Pasibaigė dar vieni rekordiniai Lietuvos automobilių rinkos metai. Nors ir Lietuvoje didėjo visų tipų automobilių sandorių skaičius, 2018-ųjų pabaiga nebuvo tokia sklandi.

Neatmetus naujų automobilių reeksporto, kuris, kaip ir visa automobilių rinka, tikriausiai bus rekordinis, fiksuojama, kad naujų lengvųjų transporto priemonių prekyba šalyje šoktelėjo beveik ketvirtadaliu.

Net ir nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio įsigaliojusi naujų automobilių taršos emisijų nustatymo metodika (WLTP) sutrukdė kai kuriems atstovams rudenį parduoti daugiau automobilių. Tačiau buvo aišku – tai bus trumpalaikiai trikdžiai. Ir panašu, kad visus modelius gamintojai jau pilnai paruošę prekybai toliau pilnu pajėgumu išsuko savo gamybos konvejerius.

„Volkswagen“ markės sugrįžimas prie populiariausių naujų automobilių prekinių ženklų viršūnės gali būti siejamas būtent su WLTP metodikos įdiegimu. Visgi, geresnius metinius rezultatus pademonstravo pagrindiniai vokiečių konkurentai – „Toyota“.

Naudotų automobilių prekyboje taip pat pastebimi pokyčiai. Nors ir vidinėje Lietuvos rinkoje fiksuojamas sandorių stabilumas, iš užsienio pastoviai registracijai įvežamų naudotų automobilių kiekis per 2018 metus padidėjo dešimtadaliu. Visgi, didesni pokyčiai siejami su įvežamų automobilių amžiumi.

Didelių pokyčių atnešė paskutinį praėjusiųjų metų ketvirtį pastebimai padidėjęs apynaujų automobilių sandorių skaičius. Didžiausia, beveik 5 proc. punktų dalimi paaugo 1-5 metų amžiaus automobilių importas. Keli tūkstančiai tokių modelių sandorių išpūtė ir vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Šis rodiklis atspindi, kokius automobilius pirko lietuviai.

Visgi, šalyje ir toliau dominuoja senos transporto priemonės – net 46 proc. iš visų iš užsienio įvežamų automobilių buvo 11-15 metų. Vairuotojai ir toliau prioritetą rodo vokiškų markių modeliams – užtikrintai dominuoja „Volkswagen“ prekinio ženklo modeliai.

Iš pirmo žvilgsnio gražius naujų automobilių prekybos rodiklius šiek tiek sudrumsčia didėjantis reeksportas. Fiksuojama, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį naujų automobilių reeksportas nesumažėjo ir bendrai per pirmus devynerius mėnesius iš Lietuvos išvažiavo net 28 proc. visų šalyje per tą laikotarpį parduotų automobilių.

Tokia situacija šiek tiek apsunkina galimybę objektyviau įvertinti pokyčius rinkoje. Tai iškraipo fizinių bei juridinių naujų automobilių valdytojų proporciją, vidutinę rinkos kainą.

2018-aisias įvyko daugiausiai automobilių sandorių Lietuvos istorijoje

461,2 tūkst. – tiek automobilių sandorių įvyko per visus 2018 metus. Pastarųjų 12 mėnesių rezultatas iki šiol rekordinius 2017-uosius metus pranoko 5,2 procento gausesniu sandorių skaičiumi.

Labiausiai, kaip jau tapo įprasta, didėjo naujų automobilių registracijų kiekis. Per 2018 metus šalyje buvo užregistruota apie 36 tūkst. naujų automobilių – ketvirtadaliu arba 24 proc. daugiau nei per 2017 metus. Net ir įvertinus nuo rugsėjo įsigaliojusią WLTP taršos matavimų metodiką bei faktą, kad kai kurie gamintojai nespėjo sertifikuoti bei paruošti savo automobilių gamos prekybai, rezultatas išliko optimistiškas.

