Viktoras Daukšas
 
Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Praėjusiais metais Lietuvos automobilių rinka siūbavo tarsi audringoje jūroje bangų blaškomas laivas. Artėjantis euro įvedimas, Ukrainos-Rusijos konfliktas, nauji automobilių registravimo ir išregistravimo reikalavimai – visa tai turėjo įtakos pardavėjų planams bei pirkėjų įpročiams.

Nekeista – praėjusiais metais buvo užfiksuotas automobilių sandorių rekordas – parduota net 392,9 tūkst. automobilių. Tai 10,9 tūkst. automobilių daugiau nei rekordiniais 2008-aisiais. Ypač pastebimai didėjo naujų automobilių sandorių kiekis. Jų parduota 16,5 tūkst., t.y. 17,6 proc. daugiau nei 2013 metais. Laukdami euro, lietuviai leido sutaupytus litus.

Dabar rinka nurimo. Ukrainos-Rusijos konfliktas – jau kasdienybė, prie kurios spėjome prisitaikyti. Prie euro taip pat priprasime. Pamatę kainą nauja valiuta, vis rečiau nustembame „kaip pigu“, o po kelių sekundžių pavertus kainą litais, viskas „tampa“ dar kur kas brangiau. Prie „sunykusio“ parko ir automobilių išregistravimo irgi jau pripratome.

Tačiau euro laukimo metai ir kitų įvykių aidas vis dar veikia automobilių rinką. Pirmaisiais 2015 m. mėnesiais naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius pastebimai sumažėjo. Lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras visų sandorių kiekis smuktelėjo 11 proc. arba 9,86 tūkst. sandorių. Smukus parduotų automobilių kiekiui, sumažėjo ir apyvarta. Pirmaisiais šių metų mėnesiais perkant automobilius išleista 10,7 mln. eurų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais.

Galima sakyti, kad 2014 m. rinkoje pirkėjai tiek „prisilinksmino“, jog šių metų pradžioje jaučiamos šiokios tokios pagirios. Žmonės ne taip aktyviai perka automobilius.

Prie automobilių rinkos aktyvumo neprisideda gandai apie planus didinti civilino automobilio draudimo kainą bei parlamentarų sumanymai apmokestinti automobilius – tai pagal taršą, tai pagal transporto priemonės kainą.

Tiesa, jau seniai degalinių švieslentėse nematėme mažesnių dyzelino ir benzino kainų nei yra dabar. Remiantis portalo Degalukainos.lt statistika, degalai šalyje per dvejus metus atpigo beveik litu, t.y. 0,24 euro centų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu už litrą dyzelino vairuotojas turėdavo sumokėti apie 1,4 Eur, už A95 markės benziną – 1,3 Eur. Mažesnes pajamas gaunančius vairuotojus tai padrąsina važinėti daugiau. Tą parodė ir Autoplius.lt atlikta apklausa.

Taigi automobilių rinkos „pagirios“ po audringų metų – ne tokios ir baisios. Automobilų nupirkta šiek tiek mažiau, tačiau važinėjama jais daugiau. Netrukus automobilių rinka turėtų grįžti į senas vėžes ir toliau nežymiai augti.

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Pirmaisiais mėnesiais sandorių skaičius krito

Po euro įvedimo, pirmaisiais 2015 m. mėnesiais naujų ir naudotų automobilių rinka paspaudė stabdžio pedalą – sandorių skaičius pastebimai sumažėjo. Lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras visų sandorių kiekis smuktelėjo 11 proc. arba 9862 sandoriais. Sudaryta 79,7 tūkst. sandorių, o tuo pačiu metu pernai jų buvo 89,5 tūkst.

Smuktelėjęs bendras įvykusių sandorių kiekis lėmė ir sumenkusią rinkos apyvartą. Pirmąjį šių metų ketvirtį automobilių sandorių įvyko už 346,1 mln. Eur (1,195 mlrd. Lt), tai 3 proc. arba 10,7 mln. Eur (36,9 mln. LT) mažiau nei 2014 m. pirmaisiais mėnesiais.

