Antrasis ir trečiasis metų ketvirčiai yra laikotarpiai, kurių metų automobilių rinkoje įvyksta daugiausiai sandorių. Trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos automobilių rinkos plėtėsi. Net ir Latvijoje pastebėti teigiami rodikliai, o jau buvo įprasta stebėti, kaip Lietuva bei Estija „veža“ Baltijos šalių rinką.

Lietuvoje per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius įvyko 122,6 tūkst. sandorių – tai kol kas yra rekordinis ketvirtis nuo pat 2007 metų. Tačiau pastarojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos automobilių rinkoje pastebėti senokai matyti reiškiniai.

Visų pirma tai – vidinėje rinkoje, tarp jau šalyje registruotų naudotų lengvųjų transporto priemonių pastebėta žemyn patraukusi sandorių kreivė. Per 2017 metų liepos-rugsėjo mėnesius šalyje įvyko šiek tiek daugiau naudotų automobilių pardavimų. Tai parodo, kad vartojimas šalies viduje ne tik stabilizavosi, bet ir po truputį slopsta – vairuotojai vis dažniau ieško automobilių užsienio šalyse arba tiesiog Lietuvos turguose.

Importuotų automobilių prekyba pagyvėjo aštuntadaliu. Per tris mėnesius į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių – beveik 5 tūkstančiais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais. Panašu, kad šalies gyventojai tiesiog labiau pasitiki iš užsienio įvežtų transporto priemonių būkle.

Naujų automobilių rinkoje taip pat fiksuojami pokyčiai. Nauji taršos emisijų matavimo standartai ir metodika stipriai sujaukė daugybės automobilių gamintojų plaus. Dėl pakeistos sistemos daugeliui teko stabdyti ne tik pardavimus, bet ir taikyti papildomas nuolaidas bei riboti gamybą.

Lietuvoje trečiasis šių metų ketvirtis naujų automobilių rinkai buvo labai sėkmingas – Autoplius.lt duomenimis, prekyba per metus augo ketvirtadaliu, tačiau tai – trijų mėnesių statistika. Skaičiuojant kiekvieno mėnesio rodiklius individualiai rugsėjį pastebima stagnacija. Jeigu šių metų liepą bei rugpjūtį, palyginti su praeitų metų tais pačiais mėnesiais, prekyba naujais automobiliai augo daugiau nei 40 proc., tai rugsėjį buvo fiksuojamas 11,3 proc. nuosmukis.

Negana to, labai stipriai išaugo naujų automobilių reeksporto dydis. Beveik trečdalis iš visų per antrąjį šių metų ketvirtį šalyje užregistruotų automobilių iki spalio buvo išregistruota reeksportui.

Įdomu tai, kad naujų automobilių prekyboje labai akivaizdžiai pastebimas „Toyota“ markės modelių dominavimas rinkoje. Jų per trečiąjį ketvirtį parduota beveik 50 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ir prisiminus, jog visai neseniai pirmoje vietoje stabiliai laikėsi vokiškieji „Volkswagen“, dabar šį prekinį ženklą nuo Lietuvos naujų automobilių rinkos lyderių skiria riebus 477 modelių deficitas. Maždaug tiek transporto priemonių pardavė penktoje vietoje esantys „Nissan“.

Naudotų automobilių vidutinė rinkos kainą trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį pasiekė 3800 eurų ir, lyginant su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, padidėjo 15 proc. arba 500 eurų.

Augo ne visų automobilių sandorių skaičius

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvyko 122,6 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – maždaug 5,7 proc. daugiau nei per tą patį 2017-ųjų laikotarpį. Tačiau augo ne visų tipų sandorių skaičius.

Vidinėje Lietuvos rinkoje tarp jau šalyje registruotų automobilių įvyko 69,3 tūkst. naudotų transporto priemonių pardavimų. 2017-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais šių sandorių skaičius buvo 300 vnt. arba puse procento didesnis.

