Matas Buzelis
 
Matas Buzelis Autoplius.lt plėtros vadovas

2016-ieji metai parodė, kad Lietuvos automobilių rinka dideliais žingsniai vejasi rekordiniais laikomus 2014-uosius metus. Euro įvedimas kaip reikiant sujaukė šalyje nusistovėjusį automobilių rinkos paviršių. Didėjo vidutinės automobilių kainos, sumažėjo sandorių. Tačiau pernykščiai metai ir vėl sustatė viską į savo vietas. Kainos stabilizavosi, o sandorių skaičius šoktelėjo plika akimi puikiai pastebima 6,3 proc. dalimi.

Per praėjusius metus šalyje įvyko 390,8 tūkst. automobilių sandorių. Augo visų kategorijų automobilių sandorių skaičius – didėjo ne tik naujų automobilių skaičius, bet ir į šalį įvežamų transporto priemonių kiekis. Vidinėje rinkoje taip pat padidėjo prekybos apsukos.

Labiausiai automobilių rinka didėjo Lietuvoje. Kaimyninė Latvija importuoja gerokai mažiau automobilių, net ir atsižvelgiant į gyventojų kiekio skirtumą. Tuo tarpu Estijos vairuotojai ir toliau demonstruoja puikų ir kol kas nepavejamą pavyzdį naujų automobilių prekyboje.

Lietuvos keliais kasmet rieda vis daugiau privačių asmenų nuperkamų naujų automobilių. Tai dar kartą parodo, kad gerėja ne tik bendras pragyvenimo lygis, bet ir nuotaikos šalies versle. Pagal privačių pirkėjų nuperkamų naujų transporto priemonių Baltijos šalių lydere išlieka bei ilgą laiką išliks Estija. Šios šalies lygį pavyti Lietuvai bus labai sunku.

2015 metais šoktelėjusi vidutinė kaina taip pat stabilizavosi. 2016-ieji buvo daug lengviau prognozuojami ir žymiai stabilesni metai. Populiariausių markių bei modelių sąrašai taip pat buvo konservatyvesni – jokių netikėtų siurprizų Lietuvos automobilių rinkoje per praėjusius metus neužfiksuota.

Nors ir lėtais žingsniukais Lietuvos automobilių parkas pildosi vis didesne naujų transporto priemonių dalimi, iš užsienio ir toliau masiškai įvežami senesni automobiliai. Tai – pagrindinė seno Lietuvos autoparko amžiaus vidurkio problemos priežastis.

Minimalios lengvatos švariausiems automobiliams bei pamiršta taršos problema sudaro pačias palankiausias sąlygas Lietuvoje ir toliau registruoti dyzelinius, daugiausia teršiančius automobilius.

Matas Buzelis
Autoplius.lt plėtros vadovas


Lietuvos Automobilių rinkai iki rekordinių 2014-ųjų trūko nedaug

Per visus 2016-uosius metus Lietuvoje įvyko 390,8 tūkst. automobilių sandorių – 7,1 proc. arba 25,9 tūkst. sandorių daugiau nei 2015 m. Augančios automobilių pardavimų apimtys lydėjo visus praėjusių metų ketvirčius.

Praėjusiais metais šalyje įvyko 244,3 tūkst. vietinių sandorių – tiek buvo parduota jau šalyje registruotų transporto priemonių. Pagal šį parametrą 2016 metai buvo 6,3 proc. sėkmingesni už 2015-uosius. Visus 2016-ųjų ketvirčius Lietuvoje didėjo ir iš užsienio įvežtų lengvųjų automobilių sandorių – lyginant su 2015 metais, jų skaičius didėjo 6,7 proc., iki 123,4 tūkst. vnt.

Naujų automobilių pardavimai taip pat nenustoja augti – tokių transporto priemonių sandorių skaičius augo didžiausia procentine išraiška. 2016 metais šalyje buvo užregistruota net 23,1 tūkst. naujų automobilių – 18,7 proc. daugiau nei 2015 metais.

Auganti Lietuvos automobilių rinka reiškia, kad per 2016 metus visų sandorių apyvarta padidėjo 13,2 proc. arba 212,2 mln. eurų. Praėjusių metų apyvarta siekė net 1,82 mlrd. eurų.


