Trečiasis 2017 metų ketvirtis parodo, kad Lietuvos automobilių rinka yra aktyvi, kaip niekada anksčiau. Lietuva, lyg koks starteris stipriai įsuko visų Baltijos šalių automobilių rinkos variklį. Augančioje automobilių prekyboje liepos-rugsėjo mėnesiais pagerintas ne vienas rekordas.

Beveik dešimtadaliu daugiau sandorių nei pernai tuo pačiu metu – tokia pagrindinė trečiojo ketvirčio žinutė. Lietuvoje sėkmingai augo visų tipų sandorių skaičius. Kuklų vidinės rinkos sujudimą palydėjo rezultatyviai pagyvėjusi iš užsienio pastoviai registracijai įvežamų automobili apimtis. O rugsėjo mėnesį Lietuvos automobilių rinka užbaigė stulbinančiu naujų transporto priemonių sandorių augimu.

Tokio tipo sandorių skaičius per metus paaugo net 28,9 proc. Trys iš keturių naujų automobilių įsigyja juridiniai asmenys, o toks pardavimų augimas tik dar kartą parodo, kad šalies versle vyrauja stabilios, optimistiškos nuotaikos.

Įdomu ir tai, kad per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius buvo pasiekta rekordinė atskirtis tarp naujų benzininių ir dyzelinių automobilių. Vis daugiau naujų transporto priemonių nuperkama su benzininiais varikliais, o tai – ilgai lauktas, džiuginantis vakarietiškos krypties reiškinys.

Tačiau pagal iš užsienio pastoviai registracijai įvežamus naudotus automobilius Lietuva negali pasigirti prieš kaimynines šalis. Lietuviai ir toliau rodo dėmesį senesnėms, dyzeliniais degalais varomoms transporto priemonėms, kai Estijoje sparčiai populiarėja apynaujų, iki 5 m. amžiaus įvežamų automobilių dalis.

Dėl didelės senų automobilių koncentracijos, vidutinė Lietuvoje įvykusio naudotos transporto priemonės sandorio vertė siekė apie 3,3 tūkst. eurų. Stabili vidutinė kaina leidžia remtis prielaida, kad rinkoje nereikėtų tikėtis neprognozuojamų siurprizų.

Tarp parduodamų naudotų automobilių ir toliau dominuoja vokiečių gamintojų modeliai. Vis dažniau šalies vairuotojai renkasi prabangesnius „Audi“, „BMW“, „Mercedes-Benz“ bei „Volvo“. Nei japoniškų, nei korėjietiškų, nei prancūziškų modelių tarp populiariausių dešimties naudotų automobilių trečiąjį šių metų ketvirtį neužfiksuota.

Neskaitant reeksporto lyderės vadinamos „Fiat“ markės, geriausiai trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pasirodė nauji „Toyota“ modeliai. Tai ne pirmas ketvirtis, kada „Volkswagen“ turi tenkintis antrąja vieta.

Įdomus praėjusio (antrojo) ketvirčio fenomenas – naujų automobilių reeksportas. Lietuvoje nebuvo užfiksuota tiek daug reeksportuotų naujų transporto priemonių, o šių metų balandžio-birželio mėnesiais iš Lietuvos į kitas šalis išvežtas kas penktas per tą laikotarpį nupirktas naujas automobilis.

Lietuvos automobilių rinkoje užtikrintas augimas

Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ bei „AutoTyrimai“ bendrovės duomenimis, Lietuvos automobilių rinka trečiąjį šių metų ketvirtį plėtėsi labai dinamiškai. Iš viso šalyje per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius sudaryta net 116 tūkst. automobilių sandorių – apie 10 tūkst. vnt. arba 9,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Stipriai augo visų tipų sandorių skaičius. Iš užsienio į šalį pastoviai registracijai plūstelėjo dar viena naudotų transporto priemonių banga – 13,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (net 39,1 tūkst. vnt.). Vidinėje rinkoje įvykusių sandorių padaugėjo 5,6 proc. iki 69,6 tūkst. Pastebima, kad labiausiai ūgtelėjo senų transporto priemonių pardavimai.

