Po prieškrizinių 2008-ųjų Lietuvos automobilių rinka sulėtėjo kartu su aibe kitų verslo sričių. 2009-ieji buvo lyg šaltas dušas – per metus lengvųjų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje smuktelėjo sunkiai suvokiama 111 tūkst. reikšme.

Prireikė net 5 metų, kad automobilių rinkoje dinamika sugrįžtų į 2008-ųjų lygį. 2013 metai buvo gana sėkmingi, o aiškus progresas piešė geras prognozes ir kitiems metams. 2014-aisiais įvyko dar daugiau sandorių, tačiau 2015-uosius stipriai sulėtino šalyje įvesta nauja valiuta – euras.

Bet žmonės greit prie to priprato. Rinkos rodikliai stiebėsi, lyg naujas „Boeing“ arba „Airbus“ laineris į kiekvieną skrydį ir štai – rekordiniai 2017-ieji metai jau praėjo.

438,2 tūkst. – tiek automobilių sandorių įvyko Lietuvoje pernai. Įvyko ne keliais tūkstančiais ir net ne pora dešimčių tūkstančių, o beveik puse šimto tūkstančių sandorių daugiau nei 2016 metais. Solidus 12,1 proc. automobilių sandorių augimas kalba už save.

Verslas išgyvena puikius laikus. Nuotaikos versle – ne tik geros, bet ir optimistiškos. Juk didžioji dalis nuperkamų naujų automobilių yra juridinių asmenų, o 2017-aisias buvo parduota net 25,5 proc. daugiau naujų transporto priemonių nei per visus 2016 metus.

Nors ir pirkimo įpročiai išlieka stabilūs – lietuviai labiausiai prijaučia vokiškiems automobiliams, kiekvieną ketvirtį vis stipresnė konkurencija jaučiama tarp šalyje dominuojančių naujų „Volkswagen“ bei „Toyota“ modelių.

Statistiką, kaip visada šiek tiek pagražina „Fiat“ markės automobiliai, kurie pirmąsias populiariausių modelių pozicijas išlaiko apsimestinai. Mat, didžioji dalis šių itališkų modelių išvažiuoja iš Lietuvos – paskutinį praėjusių metų ketvirtį naujų automobilių reeksportas šoktelėjo iki seniai regėtos 24 proc. ribos. O jau buvo įprasta matyti stabilią 17-18 proc. dalį...

2017 metai buvo puikūs ne tik bendrovės, dideliais kiekiais perkančios naujus automobilius, bet ir naudotų automobilių verslo atstovams. Pagal iš užsienio pastoviai registracijai įvežamus automobilius, Lietuva dar kartą parodė kitoms Baltijos šalims, kaip reikia prekiauti automobiliams. Nors ir šiek tiek liūdna, kad pagrinde tai – daugiau teršiantys dyzeliniai, 11-15 m. amžiaus grupės automobiliai.

Praeitų metų pabaigoje naudoto automobilio vidutinė kaina šiek tiek pakilo ir siekė 3,7 tūkst. eurų – 100 eurų daugiau nei 2016-ųjų 4-ąjį ketvirtį. Pastebėtina, kad kiekvienų metų pabaigoje automobiliai parduodami truputį brangiau.

2017 metai – rekordiniai pagal sandorių skaičių

2017 metai Lietuvos automobilių rinkai buvo rekordiniai. Iš viso pernai šalyje įvyko net 438,2 tūkst. automobilių sandorių ir tai yra solidi 12,1 proc. arba 47,4 tūkst. vnt. persvara prieš neprastus 2016 metus.

Didėjo visų tipų sandorių skaičius, bet kukliausiai augo prekyba automobiliais vidinėje Lietuvos rinkoje. Ji ūgtelėjo 7,7 proc. iki 263 tūkst. sandorių – kas mėnesį vidutiniškai po 22 tūkst. naudotų automobilių pakeitė savininkus.