Pastebimai, net 12,5 proc. šoktelėjo į šalį pastoviai registracijai įvežamų transporto priemonių dalis. Per šių metų trečiąjį ketvirtį naudotų automobilių importo rinka paaugo iki 44,2 tūkst. transporto priemonių, kai prieš metus, tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 39,2 tūkst.

Mažėjančios vidinės rinkos apsūkos ir didėjantis importas parodo, kad vairuotojai linkę transporto priemonės ieškoti turguose arba užsienyje.

Naujų automobilių prekyba rugsėjį sulėtėjo, tačiau trečiojo šių metų ketvirčio rezultatas vis tiek pranoksta 2017-ųjų to paties laikotarpio statistiką. Per tris mėnesius šalyje užregistruota ketvirtadaliu daugiau naujų automobilių – 9,1 tūkst. vnt.

Didėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina trečiąjį šių metų ketvirtį paaugo 200 eurų arba 5,6 proc. ir pasiekė 3800 eurų ribą – antrąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 3600 eurų.

Tačiau lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinė naudoto automobilio kaina ūgtelėjo net 500 eurų arba 15 proc.

Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina, vertinant chronologiškai, liko labai stabili ir nepasikeitė nuo antrojo šių metų ketvirčio, tačiau per metus paaugo daugiau nei tūkstančiu eurų – iki 19,8 tūkst. eur. 2017-ųjų trečiąjį ketvirtį naujas automobilis kainavo vidutiniškai apie 20,9 tūkst. eurų arba 5 proc. daugiau.

Naujų automobilių pardavimai didina rinkos apsukas

Šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje įvyko sandorių 618 mln. eurų. Apyvarta už automobilius per metus ūgtelėjo maždaug penktadaliu – 19,2 proc.

Maždaug už trečdalį apyvartos atsakingi nauji automobiliai – jų nupirkta už 179,8 mln. eurų, nors jų užimama automobilių rinkos dalis sudaro tik apie 7,5 proc.

Didžiausią automobilių rinkos dalį trečiąjį ketvirtį ir vėl sudarė 11-15 m. amžiaus grupės transporto priemonės. Jų rinkos dalis siekė 34,6 proc. arba 0,7 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Apyvarta už šios amžiaus grupės automobilius siekė 128 mln. eurų.

Naujų ir įvežtų naudotų automobilių santykis Lietuvoje - prasčiausias

Naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių santykis Lietuvoje mažėja labai lėtai. Nors ir naujas transporto priemones Lietuvos vairuotojai renkasi noriai, didelė importuojamų automobilių rinka neleidžia tinkamai atskiesti senų automobilių koncentracijos.

Vienam naujam automobiliui trečiąjį šių metų ketvirtį atiteko maždaug 4,9 naudoto, iš užsienio įvežto automobilio. Per metus santykis susitraukė vos puse automobilio – 2017-ųjų trečiąjį ketvirtį vienam naujam automobiliui atiteko 5,4 importuoto naudoto.

Latvijoje, nors naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių santykis padidėjo, jis vis tiek yra net dvigubai mažesnis nei Lietuvoje. Tačiau taip yra dėl žymiai mažesnės importo rinkos. Estijoje vienam naujam automobiliui atitenka vienas įvežtas.

Į Lietuvą įvežta aštuntadaliu daugiau naudotų automobilių

Naujų ir naudotų įvežtų automobilių santykiui didelę įtaką daro importo rinkos dydis. Per metus į šalį pastoviai registracijai įvežamų automobilių rinkos dydis paaugo 12,5 proc. – iki 44,2 tūkst. automobilių.

Tai – trigubai didesnis rezultatas nei Latvijoje arba dvigubai didesnis nei Latvijos ir Estijos importo rinkos kartu sudėjus.

Į Latviją pastoviai registracijai įvežamų naudotų automobilių rinkos dydis per metus ūgtelėjo tik 2,8 proc., o Estijoje importo dydis paaugo kiek daugiau nei 4 proc.