Teigiami pokyčiai suaktyvėjus naujų automobilių prekybai Baltijos šalyse

Užtikrintai visus metus augusi naujų automobilių rinkos dalis Lietuvoje pastebimai prisidėjo prie naujų ir naujai įvežtų santykio sumažėjimo. Jeigu 2015 metais vienam naujam automobiliui atitekdavo apie 6 naujai iš užsienio įvežti automobiliai, tai 2016 metais šis santykis sumažėjo iki 5,3.

Analogišku skirtumu santykis mažėjo ir Latvijoje, tačiau kaimyninėje šalyje vienam naujam automobiliui atitenka tik 2,5 iš užsienio įvežtos transporto priemonės. Geresnę nei Lietuvoje reikšmę lemia akivaizdžiai mažesnis iš užsienio įvežtų automobilių kiekis. Jeigu Lietuvoje per praėjusius metus tokių transporto priemonių sandorių skaičius siekė apie 123,4 tūkst., tai Latvijoje – tik 46,6 tūkst. – 2,6 karto mažiau.

Estijoje vienam naujam automobiliui atitenka 1 naujai įvežtas. Šiauriausioje Baltijos šalyje 2016 metais naujų automobilių sandorių skaičius pranoko įvežtų iš užsienio automobilių skaičių.


Lietuva – automobilių verslininkų šalis

Pirmai registracijai iš užsienio įvežtų automobilių sandorių skaičius liudija, kad Lietuva yra automobilių verslininkų šalis. Kai tokių sandorių Latvijoje ir Estijoje per metus sumažėjo atitinkamai 10,9 ir 2,7 proc., Lietuvoje buvo fiksuojamas 6,6 proc. augimas. 2015 metais į šalį buvo įvežta 115,7 tūkst. automobilių, o per praėjusius, 2016 metus – 123,4 tūkst., arba 7,7 tūkst. vnt. daugiau.

Labiausiai susitraukė Latvijos įvežtų automobilių rinka – ji sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, tuo tarpu Estijoje sumažėjimas siekė vos 2,7 proc.


11–15 metų automobilių užimama rinkos dalis didėjo visose Baltijos šalyse

Skirstant iš užsienio įvežtus automobilius pagal amžiaus kategorijas galima suprasti, kodėl nesikeičia vidutinis transporto priemonės amžius Lietuvos autoparke. Didelę įtaką tam daro ne tik senų automobilių utilizavimas, bet ir senų transporto priemonių paklausa Lietuvoje.

Iš visų į šalį įvežtų naudotų automobilių 11-15 metų amžiaus transporto priemonės sudarė net 41,8 proc. dalį. Nors ir jų rinkos dalis susitraukė 2,4 proc. punktais, pastebima, kad akivaizdžiai padaugėjo dar senesnių – 16-20 m. amžiaus automobilių dalis. Ji augo 6,3 proc. punktais ir pernai siekė 13,8 proc.

Latvijoje didžiausią dalį tarp skirtingų amžiaus grupių taip pat užsiėmė 11-15 metų automobiliai. Jų rinkos dalis siekė 37,4 proc. – 1,9 proc. punktais mažiau nei 2015 metais. Tačiau 6-10 metų amžiaus grupės transporto priemonės Latvijoje sudarė 36,6 proc. iš visų į šalį įvežtų automobilių.

Populiariausia Estijoje jau ne pirmus metus iš eilės 6-10 metų amžiaus automobilių grupė. Jos rinkos dalis sudarė 35 proc. ir lyginant su 2015 metais, sumažėjo 3,5 proc. punktais. Įdomu tai, kad visose Baltijos šalyse labiausiai augo 16-20 m. įvežamų automobilių grupė.


Baltijos šalyse „Volkswagen“ išlaikė pirmąją vietą

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį visose Baltijos šalyse populiariausių naudotų automobilių markių penketukuose išliko tie patys pirkėjų pasitikėjimą įgiję vardai. Ne staigmena, jog „Volkswagen” markės automobiliai užtikrintai pirmauja visose trijose šalyse.

