Įsibėgėjus 2018 metams Lietuvos automobilių rinkoje taip pat fiksuojamas pagreitis. Automobilių sandorių skaičius auga, visų Baltijos šalių automobilių parkai plečiasi, o verslo atstovai tiesiog trina rankomis – tokio derlingo ketvirčio naujų automobilių pardavėjai turbūt dar neregėjo.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas labai didelis naujų automobilių sandorių augimas. Ir tai kelia klausimą: kodėl rinkoje pastebima tokia dinamika? Kas tam sudarė palankias sąlygas? Kiek tai gali tęstis?

Iš tiesų naujų automobilių pardavimų statistikai daug įtakos daro stipriai suaktyvėjęs reeksportas. Būtų labai smagu, jeigu visos naujos transporto priemonės – o jų net 10,6 tūkst. – riedėtų Lietuvos gatvėmis. Tačiau nemaža tokių automobilių dalis – tikėtina, jog ji sieks apie 20-25 proc. – per artimiausius kelis mėnesius iškeliaus į kitas užsienio valstybes. Ir tai tęsiasi jau keletą metų.

Visgi tai, kad pardavimai suaktyvėjo ir organiškai, galima suprasti pagal kai kurių kitų markių rezultatus – tiek „Toyota“, tiek „Volkswagen“ tikriausiai tokio gero ketvirčio neprisimena. Ir džiugu, kad prie puikių rezultatų prekybininkai priėjo pakopa po pakopos – tai sudaro pagrindą manyti, jog didelis naujų automobilių registracijų skaičius staigiai žemyn nekris. Galima tikėtis stabilumo.

Įdomu ir tai, kad augo ne tik naujų, bet ir iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų automobilių sandorių skaičius. Jų per antrąjį šių metų ketvirtį įvežta net 13,7 proc. daugiau nei 2017-ųjų balandį-birželį – iš viso net 44,5 tūkst. Pridėjus tai prie itin stabilios vidinės rinkos galima daryti išvadą, kad vairuotojai vis dažniau perka Lietuvoje dar neregistruotus automobilius. Tai reiškia, kad vidinėje rinkoje jie neranda tinkamo kainos ir poreikius tenkinančio balanso, o automobilių verslininkai su džiaugsmu naudojasi tokia situacija.

Lietuvos automobilių rinkoje jau kuris laikas sklando gandai apie galimus taršos mokesčius naujai registruojamiems automobiliams. Tačiau jokios spekuliacijos bei nekonkretūs pasiūlymai nepadarė jokios įtakos naudoto automobilio pasirinkimo formulei.

Į šalį ir toliau plūsta senos, nebrangios, tačiau neretai prabangesnės transporto priemonės. Trys iš keturių tokių automobilių – dyzeliniai ir lieka tik spėlioti, kaip pasiskirstymą pagal degalų tipą pakeis galimas taršos mokestis. Mokesčio dydis bei taršos emisija, už kurią reikės mokėti leis įvertinti galimas to pasėkmes.

Lietuvos automobilių rinkoje augo visų tipų sandorių skaičius

Įsibėgėjus 2018 metams Lietuvos automobilių rinkoje pastebima dinamika. Antrąjį šių metų ketvirtį visų tipų sandorių skaičius pasiekė net 124,2 tūkst. – 7,2 proc. daugiau nei 2017-ųjų balandį-birželį.

Labiausiai augo naujų automobilių registracijų skaičius – per metus jis padidėjo net 30,2 proc. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota net 10,6 tūkst., kai tuo pačiu metu pernai registracijų skaičius siekė apie 8,2 tūkst.

Naudotų automobilių sandorių skaičius vidinėje Lietuvos rinkoje išliko stabilus ir padidėjo vos 0,8 proc. iki 69,1 tūkst. sandorių. Vis dažniau lietuviai naudotos transporto priemonės ieško užsienio šalyse arba įsigija iš verslininkų, kurie automobilius įveža ir parduoda dar nepriregistravę. Fiksuojama, jog pastoviai registracijai importuotų automobilių sandorių skaičius 2018-ųjų II ketvirtį siekė net 44,5 tūkst – 13,7 proc. arba maždaug septintadaliu daugiau nei 2017-ųjų balandį-birželį.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina didėjo, naujo - mažėjo

Vidutinė naudoto automobilio nekito nuo metų pradžios, tačiau antrąjį 2018-ųjų ketvirtį palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji padidėjo 9 procentais arba 300 eurų – iki 3600 eurų.