Mažėjo ir naujai įvežtų bei Lietuvoje registruotų automobilių sandorių kiekis. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje registruotų automobilių sandorių kiekis krito 8,8 proc. arba 4834 sandoriais. 2014 m. pirmąjį ketvirtį tokių sandorių įvyko 54,8 tūkst., šiais metais – 50 tūkst. Naujai įvežtų transporto priemonių parduota stipriai mažiau – 25,4 tūkst., tai 17,9 proc. arba 5,5 tūkst. sandorių mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais didėjo tik naujų automobilių sandorių kiekis. Jei praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais įvyko 3,8 tūkst. naujų automobilių sandorių, tai šiais metais tuo pačiu laikotarpiu jų buvo  sudaryta 4,3 tūkst. vnt., t.y. 12,8 proc. arba 491 sandoriais daugiau.


2 II. Naujų ir naudotų automobilių kainos augo

Autoplius.lt duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio-kovo mėnesiais buvo 3,40 ir 20,81 tūkst. Eur (11,7 ir 71,8 tūkst. Lt).

Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naudotų automobilių kaina padidėjo 5,7 proc. arba 184,06 Eur (636 Lt), o naujų automobilių kaina šiek tiek smuktelėjo – 1,8 proc. arba 390 Eur (1,3 tūkst. Lt).

Prieš įvedant eurą, automobilių kainų augimas buvo prognozuojamas, tačiau kainos ne tik pakilo, bet ir pralenkė lūkesčius 2015 m. pirmąjį ketvirtį visų amžiaus grupių transporto priemonės brango nuo 5,6 iki 21,4 proc.

Procentaliai daugiausiai brango 16-20 metų amžiaus automobiliai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kaina didėjo penktadaliu (21,4 proc.) arba 215 Eur (742 Lt). Dabar vidutinė šios amžiaus grupės automobilio kaina – 1219 Eur (4,2 tūkst. Lt).

1-5 metų amžiaus grupės automobilių vidutinė kaina didėjo 16,3 proc. arba 1565 Eur (5,4 tūkst. Lt) ir pirmąjį šių metų ketvirtį tokį automobilį buvo galima įsigyti už 11,1 Eur (38,5 tūkst. Lt).

Išaugęs naujų automobilių sandorių kiekis lėmė ir padidėjusią naujų transporto priemonių apyvartą. 2015 m. pirmąjį ketvirtį ji didėjo 10,7 proc. ir pasiekė 90,3 mln. Eur (311,8 mln. Lt).

Didžiausia apyvartos dalį sudarė 6-10 metų automobilių pardavimai. Nors jų apyvarta, lyginant su 2014 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, sumažėjo 14,5 proc., šios amžiaus grupės transporto priemonių apyvarta siekė 91,2 mln. Eur (314,9 mln. Lt).

Brango visų amžiaus grupių automobiliai

Šių metų pirmaisiais mėnesiais vidutinės naudotų automobilių kainos augo. Kilo tiek benzinu, tiek dyzelinu varomų transporto priemonių kainos.

Šių metų pradžioje labiausiai brango (20,6 proc.) dyzelinu varomi 16-20 metų amžiaus automobiliai. Jų vidutinė kaina paaugo 200 Eur (691 Lt) ir pasiekė 1,3 tūkst. Eur (4,5 tūkst. Lt).

Pastebimai ūgtelėjo ir 1-5 metų dyzelinių automobilių vidutinė kaina. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį šios amžiaus grupės dyzelinu varomų priemonių kaina buvo 9,6 tūkst. Eur (33,1 tūkst. Lt), o per pirmuosius šių metų mėnesius ji padidėjo 15,5 proc. ir pasiekė 11,1 tūkst. Eur (38,3 tūkst. Lt).