Šioks toks sąstingis jaučiamas vidinėje rinkoje. Per 2018 metus šalyje buvo parduota 264,8 tūkst. Lietuvoje jau registruotų naudotų automobilių. 2017-aisiais šių sandorių skaičius siekė 263 tūkst. vnt. arba 0,7 proc. mažiau.

Naudotų automobilių importas per pastaruosius metus augo beveik dešimtadaliu – 9,7 proc. Per 12 mėnesiu į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta daugiau nei 160 tūkst. naudotų lengvųjų transporto priemonių.

Naujus metu vairuotojai pasitiko pirkdami brangesnius automobilius

Vidutinė naudotų automobilių kaina yra parametras, gerai atspindintis šalies vairuotojų pasirinkimą. Ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį staiga iki 4200 eurų arba net 15 proc. šoktelėjusi vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina parodo kelis svarbius pokyčius rinkoje.

Fiksuojama, kad iš užsienio pastoviai registracijai įvežta beveik 5 proc. daugiau 1-5 metų amžiaus grupės automobilių, tuo tarpu kitų amžiaus grupių automobilių sandorių proporcijos praktiškai nekito.

Tokio amžiaus automobiliai neretai būna ekonomiškai naudingesni nei visiškai nauji arba kiek senesni modeliai, o aukšta jų vertė pakoregavo vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą.

Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina keitėsi beveik dešimtadaliu. 2017 metų 4-ąjį ketvirtį ji siekė 21,5 tūkst. eurų, o praėjusių metų tą patį laikotarpį – 19,6 tūkst. eurų mažiau. Vertinant kainos pokytį iš chronologinės perspektyvos, pastebimas stabilumas, o ilgalaikį naujo automobilio vidutinės rinkos kainos sumažėjimą galima sieti su padidėjusiu nebrangių automobilių reeksportu.

Naujų ir importuotų automobilių santykis keitėsi tik Lietuvoje

Naujų ir importuotų naudotų automobilių pasiskirstymas Baltijos šalyse pasikeitė nestipriai. Latvijoje ir Estijoje neužfiksuota praktiškai jokių pokyčių – vienam naujam automobiliui Latvijoje atiteko 2,8 vnt. įvežto, o Estijoje dažniau nuperkama nauja transporto priemonė nei įvežama naudota.

Dėl Lietuvoje klestinčio automobilių verslo ir akivaizdžiai didesnės importo rinkos vienam naujam automobiliui atiteko maždaug 4 su puse įvežto. Tiesa, per metus šis proporcija sumenko puse automobilio – 2017 metais buvo skaičiuojami net 5 naudoti įvežti automobiliai vienam naujam modeliui.

Importo rinka Lietuvoje plėtėsi dešimtadaliu

Importo rinkos augimas Lietuvoje 2018 metais buvo pats progresyviausias iš visų Baltijos šalių. Fiksuojama, kad į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 9,6 proc. daugiau naudotų automobilių ir nors tokia dinamika yra kiek lėtesnė nei tarp 2017 bei 2016 metų (kai skirtumas siekė net 18,5 proc.), visgi tokie rezultatai – žymiai geresni nei Latvijoje ar Estijoje.

Į Latviją pastoviai registracijai įvežamų automobilių kiekis per metus sumenko maždaug 1 procentu, o Estijoje naudotų transporto priemonių importas augo tik 2,3 proc. Įdomu pastebėti, jog į Lietuvą pastoviai registracijai įvežta dvigubai daugiau naudotų automobilių nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus.

Didėjo 1-5 metų amžiaus automobilių sandorių skaičius

Importuotų automobilių pasiskirstymas pagal amžiaus grupę nuteikia optimistiškai. Nors ir per paskutinį 2018 metų ketvirtį tarp į Lietuvą įvežtų modelių didžiausią dalį sudarė 11-15 metų amžiaus automobiliai (jie atsakingi net už 46,4 proc. importo rinkos), labiausiai daugėjo 1-5 metų amžiaus automobilių sandorių skaičius. Tokių automobilių užimama rinkos dalis padidėjo beveik 5 proc. punktais ir buvo atsakinga už 12,3 proc. arba aštuntadalį visos importo rinkos.