Lietuvoje šios markės modelių per metus padaugėjo 11,2 proc., iki 6036 vnt. Antra vieta tarp populiariausių į šalį įvežtų automobilių atiteko „Audi“ markei (4182 vnt., arba 19,1 proc. daugiau nei 2015 metais tuo pačiu metu), o trečioje – „Opel“ (3987 vnt.).

„Opel“ yra vienintelė markė, kurios įvežamų modelių skaičius sumenko. Ketvirtąją ir penktąją pozicijas pasidalino BMW bei „Toyota“ automobiliai. Jų atitinkamai augo po 11,5 ir 11 proc.

2015 ir 2016 metų paskutiniais ketvirčiais Latvijoje didžiausią smukimą (22,9 proc.) patyrė lyderio poziciją išsaugojusi „Volkswagen“ markė (1750 vnt.). Estijoje taip pat sumažėjo šios markės modelių, tačiau VW vis tiek sugebėjo išlaikyti tvirtą pirmąją poziciją.


Populiariausiai modeliai - vokiški

2016 m. paskutinio ketvirčio populiariausių naudotų automobilių dešimtuke pirmąją vietą išlaikė „Volkswagen Passat“. Jų per spalio-gruodžio mėnesius parduota 2169 arba 12,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2015 metais.

Antroje ir trečioje pozicijose išsidėstė „Audi A6“ ir „Audi A4“ (atitinkamai 1865 vnt. ir 1418 vnt.). Nedaug nuo 3 vietos atsilieka viena pozicija žemiau klasifikuojami 5 serijos BMW modeliai – jų sandorių šalyje per paskutinį praeitų metų ketvirtį sudaryta 1333 vnt.

Dešimtuką papildė E klasės „Mercedes-Benz“. Prabangių modelių dominavimas Lietuvos naudotų automobilių rinkoje reiškia, kad lietuviai nevengia iškeisti naujesnių, tačiau ekonominių automobilių į keliais metais senesnius, bet „Premium“ segmento.


Latvijos dešimtukas per metu keitėsi nestipriai

Latvijos populiariausių modelių dešimtukas stabilesnis, tačiau beveik visi latvių labiausiai pamėgti modeliai patyrė nuosmukį. Didžiausią patyrė „Volkswagen Golf/Rabbit“ automobiliai, kurių per paskutinius tris 2016 mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, buvo parduota 30,4 proc. mažiau – 332 vnt.

Tarp populiariausių 6 automobilių tik vienintelis, trečioje vietoje esantis „Volkswagen Passat“ yra klasifikuojamas kaip ekonominės klasės modelis. 1 bei 2 vietas dalinasi „Audi A4“ ir „Audi A6“ automobiliai, kurių sandorių sudaryta atitinkamai 541 ir 512 vnt.


Estijos dešimtuke „Premium“ segmento atstovų antplūdis

Populiariausias 2016 metų paskutinio ketvirčio automobilis Estijoje – „Volkswagen Passat“. Jų per šį laikotarpį buvo parduota 381 vnt. – 13,4 proc. mažiau nei 2015 metais.

Tačiau tik šis modelis ir 10 vietoje esantys „Ford Mondeo“ yra pigesni Estijos vairuotojų pasirinkimai. Visas kitas pozicijas išsidalinę prabangesni automobiliai, tarp kurių 2, 3 ir 4 vietas dalinasi „Audi A6“ (334 vnt.), 3 serijos BMW (258 vnt.) ir 5 serijos BMW (199 vnt.).


Lietuvoje ir Estijoje mažėjo įvežtų dyzelinių automobilių

Lietuva lėtu žingsniu juda link švaresnių automobilių parko. Tokią prielaidą leidžia daryti mažėjanti dyzelinių automobilių rinkos dalis tarp visų į šalį įvežtų transporto priemonių. 1,1 proc. punktais (iki 77,8 proc.) sumažėjusi tokių automobilių paklausa leido paaugti automobilių su benzininiais varikliais kiekiui. Jų per 2016 metus įvežta 18,3 proc.