Beveik penktadaliu – 18,5 proc. – pagyvėjo prekyba iš užsienio pastoviai registracijai įvežtais automobiliais. Tai rodo, kad šalyje klesti transporto priemonių prekybos verslas, o vairuotojai nevengia rinktis automobilių užsienyje.

Didžiausią dinamiką parodė net ketvirtadaliu (25,5 proc.) šoktelėję naujų automobilių pardavimai. Naujų automobilių atstovai savo atstovaujamus automobilius 2017 metais kepė, lyg bandeles. Jų per 12 mėnesių parduota net 29 tūkst.

Stipriai suaktyvėjusi prekyba automobiliais išplėtė ir bendrą rinkos apyvartą. Ji, portalo Autoplius.lt duomenimis, ūgtelėjo apie 13,9 proc. arba 243 mln. eurų iki beveik 2 mlrd. eurų (1,994 mlrd.).

Praeitų metų pabaigoje didėjo vidutinės kainos

Nors ir pirmąjį – trečiąjį 2017 metų ketvirčiais vidutinė naudoto automobilio kaina išliko neįtikėtinai stabili ir siekė apie 3,3 tūkst. eurų, metų pabaigoje ji šoktelėjo iki 3,7 tūkst. eurų ribos. Paskutinį ketvirtį šalies vairuotojai rinkosi kiek brangesnius automobilius.

Barometro duomenys rodo, kad per pastaruosius kelis metus toki praktika tapo įprasta – metų pabaigoje vidutinė naudoto automobilio kaina paauga iki 10 proc. Tai galima sieti su šaltuoju laikotarpiu, žieminėmis padangomis.

Tačiau palyginus vidutinę naudoto automobilio kainą 2017 m. paskutinį ketvirtį su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, pastebėsime, kad ji kito tik simboliška 100 eurų padala.

Vidutinė naujo automobilio kaina paskutinį šių metų ketvirtį siekė 19,4 tūkst. eurų – 1,3 tūkst. eurų arba 6,3 proc. mažiau nei 2016 m. spalio-gruodžio mėnesiais. Tokia statistika parodo, kad rinkoje įvyksta sandorių, kada vienu pirkimu įmonės įsigyja daug nebrangių transporto priemonių.

Vienam naujam automobiliui atiteko penki naudoti įvežti

Nors ir prekyba naujais automobiliais Lietuvoje per praėjusius metus padidėjo ketvirtadaliu, atskiesti naujų ir į šalį pastoviai registracijai įvežamų naudotų automobilių santykių nėra taip paprasta. Jis keitėsi nežymiai ir vienam naujam automobiliui per praėjusius metus atiteko maždaug 5 iš užsienio įvežti modeliai.

Latvijoje vienam naujam automobiliui pernai atiteko apie 2,8 įvežto – 0,3 automobilio daugiau nei 2016 metais. Tuo tarpu Estija demonstruoja kone tobulą naujų ir naujai įvežtų transporto priemonių santykį – vienam naujam automobiliui šioje šalyje pernai atiteko tik 0,9 įvežto naudoto.

Lietuviai ir latviai vis dažniau renkasi iš užsienio atgabentus automobilius

Per 2017 metus į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta net 146,3 tūkst. naudotų automobilių – 18,5 proc. daugiau nei 2016 metais. Nors ir sandorių skaičiumi Latvija atsilieka stipriai, tačiau pagal prekybos įvežtais automobiliais augimą kaimynai atsilieka nedaug – per metus tokio tipo sandorių kaimyninėje šalyje didėjo 15,6 proc.

Tuo tarpu Estija stipriai lėtino bendras Baltijos šalių apsukas – šiauriausioje valstybėje pastoviai registracijai įvežtų automobilių kiekis susitraukė 0,6 proc.