Visgi, situacija Latvijoje bei Estijoje – kiek geresnė. Nors ir Latvijoje populiariausia buvo 11-15 metų amžiaus grupė, tačiau jos rinkos dalis buvo mažesnė nei Lietuvoje, o naujesnių automobilių proporcija buvo solidesnė nei Lietuvoje.

Estijoje pati populiariausia amžiaus grupė – 1-5 metų. Šios amžiaus grupės automobiliai sudaro net trečdalį visos importo rinkos. Šioje šalyje senos transporto priemonės visiškai nepopuliarios.

Baltijos šalyse ir toliau dominuoja naudoti „Volkswagen“

Į Lietuvą per paskutinį 2018 metų ketvirtį buvo įvežta net 7,8 tūkst. naudotų „Volkswagen“ markės automobilių. Šis prekinis ženklas ir toliau dominuoja bei išlaiko solidžią persvarą prieš antroje vietoje esančius „BMW“ markės automobilius, kurių per pastaruosius 3 mėnesius buvo įvežta maždaug 15 proc. daugiau nei per tą patį 2017-ųjų laikotarpį.

Įdomi detalė Lietuvoje – „Opel“ šuolis į trečiąją vietą. Net penktadaliu daugiau įvežtų šios markės modelių lėmė tai, kad „Audi“ smuktelėjo į 4-ąją poziciją.

Latvijoje bei Estijoje praeitų metų paskutinį ketvirtį taip pat dominavo „VW“ markės modeliai. Tiesa, su šiek tiek trapesne persvara prieš savo konkurentus nei Lietuvoje.

Lietuviai renkasi vokiškus naudotus automobilius

Pats populiariausias parduotas jau Lietuvoje registruotas automobilis – „Volkswagen Passat“. Šių modelių sandorių skaičius išlaiko pranašumą prieš bet kokius konkurentus, o negana to, į antrąją vietą išsiveržė tos pačios markės „Golf“ modelis, į trečiąją poziciją nustumdamas „Audi A6“.

Populiariausių naudotų automobilių dešimtuką praėjusių metų paskutinį ketvirtį papildė latvių ir estų pamėgti „Volvo V70/XC70“ modeliai.

Lietuvos populiariausių naudotų automobilių dešimtuką nuo Latvijos ir Estijos skiria „Opel“ markė. Nei Latvijoje, nei Estijoje tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių nėra šio prekinio ženklo.

Latviai pirmenybę teikia prabangiems naudotiems automobiliams

Latvijoje dažniausiai buvo parduodami naudoti „Audi A4“ modeliai ir nors jų sandorių skaičius sumenko maždaug pusantro procento, A4 vis tiek išlaikė persvarą prieš antroje vietoje esančius „Volkswagen Passat“. Šiuos du modelius skiria 18 vnt. sandorių skirtumas.

Įdomu tai, kad populiariausių naudotų Latvijos automobilių dešimtuke yra net du dideli prabangūs visureigiai – 9 vietoje esatis „Volvo XC90“ bei 10 poziciją užimantis „BMW X5“.

Estijoje „VW Passat” automobilių pardavimų šuolis

Populiariausias naudotas automobilis 2018-ųjų paskutinį ketvirtį Estijoje buvo „Volkswagen Passat“. Šių modelių sandorių skaičius per metus ūgtelėjo 28,1 proc. iki 397 vnt. Per tą patį laikotarpį Lietuvoje šių modelių parduota net 2,6 tūkst.