Latvijoje tendencijos priešingos. Tarp visų į šalį įvežtų automobilių labiausiai augo būtent transporto priemonių su dyzeliniais varikliais skaičius. 2016 metais į šalį buvo įvežta


Naujų automobilių pirkimo bumas palietė visas Baltijos šalis

Naujų automobilių registracijos nestabdomai veržiasi pirmyn. 2016 metais visos Baltijos šalyse jų buvo užregistruota 69 tūkst. – 8,5 tūkst. automobilių arba 14 proc. daugiau nei 2015 metais.

Lietuvoje naujų automobilių augimas siekia apie 19 proc. ir tai parodo, kad gerėja ne tik verslo, bet ir privačių pirkėjų nuotaikos. 2015 metais Lietuvoje buvo užregistruota 19,4 tūkst. naujų automobilių, o 2016-aisiais – 23,1 tūkst.

Latvijoje per visus 2016 metus buvo užregistruota 18,6 tūkst. naujų automobilių – 15,5 proc. daugiau nei 2015-aisiais.

Estija išlieka stabilia lydere pagal prekybą naujais automobiliais. Nors ir užfiksuotas mažiausias, 10 proc. prekybos augimas, pagal parduotų transporto priemonių skaičių Estija rodo pavyzdį visoms Baltijos šalims – čia per metus užregistruota 27,4 tūkst. naujų automobilių.


Reeksportuotų naujų automobilių dalis išliko stabili

Praėjusiais metais Lietuvoje per pirmus tris ketvirčius reeksportuota 17,7 proc. arba 3152 vnt. naujų automobilių. Reeksporto duomenys išlieka stabilūs, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais ir keičiasi labai nežymiai. Kiek daugiau nei kas 5 naujas nuperkamas automobilis Lietuvoje neužsibūna – jis iškart reeksportuojamas į kitas valstybes. Ne paslaptis, kad populiariausi tarp tokių sandorių yra „Fiat“ markės automobiliai.


Baltijos šalys perka vis mažiau dyzelinių automobilių

Naujų automobilių degalų tipo rinkimosi tendencijos Baltijos šalyse – vienodos. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje labiausiai susitraukė dyzelinių naujų automobilių rinkos dalis. Lietuvoje ji mažėjo 7,7 proc. punktais ir pasiekė 48 proc. iš visų naujų automobilių. Tai – vis dar populiariausias naujų automobilių degalų tipas. Tačiau 5,5 proc. punktais auganti benzininių naujų automobilių paklausa suteikia vilties, kad lietuviai linkę rinktis švaresnes taršos emisijas turinčias transporto priemones.

Latvijoje dyzeliniai modeliai 2016 metais sudarė 49,5 proc. visų naujų automobilių. Jų rinkos dalis susitraukė 5 proc. punktais, tačiau dydžiu vis dar pranoko benzinines alternatyvas. Automobilių su pastarojo tipo degalais rinkos dalis šioje šalyje per metus pasiekė 46,9 proc . (4,3 proc. punktais mažiau nei 2015 metais).

Estija eilinį kartą diktuoja tempą ir rodo, kad net 59,4 proc. iš visų naujų automobilių buvo įsigyti su benzininiais varikliais. Dyzelinių automobilių rinkos dalis traukėsi 4,1 proc. punktais iki 37,2 proc.

Lietuviai iš visų Baltijos šalių vairuotojų labiausiai pamėgo alternatyviuosius degalus – elektra, benzinu ir dujomis, dyzelinu ir dujomis varomus, automobilius – 4,6 iš visų naujų automobilių Lietuvoje buvo būtent su tokiais degalais maitinamais varikliais.


Lietuva, Latvija ir Estija turi skirtingus favoritus

Lietuvos, Latvijos ir Estijos naujų automobilių rinkos turi savo mėgstamiausias markes.

Nors ir didžiąją savo parduotų naujų automobilių dalį „Fiat“ reeksportuoja, šis Italijos prekinis ženklas puikuojasi pirmoje populiariausių naujų automobilių markių vietoje. Nedaug – vos apie 50 vnt. automobilių atsilieka lietuvių pamėgti „Volkswagen“ modeliai, kurių per paskutinį 2016 metų ketvirtį šalyje užregistruota 781 – 10,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2015-aisiais. Trečiąją ir ketvirtąją vietomis dalinasi „Toyota“ ir „Škoda“ markės – pastarajai sekėsi kiek prasčiau – 459 vnt. arba 1,7 proc. mažiau parduotų naujų automobilių nei 2015-aisiais metais, tuo tarpu japoniškosios „Toyota“ pademonstravo puikų 22,5 proc. augimą.