Estai renkasi naujausius automobilius, lietuviai - seniausius

Į Lietuva įvežamų senų automobilių mastai ir toliau didėja. Beveik pusė arba 46,7 proc. iš visų iš užsienio įvežamų naudotų lengvųjų transporto priemonių yra 11-15 metų amžiaus. Net dvigubai mažesnė dalis – 6-10 metų amžiaus automobilių. Ji sudaro 23,1 proc., o apynaujų – 1-5 metų amžiaus automobilių importo rinkos dalis siekia tik 11,3 proc.

Estijoje pastarosios amžiaus grupės transporto priemonės sudaro net trečdalį importo – 31,6 proc. iš visų įvežamų automobilių. Tai yra pati didžiausia amžiaus grupė šioje šalyje. Beveik identiško dydžio yra šiek tiek senesni – 6-10 metų senumo automobiliai (31,5 proc. rinkos), o 11-15 m. amžiaus automobiliai sudaro maždaug ketvirtadalį iš visų į Estiją pastoviai registracijai importuojamų lengvųjų transporto priemonių.

Į Latviją įvežamų automobilių pasiskirstymas pagal amžių – tik truputį geresnis nei Lietuvoje, tačiau šioje šalyje taip pat vyrauja 11-15 m. amžiaus įvežti automobiliai. Jie sudaro apie 43,5 proc. automobilių importo rinkos.

Naudotų automobilių rinkose pirmauja „Volkswagen“

Tiek lietuviai, tiek latviai bei estai ir toliau iš užsienio graibsto „Volkswagen“ markės automobilius. Tiesa, į Lietuvą per trečiąjį šių metų ketvirtį šios markės automobilių įvežta net 8 kartus daugiau nei į Estiją bei maždaug 3 kartus daugiau nei Latvijoje.

Negana to, Lietuvoje iš užsienio įvežti „Volkswagen“ per metus pagausėjo net 14,4 proc., o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 11,9 ir 6,3 proc.

Lietuvoje antrąją ir trečiąją vietas dalinasi BMW ir „Audi“, kurių per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius parduota atitinkamai 5065 ir 5005 vnt. Vienintelis ne vokiškas prekinis ženklas tarp populiariausių importuotų į Lietuvą automobilių – „Toyota“. Jų per tris mėnesius įvežta daugiau nei 3,4 tūkst.

Latvijoje ir Estijoje tarp vokiškų prekinių ženklų vietos atsirado švediškiems „Volvo“ – ši markė pagal populiarumą importuojamų automobilių rinkoje trečiąjį 2018 metų ketvirtį Latvijoje užėmė 2 poziciją, o Estijoje – 4-ąją.

Lietuvoje dominuoja naudoti „Volkswagen“ modeliai

Lietuvos vidinėje rinkoje populiariausi ir vėl buvo „Volkswagen Passat“ modeliai – per trečiąjį šių metų ketvirtį jų parduota 2886 vnt. – 3,1 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Antroje ir trečioje vietose – „Volkswagen Golf“ ir „Audi A6“, kurių parduota atitinkamai 1998 vnt. bei 1966 vnt. 4-5 vietas dalinasi BMW markės automobiliai – 3 ir 5 serijų modeliai.

Tvirtos „Premium“ segmentų automobilių pozicijos parodo, kad šalies vairuotojai racionaliai renkasi automobilį – geriau jau senesnis, bet prabangesnis nei naujesnis, tačiau ekonominės klasės modelis. Ši tendencija Lietuvoje artimiausiu metu keistis neturėtų – nebent dideli taršos mokesčiai priverstų vairuotojus atsisakyti galingesnių automobilių.