Tačiau didžiausias 2017 m. trečiojo ketvirčio siurprizas – nestabdomai augantys naujų automobilių pardavimai. Jų per tris mėnesius parduota 7,2 tūkst. – vos apie 100 vnt. mažiau nei pavyzdingoje Estijoje. Naujų automobilių pardavimai augo beveik trečdaliu – net 28,9 proc.

Naujų ir naudotų automobilių vidutinės kainos – stabilios

2017 metai pagal vidutinę naudoto automobilio kainą išliko labai stabilūs. Vidutinė 3,3 tūkst. eurų kaina nusistovėjo nuo pirmojo šių metų ketvirčio ir nekito nei antrąjį, nei trečiąjį ketvirčiais.

2016 metais vidutinė naudoto automobilio kaina pradėjo stabilizuotis ir lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naudoto automobilio vidutinė vertė sumažėjo maždaug 200 eurų arba 5,7 proc.

Analogiška situacija ir su naujų automobilių vidutinėmis kainomis, nors pastarosios nebuvo taip išsipūtusios po euro įvedimo. Per metus naujo automobilio vidutinė kaina visiškai nepakito ir šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 20,9 tūkst. eurų.

Užregistruota sandorių už daugiau nei pusę milijardo eurų

2017 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje įvyko automobilių sandorių už 520 mln. eurų – apie 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Naujų automobilių parduota už 151,3 mln. eurų ir tai sudarė 29,1 proc. visos rinkos apyvartos. Jau tapo įprasta, kad būtent naujos transporto priemonės atsakingos už didžiausią apyvartos dalį.

Nors ir pagal kiekį daugiausia rinkoje įvyko 11-15 m. amžiaus grupės automobilių sandorių (net 33,9 proc.), jų apyvarta sudarė 21,3 proc. bendros apyvartos dalį arba 110,9 mln. eurų.

6-10 metų amžiaus grupės naudotų automobilių sandorių vertė siekė 110 mln. eurų ir pagal bendros apyvartos dalį (21,4 proc.) užėmė antrąją poziciją.

Suaktyvėjusi naujų automobilių prekyba didina Lietuvos konkurencingumą

Dėl klestinčios prekybos naudotais automobiliais Lietuvoje naujos ir naujai įvežtos transporto priemonės santykis išliko labai didelis – 5,4 karto didesnis nei Estijoje ir daugiau nei dvigubai didesnis nei Latvijoje.

Vienam nupirktam automobiliui 2017-ųjų trečiąjį ketvirtį atiteko apie 5,4 naudoto pastoviai registracijai įvežto automobilio. Tiesa, šis rezultatas geresnis nei pernai parodyta statistika, kada vienam naujam atiteko 6,1 įvežto automobilio.

Latvijoje vienam naujam automobiliui atiteko 2,3 naudotos įvežtos transporto priemonės, o Estijoje naujų ir įvežtų automobilių santykis trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 1:1.

Lietuva – automobilių verslo šalis

Į Lietuvą per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius pastoviai registracijai įvežta net 39,2 tūkst. naudotų automobilių. Tai – 13,7 proc. daugiau sandorių nei pernai tuo pačiu metu. Ši situacija puikiai atspindi geras automobilių verslo nuotaikas šalyje.

Kaimyninėje Latvijoje tokio tipo sandorių skaičius augo beveik dešimtadaliu – 9,3 proc. Iš viso per trečiąjį šių metų ketvirtį sudaryta 14,3 tūkst. įvežtų automobilių sandorių.

