2020-ieji metai Lietuvos automobilių rinkai buvo permainingi. Nors pandemijos įtaka buvo stipriai juntama, tačiau net esant griežtoms karantino priemonėms automobilių prekyba sustojusi nebuvo, o autoverslas demonstravo gebėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Nors paveikta buvo visa automobilių rinka, vienuose segmentuose pokyčių būta ryškių, kiti buvo mažiau atsparūs. Tai lėmė ir vidutinės automobilio sandorio vertės (kainos) augimą. Be su pandemija susijusių veiksnių rinkos dinamikai įtakos turėjo ir vasarą įsigaliojęs transporto priemonių taršos mokestis.

Dėl valstybės taikomų subsidijų, 2020 metais buvo kaip niekada iki šiol daug buvo nurašytų transporto priemonių, tačiau bendro automobilių parko amžiaus tai beveik nepaveikė.

Statistiką, kokie automobilių rinkai buvo 2020 metai ir kokie pokyčiai užfiksuoti paskutinį praeitų metų ketvirtį, rasite šiame “Barometre” - Autoplius.lt parengtoje rinkos apžvalgoje.

2020 metais Lietuvoje įvyko 342,7 tūkst. automobilių sandorių. Šalies rinkoje, pavasarį ir rudenį, dėl apribojimų, kuriuos sukėlė šalyje įvestas karantinas, būta sulėtėjimo. Bendras sandorių kiekis, lyginant su 2019 metais sumenko 22 proc., arba 99 tūkst. sandorių.

Per praėjusius metus mūsų šalyje įvyko 203,74 tūkst. šalyje jau įregistruotų automobilių savininkų keitimo operacijų. 2019 metais tokių operacijų buvo 22 proc. daugiau. Pavasarį sulėtėjimo būta ryškiausio. Liepos mėnesį įvestas registracijos mokestis padidino sandorių skaičių, o metų gale įvestas karantinas ir vėl šiek tiek sulėtino rinką.

Skirtingi automobilių segmentai buvo paliesti skirtingai. Jeigu apynaujų automobilių sandorių kiekis pakito nedaug, tai senesnių ir pigesnių automobilių rinkoje sulėtėjimas buvo stipresnis.

Dar ryškesni pasikeitimai vyko Lietuvos naudotų automobilių importo rinkoje. Per visus 2019 metus į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 127,8 tūkst. automobilių. Pernai šis skaičius sumenko 25 proc., o įvežtų automobilių sumažėjo 32 tūkst. vienetų. Tai labiausiai įtakojo sumažėjusi naudotų automobilių pasiūla vakarų Europos rinkose.

Naujų automobilių rinka laikėsi stipriau. Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje įvyko 43,1 tūkst. naujų automobilių sandorių. Tai 17 proc. mažiau, nei pernai.

Žvelgiant į rinkos apyvartą pastebėjome, kad ji krito daug mažiau nei sandorių skaičius- 9 proc. Bendra automobilių rinkos apyvarta siekė 2.56 mlrd. eurų. 36% šios sumos sudarė naujų automobilių prekybos sandoriai, šiemet nukritę kiek žemiau pernai pasiektos simbolinės 1 mlrd. eurų ribos.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina per paskutinį praėjusių metų ketvirtį paaugo 5 proc., arba 300 eurų. 2020 metų liepos – rugsėjo mėnesiais vidutinė naudoto automobilio vertė siekė 5700 eurų. Dabar ji išaugo iki 6000 eurų. Visgi teigti, kad automobiliai taip pastebimai pabrango vienareikšmiškai negalima. Vidutinę kainą iškraipė sandorių sumažėjimas seniausių ir pigiausių automobilių segmente bei padidėjimas apynaujų segmente.

Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį sumažėjusi, ketvirtame ir vėl augo vidutinė naujo automobilio kaina. Pirkėjams renkantis prabangesnius automobilius, per paskutinius tris mėnesius ji paaugo 4,5 proc. ir nuo 21 tūkst. pakilo iki 22 tūkst. eurų.

Lyginant su paskutiniu 2019 metų ketvirčiu, paaugo visų amžiaus grupių vidutinė automobilių kaina.