Naujo automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje per metus sumažėjo 1000 eurų arba 4,8 proc. iki 19,8 tūkst. eurų. Šiam rodikliui daugiausiai įtakos padaro parduodami dideli pigių automobilių kiekiai – antrąjį 2018-ųjų ketvirtį buvo fiksuojamas labai didelis naujų bei nebrangių „FIAT“ markės automobilių registracijų skaičius.

Nauji automobiliai atsakingi už trečdalį visos rinkos apyvartos

Šių metų balandžio-birželio mėnesiais Lietuvoje buvo užregistruota automobilių už 622,8 mln. eurų. Autoplius.lt duomenys parodo, kad apyvarta padidėjo 17,6 proc. – prieš metus ji siekė kiek daugiau nei 528,5 mln. eurų.

Už didžiausią apyvartos dalį (net 33,8 proc.) buvo atsakingi nauji automobiliai – jų bendra vertė siekė daugiau nei 210,7 mln. eurų.

Apyvarta už populiariausio amžiaus grupės – 11-15 m. – automobilius šių metų antrąjį ketvirtį pasiekė 124,1 tūkst. eurų. Įdomu tai, kad stipriai šoktelėjo 1-5 metų amžiaus transporto priemonių apyvarta. Ji didėjo daugiau kaip trečdaliu – 34,5 proc. ir pasiekė 113,9 mln. eurų.

Mažėjo naujų ir importuotų automobilių santykis

Dėl to, kad Lietuvoje auga ne tik naujų, bet ir naujai įvežtų naudotų automobilių sandoriai, šalyje išlieka didelis importuoto ir naujo automobilio santykis. Vienai visiškai naujai transporto priemonei per tris paskutinius mėnesius atiteko 4,2 įvežto naudoto automobilio. Pernai metų balandžio-birželio mėnesiais šis rodiklis siekė 4,8.

Latvijos rinkoje pokyčiu neužfiksuota – vienam naujam automobiliui atiteko 2 importuoti naudoti modeliai. Tuo tarpu Estijoje nuperkama daugiau naujų transporto priemonių nei įvežama naudotų automobilių pastoviai registracijai santykiu 1 prie 0,8.

Į Lietuvą įvežta daugiau automobilių nei į kitas Baltijos šalis kartu sudėjus

Į Lietuvą pastoviai registracijai įvežama daugiau naudotų automobilių nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus. Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruota net 44,5 tūkst. naudotų įvežtų automobilių – 13,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Negana to, lėtesnės Latvijos ir Estijos rinkų apsukos prideda prie dar didesnio Lietuvos atotrūkio – kiekvienais metais pagal importuojamų automobilių skaičių Lietuva dar labiau nutolsta nuo kaimyninių Baltijos šalių.

Latvijoje importuojamų transporto priemonių sandoriai per metus paaugo 2,4 proc. iki 13,7 tūkst. vnt., o Estijoje – vos 2,1 proc. iki kuklių 6,9 tūkst. sandorių.

Estijoje naujesni automobiliai populiaresni nei Lietuvoje ir Latvijoje

Lietuva išlieka stabilia seniausių iš užsienio įvežamų transporto priemonių rinka Baltijos šalių atžvilgiu. Beveik pusė (46,4 proc.) iš visų importuojamų automobilių yra 11-15 metų senumo. Negana to, ši amžiaus grupė ir toliau nesiliauja augusi – lyginant su 2017-ųjų antruoju ketvirčiu, tokio amžiaus automobilių rinkos dalis paaugo 2,6 proc. punkto.

Truputį naujesni, 6-10 metų amžiaus automobiliai sudarė maždaug penktadalį iš visų importuotų transporto priemonių – 21,2 proc. ir per metus jų rinkos dalis sumenko 3,1 proc. punkto. Nuo 1 iki 5 metų senumo automobilių įvežta vos 9 proc. iš visų importuotų transporto priemonių. Džiugu, kad šios amžiaus grupės dalis per metus paaugo 2,3 proc. punkto.