Tuo tarpu Estija jau ne pirmą kartą parodė konservatyvumą ir iš užsienio įvežė gerokai mažiau automobilių nei kitos Baltijos šalys. Nuo latvių estai pagal pastoviai registracijai įvežtų automobilių sandorių skaičių atsiliko dvigubai, o nuo lietuvių – net penkis su puse karto. Į Estiją per 3 mėnesius pastoviai registracijai įvežta 7,1 tūkst. naudotų automobilių – 1,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Estijoje naujesni automobiliai populiaresni nei Lietuvoje ir Latvijoje

Analizuojant valstybės įmonės „Regitra“ pateiktus pastoviai registracijai įvežtų automobilių duomenis pastebimos nusistovėjusios tendencijos. Lietuva vaidina savotišką Europos automobilių parko valytojo vaidmenį – būtent mūsų šalyje labai paklausūs senesni automobiliai – tie, kurie vakarų šalyse nebepaklausūs.

Net 44,2 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių buvo 11-15 m. amžiaus grupės. Negana to, šios amžiaus grupės užimama rinkos dalis per metus paaugo 1,8 proc. punkto, o naujesnių – 6-10 metų – susitraukė 4,1 proc. punkto ir užėmė ketvirtadalį (24,9 proc.).

Panaši, tačiau kiek geresnė situacija vyrauja ir Latvijoje. Šioje šalyje trečiąjį šių metų ketvirtį populiariausi buvo 11-15 m. amžiaus automobiliai.

Labiausiai automobilių parkas jaunėjo Estijoje. Populiariausios 6-10 m. amžiaus grupės automobiliai sudarė net 32,6 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų transporto priemonių, o itin optimistiškai nuteikia tai, kad 1-5 m. senumo automobilių užimama rinkos dalis sudarė net 29,6 proc. ir per metus paaugo 3 proc. punktais.

Naudoti „Volkswagen“ markės automobiliai – Baltijos šalių favoritai

Trečiąjį 2017 m. ketvirtį visose Baltijos šalyse tarp populiariausių naudotų įvežtų automobilių markių lyderio pozicijas išlaikė „Volkswagen“ automobiliai. Jų pardavimai Lietuvoje siekė net 7536 vnt. (+13,4 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai), Latvijoje – 2283 vnt. (+8,5 proc.), o Estijoje – 1050 vnt. (-10,7 proc.).

Lietuvoje antroji pozicija atiteko „Audi“ markei – tokių automobilių įvežta dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4836 vnt.). 3 ir 4 vietas pasidalino „Opel“ bei BMW prekiniai ženklai. Pastarosios markės modeliai šalyje itin mėgstami – tai parodo net 22,8 proc. paaugęs sandorių skaičius. Paskutinę penketuko vietą užėmė „Toyota“ markės automobiliai, kurių per metus padaugėjo 6,6 proc.

Latvijoje penketukas atrodo taip: „Volkswagen“ (2283 vnt.), „Audi“ (1927 vnt.), „Volvo“ (1864 vnt.), BMW (1540 vnt.), „Opel“ (1186 vnt.). Labiausiai, net 29 proc. augo susidomėjimas „Audi“ modeliais.

Tarp populiariausių į Estiją įvežtų automobilių markių – net 4 „Premium“ segmento atstovai. Pirmoji vieta atiteko VW markei, o likusias pasidalino BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“, „Volvo“.

Lietuviai renkasi prabangius, tačiau senesnius automobilius

„Volkswagen Passat“ išlieka pačiu populiariausiu parduotu naudotu automobiliu vidinėje Lietuvos rinkoje. Per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius įvykdyta 2800 tokių modelių sandorių – 12,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

2 bei 3 vietas dalinasi prestižiniai „Audi A6“ bei 5 serijos BMW, kurių pardavimai augo atitinkamai 4 ir 18,8 proc. Tai, kad lietuviai noriai perka prabangesnius automobilius liudija geri „Audi A4“ ir 3 serijos BMW pardavimai. Šie modeliai populiariausių dešimtuke atitinkamai užėmė 5 ir 6 vietas.