Transporto priemonių iki 1 metų amžiaus kaina pakilo 2054 eurais. Tai - 7 proc. augimas. Prieš metus tokie automobiliai vidutiniškai kainavo 27427 eur. Dabar vidutinė jų rinkos kaina - 29481 eur.

Nemažas kainos augimas pastebimas ir automobilių grupėje nuo 1 iki 5 metų amžiaus. Tokių automobilių rinkos vertė pakilo 14 proc. lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu. Dabar šios amžiaus grupės automobilių vidutinė kaina siekia 15628eur.

Nepaisant registracijos mokesčio, dėl mažesnės pasiūlos per paskutinius metus pakilo ir 16 – 20 metų amžiaus automobilių vertė. Pernai tokio amžiaus automobilio vidutinė kaina buvo 1395 eur. Dabar ji pakilo iki 1609 eur. ir rodo 15 proc. prieaugį.

Vienintelė automobilių amžiaus grupė, kurioje sandorių kiekis ne krito, bet augo, tai 1 – 5 metų amžiaus transporto priemonės. Jų sandoriai sudaro 13 proc. visų per 2020 metus atliktų registracijų. Prieaugis – 2 proc.

Labiausiai, 41 proc. sumažėjo automobilių iki 1 metų amžiaus registracijų. Tai lėmė jų pasiūla Vakarų Europoje bei JAV, kur rinkos taip pat neišvengė Covid-19 poveikio.

Tiek 11-15, tiek 16-20 metų amžiaus automobilių registracijų Lietuvoje per paskutinius 12 mėnesių sumažėjo po 26 proc.

Kaip ir pernai, didžiausią amžiaus grupę tarp į šalį pastoviai registracijai įvežamų transporto priemonių Lietuvoje sudaro 11 – 15 metų senumo automobiliai. Jų sandorių skaičius siekia 41,4 proc., visos importo rinkos. Lyginant su pernai metais ji susitraukė tik 3,5 proc. punkto.

Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį – 26,4 proc. visų pernai į mūsų šalį įvežtų transporto priemonių sudaro 6 – 10 metų senumo automobiliai. Jų kiekis per paskutinius 12 mėnesių, nepaisant karantino apribojimų, augo 1,4 proc. punkto.

Labiausiai, net 2,9 proc. punkto augo 1 – 5 metų senumo į Lietuvą įvežtų automobilių sandoriai. 2020 metais jie sudarė net 17,7 proc. visų importuotų automobilių.

Nors ir pastebimas akivaizdus populiarumo mažėjimas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje, lyderių viršūnėse vis dar puikuojasi “Volkswagen” markės automobiliai. Tiesa, Estijoje iš pirmosios vietos šį gamintoją sugebėjo išstumti BMW.

Naudotų “Volkswagen” automobilių sandorių kiekis per paskutinius tris 2020 metų mėnesius smuko 37 proc. Lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu, nuo 8,8 tūkst. kiekis nukrito iki 5,6 tūkst. sandorių.

Mūsų šalyje per paskutinį praeitų metų ketvirtį taip pat buvo parduota 4,2 tūkst. BMW markės automobilių. Ši markė demonstravo unikalų atsparumą visoms negandoms. Pirkėjų susidomėjimas ja visiškai nenukrito.

Top 5 populiariausių automobilių modelių sąrašuose nebuvęs, į jį pateko ir “Mercedes-Benz”. Su 1,8 tūkst. parduotų automobilių užima garbingą penktą vietą mūsų rinkoje. Panašu, kad šiemet ekonominės klasės markės buvo paveiktos stipriau, o prabangios - praktiškai nepaliestos.

Populiariausias naudotas automobilis Lietuvos vidinėje rinkoje išlieka “Volkswagen Passat”. Šių modelių sandorių skaičius - 1476 vnt. Antroje vietoje – pozicijų neužleidžiantis ir stabilumą rinkoje demonstruojantis “Volkswagen Golf” modelis.

Įdomu tai, kad tą patį, 2019 metų ketvirtį buvęs aštuntoje vietoje pagal populiarumą, į ketvirtą vietą pakilo ir 3 proc. prieaugį parodė penktos serijos BMW.