Latvijoje tarp populiariausių net 3 „Volvo“ modeliai

Net tris aukščiausias populiariausių Latvijos naudotų automobilių vietas pasidalino „Premium“ segmentui priskiriami „Volvo V70/XC70“, „Audi A4“ bei „Audi A6“ modeliai. Jų per trečiąjį šių metų ketvirtį atitinkamai parduota 740 vnt., 711 vnt. bei 655 vnt.

Jeigu Lietuvoje populiariausių modelių dešimtuke pastarąjį ketvirtį buvo tik vienas japoniškas automobilis tarp vokiškų transporto priemonių, tai Latvijoje su vokiečiais konkuruoja švedai. Tarp dešimties populiariausių modelių yra net 3 „Volvo“ markės modeliai – įskaitant ir ką tik prisijungusį „XC90“ prabangų visureigį. Jų pardavimai per metus šoktelėjo du su puse karto – 255 procentais.

Estijoje augo susidomėjimas prabangiais modeliais

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, populiariausi buvo naudoti „Volkswagen Passat“ – jų parduota 392 vnt. arba 1,6 proc. daugiau nei per 2017-ųjų trečiąjį ketvirtį.

Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Audi A6“ (335 vnt.) bei 5 serijos BMW (320 vnt.). Abiejų šių modelių paklausa per metus ūgtelėjo maždaug po 11 proc.

Labiausiai susidomėjimas paaugo 4 ir 5 vietoje klasifikuojamais 3 serijos BMW ir „Volvo V70/XC70“. Pastarųjų modelių pardavimai per metus paaugo maždaug ketvirtadaliu.

3 iš 4 į Lietuvą į vežamų automobilių – dyzeliniai

Maždaug trys iš keturių į Lietuvą įvežamų automobilių yra varomi dyzeliniais degalais. Jų rinkos dalis trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 73,9 proc. Benzininiai automobiliai sudarė maždaug 22 proc. importo dalį.

Estijos automobilių parką papildė kiek labiau koncentruotas dyzelinių naudotų transporto priemonių užtaisas – kas ketvirtas įvežtas naudotas automobilis buvo varomas dyzeliniais degalais. Iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių benzininiai sudarė beveik 18 proc. dalį.

Į Latviją importuojamų dyzelinių automobilių proporcija – dar didesnė nei bet kurioje kitoje Baltijos šalyje – net 85,4 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių buvo dyzeliniai. Benzininių – tik 13 proc.

Alternatyviais degalais varomus automobilius labiausiai pirko Lietuvos vairuotojai – tokio tipo naudotos transporto priemonės sudarė apie 4,2 proc. iš visos importo rinkos. Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai po 1,6 bei 1,7 proc.

Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, elektra.

Lietuvoje parduota ketvirtadaliu daugiau naujų automobilių

Nors ir trečiojo šių metų ketvirčio naujų automobilių prekybos rezultatai nuteikia optimistiškai, vertinti juos reikia labai atsargiai. Lietuvoje tokio tipo automobilių sandoriai per metus paaugo net ketvirtadaliu – 25,5 proc. iki 9,1 tūkst. vnt.

Tačiau susirūpinti reikėtų dėl statistiką iškraipančių reeksporto duomenų. Negana to, įsigalioję nauji WLTP taršos emisijų matavimo standartai kaip reikiant sulėtino prekybą naujais automobiliais – rugsėjį buvo pastebimas naujų automobilių rinkos sulėtėjimas – įvyko maždaug 11 proc. mažiau sandorių.

Latvijoje ir Estijoje užfiksuota pasyvesnė dinamika. Prekyba naujais automobiliai per metus paaugo atitinkamai 1,3 proc. bei 6,1 proc.

Baltijos šalių naujų automobilių rinka bendrai paaugo maždaug aštuntadaliu – apie 12 proc.

Naujų automobilių reeksportas ir toliau auga

2017 metų pabaigoje išaugusi naujų automobilių reeksporto dalis nesiliauja stebinti – per antrąjį šių metų ketvirtį buvo reeksportuota net 3155 naujų automobilių. Pirmą kartą per visą Autoplius.lt Barometro istoriją reeksportas pasiekė apie 30 proc. naujų automobilių rinkos. Tai – pagrinde „Fiat“ markės automobiliai.