Lietuviai perka senesnius automobilius nei latviai ar estai

Didžiausią pastoviai registracijai įvežamų naudotų automobilių rinkos dalį 2017 metų 4-ąjį ketvirtį sudarė 11-15 m. amžiaus grupės automobiliai. Jų rinkos dalis per metus ūgtelėjo 3,2 proc. punkto iki 44,8 proc., o 6-10 m. amžiaus transporto priemonių prekyba susitraukė 5,4 proc. punkto iki 24,9 proc.

Latvijoje šias amžiaus grupes skiria daug mažesnė dalis. Populiariausia amžiaus grupe šioje šalyje taip pat išlieka 11-15 m. grupe, o jos dydis per metus ūgtelėjo 4,3 proc. Tačiau 6-10 m. amžiaus įvežti automobiliai sudarė apie trečdalį rinkos ir per metus susitraukė 5,4 proc. punkto.

Estijoje populiariausi iš užsienio įvežami automobiliai – jaunesni nei Lietuvoje ar Latvijoje. Šalyje pernai dominavo prekyba 6-10 m. bei 1-5 m. amžiaus grupių automobiliais. Abi šios grupės rinkoje užėmė maždaug du trečdalius ir ne tik buvo panašaus dydžio, bet ir per metus keitėsi simboliškai.

Populiariausi Baltijos šalyse – „Volkswagen“ automobiliai

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daugiausiai buvo parduota naudotų „Volkswagen“ automobilių. Vien Lietuvoje šios markės automobilių per 2017 metų spalio-gruodžio mėnesius buvo parduota beveik 7 tūkst. vnt. – 15,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2016 metais. Toks rezultatas – daugiau nei dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.

Kad lietuviai mėgsta vokiškas markes parodo pirmosiose 4 vietose tarp populiariausių naudotų automobilių prekinių ženklų įsitaisę vardai. Antroje vietoje – „Audi“, kurių prekyba augo 6,6 proc., o trečioje – „BMW“. Prekyba šiais modeliais per pastaruosius metus ūgtelėjo beveik penktadaliu – net 18,7 proc. Truputį sumenko naudotų „Opel“ automobilių sandorių skaičius – jis susitraukė 6,2 proc. iki 3,7 tūkst. vnt., o penktoje vietoje – vienintelis penketuke esantis japoniškas prekinis ženklas „Toyota“ (augimas – 12,3 proc. iki 2,8 tūkst. vnt. per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius).

Vokiški naudoti automobiliai dominuoja ir Latvijos bei Estijos populiariausių naudotų automobilių penketukuose. Latvijoje labiausiai augo prekyba naudotais „Audi“ automobiliais – net 31,9 proc., iki 1,8 tūkst. modelių. Tačiau panaši ir švediškų „Volvo“ paklausa – šios markės automobilių per 3 mėnesius parduota vos keliomis dešimtimis mažiau nei „Audi“.

Estijoje per paskutinį praėjusių metų ketvirtį VW modelių paklausa susitraukė dešimtadaliu iki 945 vnt., o labiausiai augo susidomėjimas naudotais BMW – beveik penktadaliu (19,6 proc.).

Naudotų automobilių dešimtuke Lietuvoje dominuoja vokiški modeliai

Pačiu populiariausiu naudotu automobilio modeliu jau eilinį ketvirtį iš eilės Lietuvoje išlieka „Volkswagen Passat“. Negana to, būtent šis automobilis didina atotrūkį prieš antroje vietoje esančius „Audi A6“.

Praeitų metų paskutinį ketvirtį vos vieno automobilio persvara 4-ąją poziciją išlaikė 5 serijos BMW. Šių modelių parduota 1486 vnt., o „Audi A4“ – 1485 vnt.

Labiausiai augo susidomėjimas naudotais „Volkswagen Golf“ bei 3 serijos BMW – abiejų modelių sandoriai padidėjo beveik ketvirtadaliu – 24,1 proc.

Tarp populiariausių dešimties naudotų automobilių nepateko nei vienas japoniškas modelis, o vokišką dešimtuką atskiedė vienintelis dešimtoje vietoje esantis „Volvo V70/XC70“.