Įvyko tai, ko daug kas nesitikėjo. Nepaisant taršos mokesčio, dyzeliu varomų automobilių importas į Lietuvą ne sumažėjo, o padidėjo. Lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu, pernai dyzelinių automobilių buvo įvežta 73,3 proc., tai - 2,6 proc. punkto daugiau nei pernai.

Džiugu kad pandemijos laikotarpiu nesustoja ir automobilių, varomų alternatyviais degalais importo augimas. Lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu, jų įvežimas Lietuvoje išaugo 1,3 proc. punkto (apie pusantro karto).

Nors įvežamų automobilių proporcijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos importo rinkose yra labai panašios, Latvija ir toliau išlieka didžiausia dyzelinių automobilių importuotoja. Estija vejasi Lietuvą alternatyviu kuru varomų automobilių skaičiumi. Šiemet jų rinkoje matomas 2,6 proc. punkto didesnis šių automobilių įvežimas, nei pernai tą patį ketvirtį.

Dėl karantino, mažesnio žmonių mobilumo bei gamybos stabdymo automobilių gamyklose traukėsi visų Baltijos šalių naujų automobilių rinka. Tiesa - mažiau nei naudotų. Rodiklis panašus tiek vertinant visus pardavimus (įskaitant reeksportą), tiek realius pardavimus Lietuvoje.

Lietuvos rinka čia laikėsi stipriausiai. Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje buvo perduoti 43,3 tūkst. naujų automobilių. Per 2019 metus tokių sandorių buvo 52 tūkst. O tai rodo 17 proc. susitraukimą - mažesnį nei Latvijoje ir Estijoje.

Mūsų kaimynai nukentėjo labiau nei mes. Latvijos naujų automobilių rinka sumažėjo 25 proc. ir nuo 20,1 tūkst. sandorių, per metus kiekis krito net iki 15,6 tūkst. Estijos naujų automobilių rinka sumenko net 30 proc. Ten per 2020 metus atlikta net 10 tūkst. sandorių mažiau.

Nuo 2017 metų mūsų šalyje klestintis reeksportas 2020 metais pirmą kartą sumažėjo. Tiesa, nedaug. Nors paskutinio ketvirčio duomenų dar nėra, prognozuojama, kad reeksporto dalis 2020 trauksis nuo 44,6 iki 43,3 procento. Daugiausiai reeksportuojama “Fiat”, “Jeep” ir “Alfa-Romeo” markės automobilių. Tiek vidiniai šalies sandoriai, tiek reeksportas keitėsi proporcingai.

Žiūrint į naujų automobilių sandorių pasiskirstymą pagal degalų tipą, galima būtų daryti išvadą, kad Lietuva iš visų Baltijos šalių labiausiai rūpinasi ekologija ir švariu oru. Deja – taip nėra. Statistiką stipriai iškraipo benzinu varomų automobilių reeksportas.

Didžiausią pokytį alternatyviais degalais varomų automobilių segmente rodo Latvija. Ten matomas 4,6 proc. prieaugis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Tačiau lydere vis dar išlieka Estija. Per paskutinius 12 mėnesių iš visų naujų parduotų automobilių, ten net 14,3 proc. sudarė elektriniai ir hibridiniai.

Visose trijose Baltijos šalyse dominavo panašios automobilių markės. Pagrindinis skirtumas tas, kad jos išsidėsčiusios šiek tiek kitose pozicijose.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje populiariausios naujų automobilių markės titulą gauna “Škoda”. Lietuvoje ši markė užima tik trečiąją vietą. O jos populiarumas lyginant su tuo pačiu 2019 metų ketvirčiu pas mus smuko 24,9 proc.

Pirmąją vietą pagal populiarumą Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį užtikrintai laimėjo “Toyota”, pardavusi 889 automobilius. Tai – 32,2 proc. mažiau nei tą patį ketvirtį pernai. Latvijoje ir Estijoje ši markė užėmė atitinkamai antrą bei trečią vietas.

Mūsų šalyje antroje vietoje, kaip ir lygiai prieš metus – “Volkswagen”. Šios markės automobilių per ketvirtą praeitų metų ketvirtį buvo parduota 693 vienetai. Tai – 41,8 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje “Volkswagen” iškrito iš populiariausių naujų automobilių Top 5.