Latvijoje populiariausia taip pat 11-15 m. amžiaus automobilių grupė. Iš visų iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų automobilių jie sudarė 44,2 proc. ir, kaip ir Lietuvoje, padidėjo daugiau nei 2 proc. punktais.

Estai pirmenybę teikia kiek naujesniems naudotiems iš užsienio įvežtiems automobiliams. Beveik trečdalis (31,2 proc.) iš visų importuotų transporto priemonių buvo 6-10 metų amžiaus grupės modeliai. Tai – pato populiariausia amžiaus grupė Estijoje.

Tačiau net 29,5 proc. iš visų įvežtų automobilių yra 1-5 m. amžiaus senumo modeliai, o negana to, ši kelių metų senumo transporto priemonių dalis per metus padidėjo 3,1 proc. punkto ir per artimiausius metus ši amžiaus grupė gali tapti populiariausia Estijoje.

„Volkswagen“ markės automobiliai – Baltijos šalių favoritai

Iš pirmos vietos populiariausių importuojamų automobilių markių penketukuose „Volkswagen“ markės neišstūmė jokie kiti prekiniai ženklai nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje.

Negana to, Lietuvoje VW markės modeliai ir toliau didina apsukas – jų įvežta 14,3 proc. daugiau nei 2017-ųjų antrąjį ketvirtį – net 8,5 tūkst. vnt. Antroje vietoje pagal populiarumą Lietuvoje – „Audi“ markė (5,1 tūkst. modelių), o trečioje – „Opel“ (4,8 tūkst. modelių). Pastarieji prekiniai ženklai per metus susikeitė vietomis.

Ketvirtą ir penktą vietas pasidalino BMW bei „Toyota“ su atitinkamai 4,8 tūkst. bei 3,5 tūkst. įvežtų automobilių.

Latvijoje antrąją bei trečiąją vietas pasidalino „Volvo“ (1,8 tūkst. sandorių) bei „Audi“ (1,7 tūkst. sandorių). Estijos penketuke tik pirmoji vieta priklauso ekonominės klasės automobilių gamintojui – VW (1 tūkst. sandorių), o visas kitas eilės tvarka pasidalino šios markės: BMW (873 vnt. modelių), „Mercedes-Benz“ (759 vnt.), „Volvo“ (733 vnt.) ir „Audi“ (684 vnt.).

Tarp populiariausių naudotų automobilių Lietuvoje – tik vienas japoniškas

Populiariausias naudotas automobilis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį, kaip jau įprasta, buvo „Volkswagen Passat“. Jų per tris mėnesius parduota 2888 vnt. – 5,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Antroje vietoje pagal perkamumą – „Audi A6“ (2089 vnt.).

Didžiausią pardavimų augimą patyrė „Volkswagen Golf“ – jų registracijų skaičius padidėjo penktadaliu (20,6 proc.) ir pasiekė 1964 vnt. ir su tokiu rezultatu lietuvių pamėgti „Golf“ pakilo į 3 poziciją.

Statistika rodo, kad lietuviai ir toliau žavisi „premium“ segmento automobiliais. Iš tokio tipo modelių dešimtuke be minėtų A6 yra „Audi A4“, 5 ir 3 serijos BMW bei E klasės „Mercedes-Benz“.

Jeigu prieš metus populiariausių naudotų automobilių dešimtuke nebuvo nė vieno japoniško automobilio, tai šių metų antrojo ketvirčio naujovė – dešimtoje vietoje pagal perkamumą esantys „Toyota Avensis“. Jų parduota 3,6 karto mažiau nei „Passat“ – beveik 800 vnt.

Latviai renkasi prabangesnius naudotus automobilius

Lietuvoje populiariausi „Passat“ modeliai kaimyninėje Latvijoje užima tik 6-ąją vietą. Jų šioje šalyje parduota beveik 6 kartus mažiau nei Lietuvoje – tik 497 vnt.