Latviai pirmenybę teikia „Audi“ markei

Latvijos vairuotojai praėjusių metų paskutinį ketvirtį daugiausiai pirko naudotus „Audi A4“ bei „Audi A6“ modelius. Jų sandorių skaičius augo atitinkamai 35,1 proc. (iki 731 vnt.) bei 29,3 proc. (iki 662 vnt.).

Tuo tarpu 4-ojoje pozicijoje klasifikuojami „Volkswagen Golf“ patyrė net 62,7 proc. sandorių šuolį- beveik dvigubai didesnį nei bet koks kitas modelis dešimtuke.

Kaip ir Lietuvos, Latvijos gyventojai tiekia pirmenybę vokiškoms transporto priemonėms, tačiau tarp dešimties populiariausių yra ir 3 švediški automobiliai.

Estai taip pat renkasi vokiškus automobilius

Estija yra kukliausia šalis iš visų Baltijos valstybių pagal naudotų automobilių sandorių skaičių, tačiau populiariausiųjų dešimtukas – panašus, kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje. Šalyje dominuoja vokiškos transporto priemonės, o tik 5 vietoje yra švediški „Volvo V70/XC70“, kurių per 2017 metų spalį-gruodį parduota 193 vnt.

Pirmąją, antrąją ir trečiąją populiariausių naudotų automobilių Estijoje vietas išsidalijo „Audi A6“ (355vnt.), „Volkswagen Passat (310 vnt.) bei 5 serijos BMW (282 vnt.).

Trys iš keturių į šalį įvežamų automobilių - dyzeliniai

Ne paslaptis, kad Lietuvos vairuotojai dažnai automobilio dairosi ir užsienyje. O trys ketvirtadaliai iš kitų šalių pastoviai registracijai įvežamų automobilių buvo dyzeliniai (net 75,5 proc.). Visgi, lyginant praėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenis su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, pastebima kukli dyzelinių automobilių paklausos mažėjimo tendencija. Tokio tipo automobilių proporcija susitraukė 2,2 proc. punkto.

Maždaug kas penktas į Lietuvą įvežtas automobilis – benzininis, o apie 4 proc. iš visų įvežamų modelių buvo su hibridinėmis jėgainėmis arba elektromobiliai.

Latvijoje bei Estijoje dyzelinių transporto priemonių koncentracija tarp visų įvežamų automobilių – didesnė nei Lietuvoje. Latvijoje ji siekia net 83,8 proc., o Estijoje – 79,9 proc. Į kaimynines šalis taip pat įvežama mažiau alternatyviais degalais varomų naudotų automobilių.

2017 metų pabaigoje – naujų automobilių sandorių banga

Pirmą kartą per daugelį metų Lietuvoje buvo parduota daugiausiai naujų automobilių iš visų Baltijos šalių. Per 2017 metų paskutinį ketvirtį šalyje įvyko 7,4 tūkst. tokio tipo sandorių – net 40,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2016 metais.

Estija pagal naujų automobilių sandorių skaičių užėmė 2-ąją vietą su 6,9 tūkst. parduotų naujų transporto priemonių (11,9 proc. daugiau nei 2016 metais), o Latvijoje tokio tipo sandoriai augo kukliausiai – 8,7 proc. iki 4,7 tūkst. sandorių.

Bendrai visose Baltijos šalyse naujų automobilių rinka per praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesius paaugo net penktadaliu, iki 19 tūkst. sandorių.

Auganti reeksporto dalis – viena iš augančios prekybos priežasčių

Reeksportas. Arba priežastis, kodėl Lietuvoje taip sėkmingai parduodami nauji automobiliai. Jis per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį siekė net 24,3 proc. Pavertus tai konkrečiais skaičiais statistika kalba pati už save – per tris mėnesius buvo reeksportuota net 1760 vnt. naujų automobilių. Didžioji dauguma tokių – „Fiat“ markės modeliai.