Nuo 2018-ųjų pradžios iki liepos mėnesio iš šalies buvo išgabenta net 4,7 tūkst. naujų automobilių. Toks transporto priemonių kiekis sudaro apie 26,2 proc. naujų automobilių rinkos.

Du trečdaliai naujų automobilių Lietuvoje nuperkama su benzininiais varikliais

Iš visų per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje parduotų naujų automobilių net du trečdaliai buvo benzininiai. Tik kas ketvirtas parduotas naujas automobilis buvo su dyzeliniu varikliu, o alternatyviais degalais varomi modeliai sudarė net 8,2 proc. naujų automobilių rinkos – daugiau nei Latvijoje ar Estijoje.

Įdomu tai, kad šalyje per metus šis santykis pasikeitė labai pastebimai – dyzelinių naujų automobilių dalis sumenko net 15 proc., o benzininių populiarumas šoktelėjo 12,1 proc.

Latvijoje benzinių ir dyzelinių naujų automobilių proporcijos šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo kone identiškos – atitinkamai 46,9 ir 46 proc. Verta pastebėti, kad į šią šalį vakarietiškos benzininių variklių tendencijos užsuko vėliausiai.

Estijoje maždaug kas trečias parduotas naujas automobilis buvo su dyzeliniu varikliu, o benzininiais motorais varomi modeliai sudarė apie 61 proc. rinkos.

Lietuvoje – stebinanti „Toyota“ persvara prieš „Volkswagen“

Staigių pokyčių naujų automobilių pasiskirstyme pagal markes tikėtis nereikėtų, tačiau yra keli labai įdomūs šios rinkos aspektai. Per šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruota beveik dvigubai daugiau „Fiat“ markės automobilių nei tuo pačiu metu pernai. Tačiau praeito ketvirčio praktika kaip reikiant iškreipė statistiką – reeksportas pirmą kartą perkopė aukšą 3 tūkst. automobilių ribą. Panašu, kad šio ketvirčio reeksportas taip pat sieks apie 30 proc.

Visgi, puikius rezultatus parodė „Toyota“ atstovai. Jie pardavė net 48,6 proc. daugiau naujų automobilių nei per 2017-ųjų trečiąjį ketvirtį. Labai stipriai išaugo šio prekinio ženklo persvara prieš antroje vietoje esančius „Volkswagen“. Jų pardavimai sumenko 5 procentais ir yra sąlyginai arti trečioje vietoje esančio „Škoda“ prekinio ženklo.

Estijoje „Toyota“ taip pat išlaikė pirmąją poziciją didele persvara. Šioje šalyje Japonijos atstovai pardavimus padidino net 24 proc., tačiau stebėtina 61,7 proc. pardavimų šuolį patyrė „Renault“, iškopę į antrąją poziciją. Trečioje vietoje liko „Škoda“, pardavę 711 naujų automobilių.

Latvijos populiariausių naujų automobilių penketuko viršuje – „Volkswagen“ su solidžiu 40 proc. pardavimų padidėjimu. Šio prekinio ženklo automobilių per tris mėnesius parduota 851 vnt. Antroje vietoje – „Toyota“ su 627 parduotais automobiliais.

Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje – „Nissan Qashqai“

Populiariausio naujo automobilio pozicija trečiąjį šių metų ketvirtį neoficialiai atiteko „Nissan Qashqai“ visureigiui. Jų per tris mėnesius parduota 366 vnt. – dvigubai daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Antroje ir trečioje vietose – „Toyota Auris“ ir „C-HR“. Naujų automobilių dešimtuke, nors ir dominuoja „Fiat“ markės modeliai, beveik visi jie per kelis mėnesius reeksportuojami, todėl vertinti jų nereikėtų.

