 3 procentiniais punktais, kaip 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį, tai po dviejų metų importo rinką vienodai dalinsis dyzelinių bei benzininių automobilių dalys.

Viena ryškesnių, ne pirmą ketvirtį pastebimų tendencijų Lietuvoje – naujų automobilių reeksporto augimas. Per visus 2018 metus naujų automobilių reeksportas sudarė net 31 proc. visos naujų transporto priemonių rinkos. Įdomu tai, kad naujų automobilių reeksportas ir toliau didėja – preliminariais skaičiavimais jo dydis gali sudaryti net apie 40 proc. visos naujų automobilių rinkos 2019 metais.

Pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvos automobilių rinkos rezultatai kol kas primena 2017-uosius metus. Vietinėje rinkoje įvyko panašus sandorių skaičius, importo rinka – taip pat panašaus dydžio. Galima tikėtis, kad metiniai rezultatai bus panašūs, tačiau kaip niekada anksčiau, matysime, ką iš tiesų renkasi Lietuvos vairuotojai, nes Ukrainos paklausos faktorius tam įtakos nebedaro.