Ketvirtoje vietoje Lietuvoje puikuojasi “Nissan” su 353 parduotais automobiliais per paskutinius 3 mėnesius, o penktoje – “Renault”. Prieš metus nei vieno iš šių modelių šiame sąraše nebuvo.

Sąrašo viršuje esantys “Fiat 500”, “Jeep Renegade”, “Fiat Tipo”, “Fiat Panda”, “Alfa-Romeo Stelvio” ir “Jeep Compass” patenka tarp labiausiai reeksportuojamų modelių. Nepaisant to, kad sąraše jie yra lyderiai, mūsų šalį jie jau paliko, arba dar paliks.

Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje 2020 metais ir vėl tapo “Toyota Corolla”. Lyginant su žvėriškai gerais rezultatais pernai metų IV ketvirtį, šiemet šio automobilio pardavimai smuko 37,1 proc., tačiau tai nesutrukdė jam išlikti pirmoje vietoje su 268 automobiliais, parduotais per paskutinius 3 metų mėnesius.

Antroje ir trečioje vietose – “Toyota RAV4” ir “Nissan Qashqai”. Šių modelių pardavimai 2020-ųjų IV ketvirtį siekė atitinkamai 196 ir 189 vnt.

Per paskutinius dvylika mėnesių procentine išraiška labiausiai padaugėjo 1 – 5 metų amžiaus senumo automobilių. Jeigu 2019 metais tokių Lietuvoje buvo 88,5 tūkst., tai pernai jų kiekis paaugo 13 tūkst. vnt. Tai – 14,8 proc. augimas.

Nepaisant įvesto registracijos mokesčio bei subsidijų, siūlytų utilizavus taršų automobilį, lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų ir šiuo metu siekia 15 metų.

Lietuvoje 2020 metais įvesto taršos mokesčio ir valstybės siūlomų subsidijų įtaka nurašytų automobilių kiekiui buvo didelė ir atsispindi statistikoje.

Jeigu 2019 metais buvo atsisveikinta su 13,8 tūkst. automobilių, tai šiemet tokių net 25,4 tūkst. Tai - 84 proc. pokytis. Nors skaičiai iš pažiūros ir atrodo dideli - bendro Lietuvos automobilių parko (1,314 mln.) kontekste pokytis yra menkas.

Prognozės

Nors metų gale sandorių yra sumažėję dėl karantino, Autoplius.lt atlikta analziė rodo, kad pirkėjų susidomėjimas, pagal skambučių pardavėjams kiekį, yra nukritęs daug mažiau. Todėl tikėtina, kad atlaisvėjus karantino priemonėms galima laukti spyruoklės efekto - gali įvykti “uždelsti” sandoriai.

Jeigu Covid-19 situacija iki metų vidurio bus sėkmingai valdoma, veiks skiepijimo kampanija, tikėtinas palaipsnis atsigavimas. Panašus, koks fiksuotas 2020 m. gegužę. Dabar daug žmonių dėl mažesnio mobilumo ir ekonominio neužtikrintumo yra atidėję automobilio pirkimą. Tai nėra tvari situacija, nes senstančius automobilius laikant per ilgai galima patirti nuostolį. Dėl to jie turėtų pasiekti rinką.

Įprastai kovas ir balandis būna aktyviausi mėnesiai. Priklausomai nuo pandeminės situacijos, šiemet rinka gali įsibėgėti kiek vėliau. Pirmas ketvirtis dar liks sumenkęs, tačiau antras jau gali būti geras.

Panašu, kad dabartinis registracijos mokestis neduoda norimų rezultatų ir netgi tampa kliūtimi natūraliam parko atsinaujinimui. Mat dalis žmonių neparduoda senų automobilių, o važinėja, kol gali. Per metus Lietuvos transporto priemonių parkas atjaunėjo minimaliai, o seniausių automobilių kiekis auga. Naujoji vyriausybė planuoja šį įstatymą koreguoti. Tikėtina, pereinant prie metinių mokesčių. Taip atsitikus, seniausių automobilių turėtojai gali imti juos pardavinėti. Taip turėtų mažėti jų paklausa bei kaina. Norintiems parduoti ar likviduoti - geriau tai daryti dar iki pokyčių. Atitinkamai naujesnių, mažiau taršių paklausa turėtų augti.