Latviai daugiausiai pirko „Volkswagen“ markės automobilius – jų šalyje per paskutinį praeitų metų ketvirtį registruota 644 vnt. arba 3,3 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2015-aisiais. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Toyota“ ir „Škoda“.

Vairuotojai Estijoje jau ne pirmą ketvirtį didžiausią dėmesį rodo „Toyota“ markės modeliams. Jų šalyje per metus paaugo 18,3 proc. iki 749 vnt. Antroje vietoje – puikius rezultatus (43,9 proc. augimą) pademonstravusi „Škoda“ markė, o trečioje – „Renault“.


„Reeksporto karaliumi“ tituluojami „Fiat 500“ – pirmoje vietoje

Populiariausio naujo automobilio titulas eilinį kartą atiteko „Fiat 500“ modeliui. Jų per paskutinį 2016 metų ketvirtį šalyje registruota net 603 – daugiau nei visų „Toyota“ modelių kartu sudėjus. Antroje vietoje – „Škoda Octavia“ su 18 proc. geresniu rezultatu nei 2015-ųjų paskutinį ketvirtį – iš viso 223 naujais automobiliais. Trečią poziciją išsaugojo „Volkswagen Passat“. Naujųjų „Passat“ užregistruota tiek pat, kiek ir 2015-aisiais tuo pačiu metu – 217 vnt.

29,2 proc. pardavimų nuosmukį patyrė „Nissan Qashqai“, tačiau šiems miesto visureigiams atiteko ketvirtoji vieta. Populiariausių naujų automobilių dešimtuke įsitaisė du „Toyota“ markės modeliai – 7 vietoje esantys„Auris“ bei 8-oje pozicijoje klasifikuojami „RAV4“. Į devintąją poziciją įsibrovė ir korėjietiškas visureigis „KIA Sportage“, kurių per 2016 m. paskutinį ketvirtį parduota 108.


Latviai ištikimi padidinto pravažumo automobiliams

„Nissan Qashqai“ išliko populiariausiu nauju Latvijos automobiliu. Nors ir pernai jų, lyginant su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 8,6 proc. (iki 192 vnt.), jie išlaikė nedidelę persvarą prieš „Škoda Octavia“ (188 vnt.).

Į populiariausių naujų Latvijos automobilių dešimtuką įsiveržė daugiatikslės paskirties naudojimui skirti „Peugeot Partner“ (111 vnt.) bei miesto hečbekai „Ford Fiesta“ (96 vnt.).


Estijos naujų automobilių dešimtuke – įspūdingas „Škoda Octavia“ šuolis

Populiariausių Estijos naujų automobilių dešimtuke, priešingai nuo Lietuvos ir Latvijos, didelės rokiruotės. 2015-ųjų metų paskutinį ketvirtį populiariausio titulą tvirtai laikę „Nissan Qashqai“ patyrė didelį nuosmukį ir išvis nepateko tarp dešimties geidžiamiausių modelių.

Tuo tarpu į pirmąją vietą išsiveržė „Škoda Octavia“ su 336 vnt. – jų šalyje per metus padaugėjo net 95,3 proc. Į antrąją vietą iš 10-osios pakilo „Dacia Duster“, kurių Estijoje per 2016 metų paskutinį ketvirtį užregistruota net 229 (70,9 proc. daugiau nei 2015-aisiais tuo pačiu metu).


Baltijos šalyse privatūs asmenys nuperka vis daugiau automobilių

Praėjusiais metais Lietuvoje daugėjo privačių asmenų perkamų naujų automobilių skaičius. Jeigu 2015-aisiais jų dalis sudarė 19,4 proc., tai pernai ši reikšmė paaugo 3,2 proc. punktais – iki 22,6 proc.

Kiek daugiau naujų automobilių privatūs asmenys įsigyja Latvijoje (23,9 proc.), o Estija pagal šį parametrą nuo Lietuvos ir Latvijos atsiplėšusi šviesmečiais. 36,3 proc. iš visų naujų automobilių nuperkama privačių pirkėjų.