Tačiau tik „Passat“ bei 10 vietoje esantys „Golf“ patenka tarp ekonominės klasės automobilių. Visos – nuo 2 iki 9 pozicijos – sudarytos iš „premium“ klasės automobilių. Tai parodo, kad estai, skirtingai nuo lietuvių, renkasi ne tik naujesnius, bet ir prabangesnius automobilius.

Naudotus benzininius automobilius aktyviausiai rinkosi Lietuviai

Iš visų per paskutinį praėjusių metų ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių didžiąją daugumą, kaip jau tapo įprasta, sudarė dyzeliniai modeliai. Jų rinkos dalis užėmė 72,2 proc., - 3,3 proc. punkto mažiau nei tuo pačiu metu 2017 metais.

Benzininiais bei alternatyviais degalais varomų automobilių importas didėjo atitinkamomis 2,4 proc. punkto ir 0,9 proc. punkto dalimis.

Verta pastebėti, kad alternatyviais degalais bei benzinu varomų automobilių dalys Lietuvoje didžiausios. Iš visų į Lietuvą įvežamų automobilių, benzininiai sudarė 22,9 proc., Latvijoje – tik 12,1 proc., o Estijoje – 17,9 proc.

Naujų automobilių prekyba Lietuvoje metų pabaigoje augo penktadaliu

Naujų automobilių sandoriai per paskutinį 2018-ųjų ketvirtį Baltijos šalyse augo vos 2,5 proc. ir dėl visos teigiamos dinamikos atsakinga vienintelė Lietuvos rinka. Lietuvoje tokio tipo sandorių skaičius per metus ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu – 21,5 proc. – per praėjusių metų spalį, lapkritį ir gruodį buvo parduota 9000 naujų automobilių.

Latvijoje naujų automobilių prekyba sumenko 7,9 proc., o Estijoje – daugiau nei dešimtadaliu. 2017-ųjų 4-ąjį ketvirtį šioje šalyje buvo parduota 6,9 tūkst. naujų modelių, o per tą patį 2018-ųjų laikotarpį – tik kiek mažiau nei 6,2 tūkst.

Nemažai įtakos tokiai nestabiliai statistikai galėjo padaryti nuo rugsėjo įsigalioję WLTP taršos emisijų matavimo standartai. Dėl šios priežasties ne visi gamintojai spėjo sertifikuoti savo parduodamus automobilius ir paprasčiausiai nespėjo laiku jų pristatyti pirkėjams ar paruošti eksploatavimui.

Reeksportas pučia naujų automobilių rinką

Antrąjį praėjusių metų ketvirtį stipriai suaktyvėjęs naujų automobilių reeksportas išlaiko aukštą toną. Per trečiąjį 2018-ųjų metų ketvirtį iš Lietuvos buvo reeksportuota daugiau nei 3 tūkst. automobilių, o tai bendrą 2018-ųjų reeksporto rinkos dydį padidino iki 28,8 proc.

Pagal populiariausių naujų automobilių sąrašus galima daryti prielaidą, kad 2018-ųjų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais reeksporto dalis bus panaši, o tai šį faktorių padidins maždaug iki trečdalio visos naujų automobilių rinkos.

Lietuvoje tik trečdalis naujų automobilių - dyzeliniai

Paskutinį 2018-ųjų ketvirtį iš visų Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių tik kiek mažiau nei trečdalis buvo dyzeliniai. Panašu, kad šalies įmonių autoparkams bei fiziniams valdytojams dyzeliniai degalai vis dažniau asocijuojasi su draudimais, papildomais mokesčiai bei kitais nepageidaujamais dalykais.

Dyzelinių naujų automobilių rinkos dydis Lietuvoje – mažiausias iš visų Baltijos šalių. Latvijoje dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią dalį – 48,9 proc. (nors ir sumenko 3 proc. punktais), o Estijoje – 39,3 proc. (padidėjo 4,8 proc. punkto).