Populiariausias naudotas automobilis Latvijoje – „Audi A4“. Jų per paskutinius 3 šių metų mėnesius užregistruota 667 vnt., 6,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Volvo V70/XC70“ bei 3 serijos BMW su atitinkamai 610 bei 581 registruotais sandoriais.

Latviai perka mažiau japoniškų automobilių nei Lietuviai, todėl dešimtuke nėra nei vieno iš tolimosios Azijos atkeliavusio modelio. Tačiau dešimtuke yra net 3 švediški „Volvo“ markės modeliai.

Estijoje populiariausi naudoti „Volkswagen Passat“

Tik 331 – tiek įvyko populiariausio naudoto automobilio, „Volkswagen Passat“ sandorių Estijoje. Šių modelių pardavimai per metus sumenko 2,6 proc., tačiau „Passat“ išlaikė labai kuklią 10 sandorių persvarą prieš artimiausią varžovą – 5 serijos BMW (321 parduotų modelių).

Labiausiai paaugo E klasės „Mercedes-Benz“ sandorių skaičius. Šių modelių pardavimai pasiekė 188 vnt., o pernai tuo pačiu metu siekė 154 vnt. – 22,1 proc. mažiau. Estijoje labiausiai sumenko prekyba naudotais „Audi A4“ – jų sandorių skaičius sumažėjo dešimtadaliu iki 165 parduotų automobilių per 3 paskutinius mėnesius.

Lietuviai importuoja mažesnę dyzelinių automobilių dalį nei latviai ar estai

Per 2018 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Lietuvoje beveik nesikeitė įvežamų transporto priemonių pasiskirstymas pagal degalų tipą.

Trys iš keturių į Lietuvą įvežamų transporto priemonių buvo su dyzeliniais varikliais, kiek daugiau nei penktadalis (20,9 proc.) – benzininių, o 4 proc. – varomų alternatyviais degalais. Latvijoje ir Estijoje tokio tipo degalais varomų transporto priemonių proporcija – dar mažesnė – užima atitinkamai 1,6 bei 1,4 proc. iš visų importuojamų automobilių.

Į Estiją iš 5 įvežamų automobilių net 4 yra dyzeliniai (80,2 proc.), o Latvijoje – net 85,1 proc. iš visų importuojamų transporto priemonių varomos dyzelinu.

Pabrėžiama, jog alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.

Naujų automobilių sandoriai Lietuvoje augo beveik trečdaliu

Lietuvos automobilių rinkoje 2018-ųjų metų antrąjį ketvirtį buvo fiksuojamas labai didelis, net 30,3 proc. naujų transporto priemonių registracijų augimas. Per balandžio-birželio mėnesius buvo registruota net 10,6 tūkst. naujų automobilių, kai tuo pačiu metu pernai – 8,2 tūkst.

Latvijoje naujų transporto priemonių registracijos augo 8,7 proc. (iki 5,6 tūkst. vnt.), o Estijoje – 4,3 proc. (iki 9,3 tūkst. vnt.). Tai jau ne pirmas ketvirtis, kada Lietuvoje fiksuojama geresnė naujų automobilių pardavimų dinamika nei Estijoje.

Bendrai Baltijos šalyse naujų transporto priemonių registracijos antrąjį šių metų ketvirtį augo 14,8 proc.

Naujų automobilių reeksporto augimas panašus į ilgalaikį reiškinį

Nors ir Lietuvoje per pirmąjį 2018-ųjų ketvirtį buvo registruota 7,2 tūkst. naujų automobilių, net pusantro tūkstančio iš jų buvo reeksportuota į kitas užsienio valstybes.

Reeksporto dalis nuo 2014 iki 2016 metų buvo nusistovėjusi ties 17-18 proc. riba, tačiau 2017-aisiais šis rodiklis stipriai paaugo – iki beveik 24 proc. Tai reiškia, kad beveik kas ketvirtas naujas Lietuvoje registruotas automobilis buvo reeksportuotas.

Didžiąją reeksportuojamų modelių dalį sudaro „Fiat“ markės automobiliai.

Benzininiai nauji automobiliai Lietuvoje populiaresni nei kitose Baltijos šalyse

Iš visų per 2018-ųjų metų antrąjį ketvirtį parduotų naujų automobilių net 60,8 proc. buvo benzininiai. Tokio tipo degalais varomi nauji automobiliai Lietuvoje populiaresni nei kitose Baltijos šalyse.