Nuo 2017 metų pradžios iki spalio 1 d. reeksportuota net 4,6 tūkst. naujų automobilių – 21,3 proc. Tokia reeksporto dinamika paskutinį kartą buvo fiksuojama 2009 metais.

Lietuviai ir latviai renkasi naujus benzininius automobilius

Tai, kad Lietuvą aplankė vakarietiškos naujų automobilių pirkimo tendencijos atspindi ir degalų tipo pasirinkimas. Daugiau nei pusė (55,8 proc.) šalyje parduotų naujų automobilių 2017 m. 4-ąjį ketvirtį buvo su benzininiais varikliais. Jų užimama rinkos dalis per metus padidėjo net 8,9 proc.

Latvijoje populiaresni nauji dyzeliniai automobiliai – iš visų naujų transporto priemonių sandorių, modeliai su tokiu degalų tipu sudarė beveik 52 proc. dalį.

Estijoje pirkimo įpročiai kitokie – tik trečdalis parduodamų naujų automobilių 2017 m. paskutinį ketvirtį buvo su dyzeliniais varikliais, o 60 proc. – su benzininiais.

Lietuviai ir latviai renkasi VW, estai – „Toyota“

2135 vnt. – tiek naujų automobilių per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pardavė „Fiat“ atstovai Lietuvoje. Tačiau to galima nevertinti, kaip tikro fakto – didžioji dalis parduotų transporto priemonių reeksportuojama į užsienį.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje geriau sekėsi vokiškų modelių atstovams. „Volkswagen“ pardavė 899 vnt. naujų modelių (15,1 proc. daugiau nei užpernai tuo pačiu metu), o „Toyota“ – 714 vnt. (prekybos augimas – 25,9 proc.).

Arši konkurencija tarp pastarųjų prekinių ženklų pastebima ir Latvijoje. Šioje šalyje taip pat stipriau augo „Toyota“ pardavimai (net trečdaliu iki 610 vnt.), bet pirmąją vietą išlaikė „Volkswagen“ su 747 naujų automobilių sandoriais – 16 proc. daugiau nei 2016 m. 4-ąjį ketvirtį.

Estija – vienintelė Baltijos šalis, kurioje „Volkswagen“ nusileidžia savo konkurentams. Šiuo atveju – net 3 konkrentams: pirmoje vietoje esantiems „Toyota“ atstovams, antroje – „Škoda“ ir trečioje – „Renault“.

Lietuvoje perkamiausias automobilis – „Fiat 500“

Praeitų metų pabaigoje Lietuvoje buvo parduota net 914 vnt. naujų „Fiat 500“, 567 vnt. – „Fiat Tipo“ bei 549 vnt. „Fiat 500X“ modelių. Tačiau dauguma jų – reeksportuoti.

Neakivaizdaus lyderio poziciją Lietuvoje paskutinį praeitų metų ketvirtį iškovojo „Škoda Octavia“, kurių pardavimai augo net 48,4 proc. Šių modelių parduota daugiau nei tautos pamėgtų „Volkswagen Passat“ arba „Golf“.

Paskutines dvi populiariausių naujų modelių dešimtuko pozicijas užėmė „Toyota“ šeimos atstovai – „RAV4“ bei „Yaris“, kurių parduota atitinkamai 145 bei 142 vnt.

Tarp populiariausių naujų modelių Latvijoje – aibė skirtingų gamintojų atstovų

Latvijoje iš pirmosios pozicijos populiariuosius „Nissan Qashqai“ metų pabaigoje išstūmė „Volkswagen Golf“. Šių modelių pardavimai didėjo 11,9 proc. iki 188 vnt.

Tačiau populiariausių naujų automobilių dešimtukas Latvijoje – gerokai spalvingesnis nei Lietuvoje. Jį sudaro ne tik vokiški, bet ir japoniški, prancūziški bei korėjietiški automobiliai.