Lietuvoje į pirmąją poziciją grįžo „Volkswagen“ automobiliai

Lietuvos naujų automobilių markių penketuke – „Volkswagen“ sugrįžimas į neakivaizdžiojo lyderio poziciją. Mat, vertinti „Fiat“ markės pardavimų nereikėtų, nes didžioji dauguma jų reeksportuojami.

Lietuvoje per paskutinį 2018 metų ketvirtį buvo parduota 1169 vnt. „Volkswagen“ modelių – 30 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais. Negana to, „Toyota“ pademonstravo dar didesnį šuolį – net 50,6 proc. pardavimų prieaugį ir nuo VW atsilieka maždaug 100 vnt. modelių.

4 ir 5 vietas pasidalino „Škoda“ ir „Renault“.

Latvijoje populiariausi taip pat buvo „Volkswagen“ markės modeliai, o Estijoje - „Toyota“. Negana to, VW markės modeliai pagal populiarumą Estijoje – tik 4 vietoje ir konkuruoja su „Škoda“ dėl 3 pozicijos.

Lietuvoje didelį pardavimų šuolį parodė „Toyota RAV4“

Populiariausias naujas modelis Lietuvoje 2018-ųjų paskutinį ketvirtį buvo „Škoda Octavia“. Šių modelių per 3 mėnesius parduota 322 vnt. Antrąją ir trečiąją pozicijas užėmė „Toyota“ markės visureigiai „RAV4“ bei „C-HR“. Jų parduota atitinkamai 232 bei 228 vnt. Įdomu tai, kad „RAV4“ pardavimai per metus šoktelėjo net 60 proc.

6, 8, 9 ir 10 pozicijose – „Volkswagen“ markės modeliai. Aukščiausiai – šeštoje vietoje –„Golf“ modelis su 226 vnt. sandorių (22,8 proc. daugiau nei per 2017-ųjų 4-ąjį ketvirtį).

Latvijoje į antrąją poziciją šoktelėjo „VW Tiguan“

Populiariausias naujas automobilis Latvijoje paskutinį 2018-ųjų ketvirtį buvo „Volkswagen Golf“. Jų per 3 mėnesius parduota 212 vnt. – 12,8 proc. daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį. Antroje vietoje „Tiguan“ visureigis (178 vnt. – 69,5 proc. daugiau nei 2017-ųjų 4-ąjį ketvirtį).

Trečioje vietoje – „Škoda Octavia“, ir tik 4, 5 bei 6 pozicijas užėmė „Toyota“ markės automobiliai.

Estijoje – kukli „Škoda Octavia“ persvara prieš „RAV4“

Populiariausias naujas automobilis Estijoje – jau Lietuvos dešimtuko čempionas – „Škoda Octavia“. Estijoje per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius šių modelių užregistruota 217 vnt. – trečdaliu mažiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį.

2 ir 3 vietas pasidalino „Toyota RAV4“ (212 vnt.) bei „Renault Clio“ (184 vnt.) modeliai. Trečdaliu sumažėjo ir „Citroen Berlingo“ prekyba – 5 poziciją užimančių modelių buvo parduota 173 vnt.

Be „Toyota“, populiariausių modelių dešimtuke yra ir kitas japoniškas automobilis - „Subaru Outback“ (7 pozicija, 141 vnt. sandorių).

Lietuvoje sumenko naujų automobilių fizinių pirkėjų dalis

2017 metų 4-ąjį ketvirtį iš visų naujų automobilių pirkėjų fiziniai asmenys sudarė apie penktadalį – 19,8 proc., tačiau per metus tokio tipo pirkėjų santykis sumenko 1,8 proc. punkto ir paskutinį ketvirtį siekė 18 proc.

Lietuvoje – pati mažiausia fizinių pirkėjų dalis iš visų Baltijos šalių. Latvijoje fiziniai asmenys įsigijo daugiau nei trečdalį naujų automobilių, o Estijoje – net 41 proc.