Įdomu tai, kad populiariausių naujų automobilių dešimtuke yra tik vienas vokiškas automobilis – galima sakyti, kad tai – visiška priešingybė naudotų automobilių statistikai.

Latvijoje naujų automobilių dešimtuke pirmauja „VW Golf”

Latvijoje populiariausias naujas modelis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo „Volkswagen Golf“. Jų per tris mėnesius parduota trečdaliu daugiau nei tuo pačiu metu 2017-aisiais – 217 vnt.

Antroje vietoje – „Nissan Qashqai“, kurie populiarumu pranoko visus Lietuvoje. Trečioji vieta atiteko „Volkswagen Tiguan“, kurių per tris mėnesius parduota dviem trečdaliais arba 66,7 proc. daugiau nei prieš metus – 140 vnt.

Latvijos populiariausių naujų modelių dešimtuke yra 4 vokiški, 3 japoniški, 1 korėjietiškas, 1 čekiškas ir 1 rumuniškas automobilis. Tai – pats mišriausias dešimtukas iš visų Baltijos šalių.

Estijoje pirmavo „Renault Clio“

Estijos populiariausių naujų automobilių modelių dešimtuke vokiškiems automobiliams vietos neliko. Populiariausias šioje šalyje – naujas „Renault Clio“, kurių per tris mėnesius parduota 387 vnt. Antroje ir trečioje vietose – „Toyota“ modeliai „Avensis“ ir „RAV4“, kurių parduota atitinkamai 334 vnt. ir 262 vnt.

Populiariausių naujų modelių dešimtuką Estijoje sudaro 4 japoniški, 3 prancūziški, 2 čekiški ir vienas korėjietiškas automobilis.

Privatūs asmenys pirko kas ketvirtą naują automobilį

Lietuvos naujų automobilių rinkoje ir toliau siautėja verslas. Žinoma, šią statistiką šiek tiek iškraipo kai kurių prekinių ženklų reeksportas – atmetus reeksportuojamus automobilius fizinių pirkėjų dalis turėtų sudaryti apie trečdalį rinkos.

Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausiai fizinių pirkėjų, kaip jau tapo įprasta, atiteko Estijai. Daugiau nei trečdalis šios šalies naujų automobilių pirkėjų yra fiziniai asmenys.

Baltijos šalių automobilių rinka augo dešimtadaliu

Bendra Baltijos šalių automobilių rinka per trečiąjį šių metų ketvirtį plėtėsi dešimtadaliu. Nuo liepos iki rugsėjo (imtinai) mėnesio visų trijų šalių autoparkus papildė apie 87,8 tūkst. automobilių.

Labiausiai prie automobilių rinkos augimo prisidėjo Lietuva. Lietuvos autorinka per metus paaugo 14,5 proc., Latvijos – 2,4 proc., o Estijos – 5,1 proc.

Prognozės

Po antrojo 2018-ųjų ketvirčio buvo galima prognozuoti galimus šių metų Lietuvos automobilių rinkos rezultatus. Autoplius.lt vertina, kad šiais metais visa Lietuvos automobilių rinka augs maždaug 6 procentais. Ir džiugu, kad po trečiojo ketvirčio tokios prognozės atrodo realiai.

Nerimą kelia Lietuvos naujų automobilių rinka. Nauji WLTP taršos emisijų standartai bei emisijų vertinimo metodika sujaukė gamintojų bei atstovų planus parduoti daugiau naujų transporto priemonių. Kai kurie gamintojai tiesiog stabdė savo produkciją, o Vakarų šalyse buvo taikomos apčiuopiamos nuolaidos automobiliams, kurie pagal naująją taršos emisijų matavimo metodiką, pasirodė gerokai taršesni.