Trečiąjį 2017-ųjų ketvirtį dešimtuke smuko „Opel Zafira“ reitingas. Per 3 mėnesius parduoti 1335 tokie modeliai – 11,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Latvijoje populiariausi – naudoti Audi A4

Jau ne pirmą ketvirtį iš eilės Latvijos populiariausių naudotų automobilių dešimtuko viršūnėje stabiliai laikėsi „Audi A4“. Per trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje parduoti 757 tokie modeliai, nors ir šis rezultatas nuo pernykščio atsiliko 10,5 proc.

2017 metų liepos-rugsėjo mėnesiais ne tik pirmosios 4 pozicijos atiteko „Premium“ segmento modeliams. 7 ir 8 pozicijose atitinkamai buvo 5 serijos BMW bei „Volvo S40/V40/V50“.

Estijoje augo susidomėjimas „Volvo“ ir „Mercedes-Benz“ modeliais

„Volkswagen Passat“ – populiariausias tarp vidinėje rinkoje parduotų automobilių trečiąjį šių metų ketvirtį ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Tiesa, Estijoje jų parduota 7 kartus mažiau nei Lietuvoje – vos 386 vnt. Šių modelių pardavimai per metus sumenko 10,4 proc.

Populiariausių Estijos naudotų automobilių dešimtuke daugėjo tik 5 vietoje esančių „Volvo V70/XC70“ bei 7 vietoje esančių E klasės „Mercedes-Benz“. Jų pardavimai šių metų trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo atitinkamai 11,6 ir 2,8 proc.

Labiausiai Estijoje sumenko „Audi A6“ pardavimai (19,3 proc.), nors ir šis modelis išliko garbingoje 2 vietoje.

Trys iš keturių įvežamų automobilių – dyzeliniai

Trys iš keturių pastoviai registracijai įvežamų į Lietuvą automobilių yra dyzeliniai. Jų rinkos dalis sudarė 74,5 proc. ir buvo mažiausia Baltijos šalyse. Latvijoje Dyzelinių automobilių dalis siekė net 82,5 proc., o Estijoje – 76 proc.

Estai labiau nei latviai ar lietuviai perka benzininius automobilius. Šioje šalyje jų dalis sudarė 22,5 proc., Lietuvoje – 21,3 proc., o Latvijoje – tik 15,4 proc.

Pagal iš užsienio pastoviai registracijai įvežamus automobilius su alternatyviais degalais varomais varikliais Baltijos šalyse trečiąjį šių metų ketvirtį pirmavo Lietuva. Jų rinkos dalis didėjo vos 0,3 proc. punkto ir pasiekė 4,2 proc. Taigi, iš šimto įvežtų automobilių maždaug 4 buvo varomi elektra, arba benzinu ir elektra, arba dyzelinu ir elektra.

Lietuvoje – įspūdingas naujų automobilių pardavimų šuolis

Lietuva, kaip stipri varančioji jėga šių metų trečiąjį ketvirtį įsuko Baltijos šalių automobilių rinkos variklį. Net 28,9 proc. sandorių augimas Lietuvai suteikė beveik tokį patį rezultatų, kaip Estijos – per tris mėnesius užregistruota 7,2 tūkst. naujų automobilių.

Estijoje naujų automobilių sandorių įvyko šimtu vienetų daugiau – 7,3 tūkst., o Latvijoje – tik 4,6 tūkst. Estijos ir Latvijos naujų automobilių rinkos plėtėsi atitinkamai 6 bei 1,8 proc.

Baltijos šalių naujų automobilių rinka padidėjo 12,4 proc. – nuo 17 tūkst. iki 19,2 tūkst. sandorių.

Naujų automobilių reeksportas – naujose aukštumose

Naujų automobilių reeksportas šių metų antrąjį ketvirtį buvo akivaizdžiai didesnis nei bet kada nuo 2010 metų. Balandžio-birželio mėnesiais net apie 21 proc. iš visų per šį laikotarpį Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių buvo išregistruoti reeksportui.

Matuojant reeksportuojamų automobilių dalį nuo 2017 metų pradžios, ji sudarytų apie 19,7 proc. Per paskutinius septynerius metus ši reikšmė buvo nusistovėjusi ties 17-18 proc. riba.