Tačiau Lietuvos statistiką labai stipriai amortizuoja milžiniškas naujų automobilių reeksportas. Visi reeksportuojami nauji automobiliai nuperkami juridinių asmenų, todėl atmetus galimai iki 30 proc. tokių sandorių (maždaug toks numatomas 2018 metų reeksporto rinkos dydis), statistika būtų palankesnė fizinių pirkėjų atžvilgiu.

Kita vertus, juridinių pirkėjų dominavimas liudija, jog verslas šalyje gyvena optimistiškomis nuotaikomis ir investuoja į savo autoparkus.

Baltijos šalių automobilių rinka plėtėsi 7,4 proc.

Lietuvos automobilių rinka per 2018 metus paaugo 12 proc. Per paskutinius 12 mėnesių šalyje įvyko 196,4 tūkst. arba 12 proc. daugiau naujų bei naujai įvežtų naudotų automobilių sandorių nei per 2017 metus.

Latvijos automobilių rinka išliko stabili – sumažėjo 200 sandorių arba 0,2 proc., o Estijoje buvo fiksuojamas mažas, 3 proc. nesiekiantis augimas.

Bendrai Baltijos šalių automobilių rinka plėtėsi 7,4 proc. Per visus 2017 metus šiose trijose valstybėse bendrai įvyko 304,8 tūkst. naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių sandorių, o per praėjusius metus – 327,3 tūkst. sandorių.

Lietuvos automobilių rinkoje įvyko pusantro karto daugiau naujų ir naujai įvežtų transporto priemonių sandorių nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.

Prognozės

Prasideda dar vieni nauji metai. 2019-ieji į Lietuvą atneš daugybę pokyčių. Metų pradžioje lauksime dinamiškos akceleracijos naujų bei naudotų automobilių prekyboje. Ateinantis pavasaris turėtų pralaužti ne vieną iki šiol galiojusį (ne paslaptis – pernai pagerintą) rekordą.

Tačiau reikia nepamiršti gegužės mėnesio. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai gali stipriai pakeisti Vyriausybę bei jos planus. Nors dabartinis Ministras Pirmininkas yra garsiai prasitaręs, jog ši Vyriausybė neketina įvesti jokių automobilių taršos ar nekilnojamo turto mokesčių, tikimybė, jog Vyriausybės sudėtis pasikeis, yra gana didelė.

O tai reiškia, kad kartu su naująja Vyriausybe bus keliami ir nauji tikslai. Pavyzdžiui, pravalyti seną ir stipriai dūmijantį Lietuvos autoparką. Padidinti ekologiškų automobilių pardavimų apimtis – sudaryti patrauklesnes sąlygas jų įsigijimui.

Tokių tikslų siekimas, be jokių abejonių, smarkiai pakoreguotų Lietuvos automobilių rinką. Jeigu senos transporto priemonės taptų ekonomiškai nepatraukliomis, smarkiai pasikeistų importo apimtys. Vietoje daugybės senienų, kurios dabar sudaro daugiau nei pusę importo rinkos, tikėtina, jog būtų įvežami naujesni modeliai, tačiau bendras pastoviai registracijai įvežami automobilių srautas susitrauktų.

Paskutinius didelius pokyčius Lietuvos automobilių rinkai suteikė naujos – Euro – valiutos įvedimas. Tai išaugino vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą bei sulėtino visą rinką. Tačiau nauji mokesčiai gali dar labiau pakeisti situaciją.

Kita vertus, nauji mokesčiai gali sudaryti tvirtą pagrindą naujų ekonomiškų bei mažai teršiančių automobilių subsidijavimui. Tokiu atveju už naujų elektromobilių bei hibridų pagausėjimą keliuose būtų atsakingi labiausiai teršiančių automobilių savininkai. O gana niūriomis spalvomis padailintam Lietuvos autoparkui būtent to ir trūksta.