Populiariausias naujas modelis Estijoje – „Škoda Octavia“

Tarp pačių populiariausių naujų automobilių Estijoje – daugybė skirtingų prekinių ženklų. Pirmoje vietoje – „Škoda Octavia“, kurių parduota 323 vnt. arba 3,9 proc. mažiau nei 2016-ųjų pabaigoje. Stipriai ūgtelėjo „Citroen Berlingo“ pardavimai – jų parduota net 37 proc. daugiau arba 252 vnt.

3 ir 4 vietas pasidalino „Honda CR-V“ ir „Renault Clio“, kurių parduota atitinkamai 181 bei 180 vienetų. Įdomu tai, kad pirmą penketuką sudaro skirtingų markių automobiliai.

Mažiausia privačių pirkėjų dalis - Lietuvoje

Lietuvos automobilių rinkos dinamiką puikiai apibūdina pirkėjai. Didelė dalis parduodamų naujų transporto priemonių pirkėjų yra juridiniai asmenys, o per metus ji dar labiau paaugo (2,5 proc. punkto). Tik kas penktas naujas automobilis nuperkamas privataus asmens.

Tendencijos Latvijoje – priešingos. Kiek daugiau nei ketvirtadalį (27,1 proc.) naujų automobilių nuperka privatūs pirkėjai, o Estijoje jie atsakingi net už 38,6 naujų transporto priemonių.

Tokia statistika parodo, kad Lietuvoje verslas sparčiai plečiasi ir gyvena geromis nuotaikomis, tuo tarpu daug didesnė Estijos vairuotojų dalis pajėgi įpirkti naujus automobilius.

Baltijos šalių automobilių rinkos variklis – Lietuva

Baltijos šalių automobilių rinka per praėjusių metų paskutinį ketvirtį plėtėsi maždaug dešimtadaliu (10,7 proc.). Tam didžiausią įtaką padarė klestintis automobilių verslas Lietuvoje. Naujų ir pastoviai registracijai įvežtų naudotų automobilių sandorių skaičius šalyje per metus šoktelėjo net 19,7 proc.

Latvijoje tokio tipo sandorių skaičiai 2016 m. ir 2017 m. pabaigoje buvo labai panašūs (sumenko vos 0,1 proc.), o Estijoje – susitraukė 0,6 proc.

Tai tik parodo, kad automobilių verslo šalimi Lietuva vadinama ne veltui.

Prognozės

Po tokių rekordiškų metų į 2018-uosius Lietuvos automobilių rinka įžengia su naujomis galimybėmis. Nuo sausio 1-osios šalyje oficialiai leidžiama registruoti bei eksploatuoti dešiniavairius automobilius.

Remiantis Bulgarijos pavyzdžiu, buvo galima prognozuoti, kad tokių automobilių šalyje per metus galėtų atsirasti apie 50 tūkst. vnt., tačiau įvesti reikalavimai, leidžiantys tokioms transporto priemonėms praeiti privalomąją techninę apžiūrą uždėjo patį tankiausią apynasrį, apie kokį buvo galima pagalvoti.

Itin griežtai reglamentuota privaloma vaizdo kamera bei astronominės civilinės atsakomybės draudimo lyg ugnis atbaidė tuos, kurie tikėjosi pigiai persėsti į keliais metais naujesnį automobilį, tačiau su vairu dešinėje pusėje.

Galbūt tokie griežti reikalavimai bei apvalios ir taip lyg ant mielių augančios draudimo kainos nesustabdys tų, kurie pasiryžę užregistruoti tikrą klasiką, tačiau išvada aiški: registruoti dešiniavairį automobilį Lietuvoje yra ekonomiškai nenaudinga.

Visa tai sufleruoja, kad nereikėtų tikėtis pastoviai registracijai iš užsienio įvežtų transporto priemonių antplūdžio. Nors ir slėgis rinkoje didėja, naują automobilį įsigyti darosi vis paprasčiau. Geros lizingo sąlygos atveria galimybes apie tai pasvarstyti net ir tiems, kam galbūt prieš keletą metų tokios mintys nekilo.