Latvijoje ir Estijoje benzininių automobilių rinkos dalys atitinkamai siekė 50,5 proc. bei 58,9 proc.

Pagal alternatyviais degalais varomų naujų automobilių registracijas Lietuva taip pat rodo pavyzdį kitoms Baltijos šalims. 6,6 proc. iš visų per antrąjį ketvirtį parduotų naujų transporto priemonių Lietuvoje buvo varomos elektra, benzinu ir elektra arba dyzelinu ir elektra.

Lietuvoje parduota net 2,9 tūkst. naujų „Fiat“ automobilių

Per 2018-ųjų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Lietuvoje buvo parduota net 2,9 tūkst. naujų „Fiat“ markės automobilių. Tai yra absoliutus rekordas per visą matavimo istoriją nuo 2008 metų. Fiksuojama beveik 90 proc. pardavimų augimo dinamika, visdėlto, yra pagrįsta tik reeksportu, nes didžioji dalis šios markės automobilių Lietuvoje neužsibūna ir yra reeksportuojamos pastoviai eksploatacijai užsienio šalyse.

Antrąją ir trečiąją vietas Lietuvoje pasidalino „Toyota“ bei „Volkswagen“ markės. Šiems prekiniams ženklams tai buvo puikus laikotarpis – jų parduota atitinkamai 1408 vnt. (net 26,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu) bei 1300 vnt.

Įdomu tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje ir Latvijoje „Toyota“ aplenkė vokiškuosius „Volkswagen“. Latvijoje antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Volkswagen“ bei „Nissan“, o Estijoje – „Škoda“ bei „Renault“ (VW liko ketvirtoje pozicijoje).

Pirmas tris pozicijas pasidalino skirtingi „Fiat“ modeliai

Populiariausių naujų Lietuvoje per antrąjį šių metų ketvirtį parduotų automobilių dešimtuke – „Fiat“ markės automobilių invazija. Net tris pirmas pozicijas pasidalino šios markės modeliai.

Visgi, didžioji dauguma jų buvo reeksportuoti, todėl neakivaizdžiojo lyderio poziciją galima skirti ketvirtoje vietoje esančiam „Škoda Octavia“ modeliui, kurių buvo parduota 380 vnt. – 38,2 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017-ųjų metu.

Penktąją ir šeštąją vietas pasidalino „Volkswagen Passat“ ir „Toyota C-HR“, kurių parduota atitinkamai 289 bei 268 vnt.

Populiariausias naujas automobilis Latvijoje – „Volkswagen Golf“

Populiariausias naujas automobilis Latvijoje 2018-ųjų antrąjį ketvirtį buvo „Volkswagen Golf“, kurių per 3 mėnesius parduota 231 vnt. – 20,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Nissan Qashqai“ ir „Toyota Auris“, kurių parduota atitinkamai 195 ir 183 vnt. Pastarojo japoniško hečbeko pardavimai per metus šoktelėjo net 55,1 proc.

Net 5 modeliai iš populiariausiųjų dešimtuko yra visureigiai – tai parodo, kad automobilių pramonėje vis tvirtesnes pozicijas užima padidinto pravažumo transporto priemonės.

Estijoje – didelė „Škoda Octavia“ persvara prieš artimiausią konkurentą

Estijoje geriausiai buvo perkamas naujas „Škoda Octavia“ – šio modelio automobilių per tris mėnesius parduota 419 vnt., nors ir rezultatas per metus sumenko apie 0,7 proc.

Antroje vietoje – „Citroen Berlingo“, kurių parduota 293 vnt. (14,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). „Toyota RAV4“ užėmė 3 pozicija – šių modelių sandorių skaičius pasiekė 280 arba penktadaliu daugiau nei 2017-ųjų antrąjį ketvirtį.

Estijoje, kaip ir Latvijoje bei Lietuvoje auga susidomėjimas visureigiais.