Baltijos šalyse sandorių skaičius didėjo

Naujų ir naujai įvežtų automobilių sandorių skaičius Baltijos šalyse pernai didėjo. Nors ir 4,7 proc. susitraukusi Latvijos automobilių rinka šiek tiek pristabdė bendrą rodiklį, 8,4 proc. augimas Lietuvoje bei 3,3 proc. augimas Estijoje išsiūbavo Baltijos šalių automobilių rinką.

Lietuvoje pirmos registracijos sandorių skaičius 2016 metais pasiekė 146,5 tūkst. – 11,3 tūkst. automobilių daugiau nei 2015 metais. Latvijoje nukrito nuo 68,5 tūkst. iki 65,2 tūkst., o Estijoje ūgtelėjo uju 53,8 tūkst. sandorių.


Prognozės

Atsigavusi Lietuvos automobilių rinka parodė, kad prie didelių pokyčių šalies vairuotojai bei verslininkai prisitaikė per 1-2 metų laikotarpį. Stabili vidutinė naudotų automobilių kaina neturėtų didėti be pagrindo.

Naujų automobilių prekyba Lietuvoje 2017 metais turėtų augti ir toliau. Per visus šiuos metus šalyje gali būti užregistruota apie 25 tūkst. lengvųjų automobilių – maždaug 2 tūkst. daugiau nei pernai.

Šalies ekonomistų prognozuojamas apie 10 proc. degalų brangimas gali sudaryti sunkesnes sąlygas eksploatuoti automobilius žemesnes pajamas uždirbantiems vairuotojams. O tai, savo ruožtu, gali šiek tiek atpiginti ir taip nebrangius, dažniausiai senesnius Lietuvoje registruotus automobilius.

Dėl augančių degalų kainų gali pasikeisti ir į šalį įvežamų transporto priemonių kiekiai. Brangstantys degalai rinkoje mažiau pageidaujamais paverstų seniausios amžiaus grupės transporto priemones. Tokie padariniai gali sulėtinti Lietuvos automobilių rinkos apsukas, tačiau ne taip stipriai, kaip tai padarė 2015-aisiais įvesta nauja valiuta.

Praėjusiais metais į Lietuvą buvo įvežta apie 70 tūkst. transporto priemonių, kurios buvo pagamintos 2006-aisiais arba seniau. Didžiausia įvežamų 11-15 m. amžiaus automobilių grupė leidžia susidaryti prielaidą, kad su senom transporto priemonėmis greitai neišsiskirsime. Vidutinis naudoto automobilio amžius Lietuvoje ir toliau siekia apie 15 metų, tuo tarpu ES vidurkis – vos 9-10 metų.

Europos automobilių gamintojų asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad per metus visų šalių automobilių amžiaus vidurkis pasensta maždaug 3 mėnesiais. Būtų naivu tikėtis, kad Lietuvoje jau artimiausiais metais sulauksime didelio naujesnių transporto priemonių pagausėjimo.

Kita problema, prie kurios priveda senas Lietuvos autoparkas – tarša. Lietuva patenka tarp 8 Europos Sąjungos valstybių, kuriose nenumatytas joks automobilių taršos mokestis. Atsižvelgiant į Vakarų Europos šalių pavyzdžius, galima daryti prielaidą, kad taršos mokestis labiausiai paliestu dyzelinių automobilių savininkus.

Taršos mokestis valstybei su sąlyginai kukliu biudžetu būtų labai naudingas, tačiau valdantieji turi labai kruopščiai nustatyti mokesčio formulę. Bene svarbiausia yra nenuskriausti mažesnes pajamas gaunančių vairuotojų ir nepalikti jų be pasirinkimo, verčiant parduoti seną automobilį ir skatinti įsigyti naujesnį. Už surinktas lėšas galėtų būti tobulinama šalies kelių infrastruktūra, sudaromos geresnės sąlygos automobilių eismui užmiesčių keliuose, regionuose.


Daugiau informacijos:
Matas Buzelis
Autoplius.lt pletros vadovas
Mob. tel. +370 671 17771
El. p. matas.buzelis@plius.lt
www.autoplius.lt