Nors pirmoji metų pusė buvo pagal prekybą naujais automobiliais buvo puiki, o trečiąjį ketvirtį pardavimų augimas šoktelėjo 25 proc., visgi rugsėjo mėnesio rezultatai nebuvo tokie geri – per 2017-ųjų rugsėjį įvyko 11 proc. daugiau sandorių, nei šiais metais. Lieka džiaugtis per pirmus 8 mėnesius užaugintu „buferiu“, kuris tikrai prives prie gerų šių metų rezultatų.

Tačiau Lietuvoje staigiai padidėjusi naujų transporto priemonių reeksporto dalis taip pat nupiešia didelį klaustuką virš naujų automobilių rinkos. Skaičiuojama, kad vien per antrąjį ketvirtį iš visų 10,6 tūkst. naujų automobilių net 3,2 tūkst. modelių buvo išgabenta iš Lietuvos – tai sudaro apie 30 proc. per šių metų balandžio-birželio mėnesius įvykusių sandorių. Tokio didelio reeksporto šalyje dar neregėjome.

Tai kaip reikiant iškreipia naujų automobilių rinką ir skaičiai, kurie prieš tris mėnesius vertė didžiuotis bei tikėti ambicingais tikslais, dabar sumenko maždaug trečdaliu. Reeksportas užtraukia pilką debesį virš visos naujų automobilių rinkos – jeigu apie trečdalis naujų transporto priemonių bus reeksportuota, metiniai naujų automobilių rinkos rezultatai sieks apie 25 tūkst. sandorių. Fizinių ir juridinių pirkėjų proporcija taip pat paveikta reeksporto – atmetus visus reeksportuotus naujus automobilius fiziniams pirkėjams atitektų kas trečias parduotas naujas automobilis.

Naujų automobilių rinkoje pastebėtas milžiniškas „Toyota“ markės modelių pardavimų šuolis dideliame ir juodame šešėlyje paliko antroje vietoje esantį „Volkswagen“ prekinį ženklą. Japoniški modeliai trečiąjį šių metų ketvirtį buvo net 40 proc. populiaresni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau Lietuvos vairuotojai dar ilgai teiks pirmenybę naudotiems VW automobiliams, kurie grėsmingo konkurento neturi nė vienoje Baltijos regiono šalyje.

Iš užsienio ir toliau plūsta dideli kiekiai senų, pagrinde – dyzelinių transporto priemonių. Be jokios teisingos taršos mokesčio schemos to suvaldyti neįmanoma. Tačiau tinkamai suprojektavus taršos mokestį bei apmokestinus tūkstančius labiausiai Lietuvoje teršiančių automobilių būtų galima sudaryti dosnų krepšelį, kuris leistų subsidijuoti naujų elektromobilių ar įkraunamų hibridų pirkimus.

Ir tai kritiškai svarbu Lietuvos automobilių parkui, kuris šiuo metu užima Vakarų Europos autoparkų valytojo vaidmenį. Tai, žinoma, paskatintų taršių, senų automobilių nuvertėjimą, tačiau atskiestų statistiką – populiarioji 11-15 metų amžiaus įvežamų automobilių grupė pagal populiarumą galbūt susilygintų su jaunesnių – 6-10 metų amžiaus – automobilių imtimi. O elektromobiliai taptų patrauklesni nei bet kada anksčiau. Kol kas per metus į Lietuvą įvežama vidutiniškai apie 200 elektra varomų transporto priemonių – jie sudaro maždaug 0,15 proc. visos importo rinkos.

Galima drąsiai teigti, kad 2018 metų visos Lietuvos automobilių rinkos rezultatai pranoks 2017-uosius. Autoplius.lt vertinimu, bendras 2018-aisiais įvyksiančių sandorių skaičius pernykščius rezultatus turėtų viršyti maždaug 5-6 procentais. Vidinėje rinkoje sandorių skaičius turėtų išlikti stabilus, tačiau vis labiau populiarėjantys iš užsienio pastoviai registracijai įvežami automobiliai plečia Lietuvos autoparką. Naujų automobilių rinkoje numatomas maždaug 24 proc. metinis augimas.