Rekrodinė atskirtis tarp naujų benzininių ir dyzelinių automobilių

Analizuojant per šių metų liepos-rugsėjo menesius įvykdytų naujų automobilių sandorius pagal degalų tipą, Lietuvoje pastebimos vakarietiškos tendencijos. Per metus net 6,1 proc. punktais išaugo benzininių transporto priemonių rinkos dalis ir siekė rekordinę 54 proc. rinkos „pyrago“ dalį.

Didesnė benzininių automobilių proporcija užfiksuota tik Estijoje, kur iš visų naujų automobilių benzininių dalis siekė 59,3 proc., o dyzelinių – tik 35,1 proc.

Tuo tarpu Latvijos vairuotojai vis dar pirmenybę teikia dyzeliniais degalais varomiems naujiems automobiliams – tokio tipo transporto priemonės sudarė 50,5 proc. iš visų naujų modelių – 2,4 proc. punkto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Nauji „Toyota“ – populiaresni už „Volkswagen“

„Fiat“ ir toliau išlieka etatiniais lyderiais tarp populiariausių naujų automobilių markių. Per trečiąjį 2017 metų ketvirtį Lietuvoje buvo užregistruota beveik pusantro tūkstančio naujų šio prekinio ženklo automobilių. Tai – net 49 proc. geresnis rezultatas nei 2016-ųjų trečiąjį ketvirtį. Tačiau neskaitant itin gerų pardavimų, didžioji dauguma naujų „Fiat“ automobilių Lietuvoje neužsibūna ir būna reeksportuojami į kitas šalis.

Todėl neakivaizdžiais čempionais galima tituluoti „Toyota“ modelius – jų per tris mėnesius parduota 849 vnt. – dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Antroje vietoje – vos 23 vnt. mažiau automobilių pardavę „Volkswagen“, pademonstravę gerą 19,4 proc. prekybos augimą.

„Toyota“ automobiliai buvo populiariausi ne tik Lietuvoje (neskaitant reeksporto lyderių „Fiat“), bet ir Latvijoje ir Estijoje. Abejose šalyse pastebimai augo susidomėjimas šia marke. Įdomu tai, kad antroje vietoje Latvijoje klasifikuojami „Volkswagen“ automobiliai kaimyninėje Estijoje užėmė tik 4-ąją poziciją, o „Peugeot“ markės modeliai pastarosiose valstybėse uždarė duris į populiariausių naujų automobilių markių penketukus.

„Fiat 500“ – etatinis, tačiau neakivaizdus lyderis Lietuvoje

Trečiąjį šių metų ketvirtį „Fiat 500“ modelių buvo parduota net 61,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu – 1023 vnt. „Citroen Berlingo“ – antras pagal populiarumą Lietuvoje naujas automobilis. Prieš metus šių modelių net nebuvo dešimtuke.

Trečioje vietoje – „Škoda Octavia“, ketvirtoje – „Volkswagen Golf“, kurių pardavimai per metus ūgtelėjo solidžiu 51 proc. prieaugiu.

Latvijoje naujų automobilių dešimtuke pirmavo „Nissan Qashqai”

Latvijoje populiariausiu nauju automobiliu tapo „Nissan Qashqai“ – jų per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius parduota 170 vnt. (7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje labai išaugo „VW Golf“ pardavimai – net 57,7 proc. iki 164 vnt.

Tarp dešimties populiariausių naujų modelių Latvijoje buvo 4 japoniški, 3 vokiški, 2 korėjietiški ir vienas čekiškas automobilis.

Estus sudomino naujieji „Škoda Octavia“

Šių metų trečiąjį ketvirtį Estijos vairuotojai dažniausiai sėdo į naujuosius „Škoda Octavia“ – šalyje registruoti 386 tokie automobiliai (ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Net 51,9 proc. augimą patyrė „Toyota RAV4“ pardavimai (234 vnt.), o trečioje vietoje klasifikuojami „Citroen Berlingo“ (226 vnt.).