Fizinių ir juridinių pirkėjų santykį Lietuvoje iškreipia reeksportas

Valstybės įmonės „Regitra“ bei automobilių rinkos tyrimų bendrovės „AutoTyrimai“ duomenys parodo, kad Lietuvoje yra mažiausia privačių automobilių pirkėjų dalis.

Lietuvoje privatūs asmenys nupirko 23 proc. iš visų naujų automobilių, tuo tarpu Latvijoje 29,2 proc., o Estijoje fiziniai asmenys įsigijo daugiau nei kas trečią naują transporto priemonę (38,7 proc.).

Visgi, statistiką stipriai iškreipia naujų automobilių reeksporto situacija Lietuvoje. Didžioji dalis parduotų naujų „Fiat“ markės automobilių Lietuvoje neužsibuvo, todėl atmetus šią markę, pirkėjų pasiskirstymas Lietuvoje būtų žymiai solidesnis fizinių asmenų atžvilgiu.

Baltijos šalių automobilių rinka plėtėsi daugiau nei dešimtadaliu

Automobilių rinka labiausiai augo Lietuvoje – ji didėjo net 16,6 proc. 2017-ųjų antrąjį ketvirtį buvo užfiksuota 47,3 tūkst. naujų bei naujai įvežtų automobilių sandorių, o šių metų balandį-birželį tokio tipo sandoriai augo iki 55,2 tūkst.

Latvijoje ir Estijoje automobilių rinka plėtėsi gerokai lėčiau – atitinkamai 4,1 proc. bei 3,3 proc. Bendrai Baltijos šalių automobilių rinka didėjo daugiau nei dešimtadaliu – 11,2 proc., nuo 81,5 tūkst. iki 90,6 tūkst.

Prognozės

Antrasis šių metų ketvirtis jau dabar leidžia daryti optimistišką šių metų prognozę. Pirmasis pusmetis leidžia tikėtis, kad dar vienas didelis ir svarbus rekordas jau pakeliui, o puikios sąlygos automobilių prekybai (geri ir pakankamai pastovūs orai) tik suaktyvina transporto priemonių paieškas.

Vidutinė naudoto automobilio kaina turėtų išlikti stabili, tačiau tai, kaip keisis pirkimo įpročiai, turėtų priklausyti nuo tolimesnio automobilio taršos mokesčio vystymo. Jeigu iš tiesų bus apmokestinti importuojami galingi automobiliai gali būti, kad statistika, kurią pastebėsime, mums primins vakarų šalių praktiką.

Jeigu daugiau teršiantys automobiliai iš tiesų bus nebepatrauklūs – turėtų suaktyvėti prekyba vidinėje rinkoje tais automobiliais, kurie jau yra registruoti Lietuvoje, o šalį pasieks kiek naujesnių bei taupesnių transporto priemonių banga. Visgi, jeigu mokestis už automobilį bus simbolinis – mažai kas pasikeis.

Nuo metų pradžios Lietuvoje dar neužregistruotas nei vienas iš Didžiosios Britanijos arba Airijos įvežtas dešiniavairis automobilis ir panašu, kad biurokratiniai procesai neleis taip paprastai įgyvendinti idėjos įsigyti automobilį pigiau arba atsigabenti retą, tik tam tikrų Azijos šalių rinkoms skirtą modelį.

Klestintis naujų automobilių reeksportas ir toliau leidžia pūsti burbulą – atrodo, kad su kiekvienu ketvirčiu nuperkama vis daugiau nenaudotų transporto priemonių, tačiau iš tiesų ši dinamika turėtų būti truputį kuklesnė. Dar anksti džiaugtis didesniu sandorių skaičiumi nei Estijoje.

Reeksportas stipriai iškreipia ir kitą parametrą – naujų automobilių pasiskirstymą pagal savininko tipą. Atmetus reeksportuotas transporto priemones arba tiesiog sumažinus reeksporto apimtis iki latviškų ar estiškų standartų, tikriausiai gautume panašią fizinių pirkėjų dalį – ji turėtų siekti apie trečdalį vietoje dabar esančių 23 proc.

Taigi kol kas Lietuvos automobilių rinkoje nedidelę sumaištį gali sukelti naujas mokestis už transporto priemonės taršą, tačiau ir šios naujienos reikėtų dar palaukti.