Kad estams patinka „Škoda“ markė, pastebima ir iš 6 bei 7 vietose esančių „Superb“ bei „Kodiaq“ modelių. Pastarasis visureigis prekyboje debiutavo tik šiais metais.

Per metus labiausiai Estijoje sumenko naujų „Toyota Auris“ pardavimai – net 39,7 proc. (iki 141 vnt.).

Tris ketvirčius naujų automobilių perka verslas

Fizinių pirkėjų dalis Lietuvoje – pati mažiausia iš visų Baltijos šalių. Net 3 iš 4 naujų automobilių parduodama juridiniams pirkėjams ir per metus ši proporcija pasikeitė tik procentinio punkto dalimi.

Šių metų trečiąjį ketvirtį Latvijoje fiziniai asmenys įsigijo 31,1 proc. naujų automobilių, o Estijoje fizinių pirkėjų dalis siekė net 40,5 proc.

Lietuva – Baltijos automobilių rinkos starteris

Dinamiška Lietuvos automobilių rinka stipriai išjudino bendrą Baltijos šalių statistiką. Lietuvos automobilių parką per šių metų trečiąjį ketvirtį papildo net 46,5 tūkst. transporto priemonių, o Latvijos ir Estijos – atitinkamai 18,9 tūkst. ir 14,4 tūkst.

Bendrai Baltijos šalių automobilių rinka per metus paaugo 11 proc., nors ir Latvijos bei Estijos rinkų augimas buvo žymiai konservatyvesnis ir per metus siekė atitinkamai 7,4 bei 2,1 proc.

Prognozės

Smarkiai suaktyvėjusi Lietuvos automobilių rinka nepalieka jokių abejonių – kitų metų pradžioje fiksuosime rekordinius 2017-uosius metus. Per pirmus tris ketvirčius Lietuvoje įvyko 328,3 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – truputį daugiau nei per visus 2010 metus. O iki finišo liko net keli mėnesiai.

Panašu, kad 2017-uosius tikrai užbaigsime perkopę 400 tūkst. sandorių, o kol kas rekordiniais metais laikomi 2014-ieji, kada įvyko 392,9 tūkst. sandorių.

Didėjantis vairuotojų skaičius bei klestinti prekyba automobiliais yra pozityvios žinios Lietuvos ekonomikai, tačiau Lietuvos rinkos specifika po džiugių naujienų gali suveikti, lyg šaltas dušas. Pagrindinės problemos – didelis automobilių prekybos šešėlis ir senų mašinų koncentracija. Galima teigti, kad mūsų kelius papildo tos transporto priemonės, kurios labiau išsivysčiusiose Vakarų šalyse yra nebepatrauklios.

Pagrinde tai – senesni, 11-15 m. amžiaus arba dar senesni 16-20 m. amžiaus grupės automobiliai. Negana to, net trys iš keturių įvežamų automobilių yra dyzeliniai ir šioje vietoje nusileidžiame tiek latviams, tiek estams.

Jau trečią ketvirtį iš eilės stabili naudoto automobilio vidutinė kaina parodo net tik tai, kad šalies vairuotojai yra konservatyvūs, bet ir leidžia daryti prielaidą, kad greitu metu didelių pokyčių Lietuvos autorinkoje neįvyks. Tik prie valstybės vairo esantys žmonės gali padaryti įtaką automobilių pirkime, sugalvoję naujus mokesčius arba kitus drastiškus sprendimus. Tačiau panašu, kad artimiausioje ateityje to neįvyks.

Aktyvūs naujų automobilių pardavimai piešia šviesią ateitį. Džiugu, kad po truputį auga privačių pirkėjų dalis – tai reiškia, kad ne tik verslas, bet ir fiziniai asmenys gyvena puikiomis nuotaikomis ir vis dažniau apsisprendžia įsigyti naują transporto priemonę.