Benzininių automobilių kainos taip pat kilo. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį 1-5 metų tokio tipo transporto priemonę buvo galima įsigyti už 8 tūkst. Eur (27,6 tūkst. Lt), šiais metais tuo pačiu laikotarpiu – už 9,5 tūkst. Eur (32,8 tūkst. Lt). Vidutinė šios amžiaus grupės automobilių kaina išaugo daugiausiai – 18,2 proc.

11-15 metų amžiaus benzinu varomų automobilių vidutinė kaina didėjo 300 Eur (1 tūkst. Lt) arba 17,8 proc. ir pirmaisiais šių metų mėnesiais tokią transporto priemonę buvo galima įsigyti už vidutiniškai 2 tūkst. Eur (6,9 tūkst. Lt). 6-10 metų automobiliai brango 13,7 proc., jų kaina pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 4,9 tūkst. Eur (16,9 tūkst. Eur).


3 Populiariausi 11-15 metų automobiliai padidino užimamą rinkos dalį

Per pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvoje parduota automobilių už 346,1 mln. Eur (1,194 mlrd. Lt). Daugiau nei ketvirtadalį (26,1 proc.) visos rinkos apyvartos sudaro nauji automobiliai, kurių parduota už 90,3 mln. Eur (311,8 mln. Lt). Naudotų automobilių pirmąjį šių metų ketvirtį parduota už 255,7 mln. Eur (884,3 mln. Lt).

Populiariausiomis parduodamomis transporto priemonėmis šalyje išlieka 11-15 metų automobiliai. Prekyba šio amžiaus automobiliais užima 34,6 proc. visų sandorių. Pirmąjį šių metų ketvirtį šios amžiaus grupės automobilių parduota už 71,6 mln. Eur (247,4 mln. Lt). Lyginant su praėjusių metų pirmaisiais mėnesiais, pardavimai didėjo 15,7 proc.

Daugiausiai krito 1-5 metų amžiaus transporto priemonių apyvarta. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, ji smuktelėjo net 19 proc., tai 14,7 mln. Eur mažiau. Pirmaisiais šių metų mėnesiais šios amžiaus grupės automobilių apyvarta siekė 62,9 mln.

6-10 metų automobilių apyvarta sumažėjo net 14,5 proc., tačiau jų pardavimai sudarė didžiausią visų sandorių apyvartos dalį – 26,3 proc. arba 91,2 mln. Eur (314,9 mln. Lt).

Pirmąjį šių metų ketvirtį 16-20 metų amžiaus parduoti automobiliai užėmė 22,3 proc. visos automobilių rinkos – tai šiek tiek mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai jų dalis sudarė 23,6 proc. Nepaisant sumažėjusios užimamos dalies rinkoje, šios amžiaus grupės automobilių pardavimai išaugo dėl šalyje pabrangusių seniausių transporto priemonių. Lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, apyvarta didėjo 1,5 proc. ir sudarė 21,5 mln. Eur (74,2 mln. Lt).

Naujesni nei penkerių metų automobiliai, užimdami 12,8 proc. visų sandorių, sudarė 45,2 proc. parduotų automobilių apyvartos arba 156,4 mln. Eur (540,1 mln. Lt).


4 Lietuva vejasi kaimynes – įvežama daugiau naujų automobilių

Didėjantys naujų automobilių pardavimai ir mažėjančios naudotų automobilių pardavimų apimtys laikinai pagerino naujų ir naujai įvežtų automobilių santykio rodiklį. Lietuvoje pirmaisiais šių metų mėnesiais, parduodant vieną naują automobilį, į šalį buvo įvežta 5,84 naudoto. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šis santykis sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 8,02 iki 5,84.

Lietuvoje šis pagerėjimas yra laikinas ir tiesiogiai susijęs su euro įvedimu. Dar iki naujų metų žmonės skubėjo išleisti turimus litus ir įsigyti automobilį, todėl paskutiniais 2014 m. mėnesiais itin suaktyvėjo naudotų automobilių prekyba. Natūralu, kad perkant daugiau automobilių, vėliau pardavimai sustoja, kol vėl atsiranda poreikis keisti automobilį.

Kaimyninėse Baltijos šalyse įvežus vieną naują automobilį, į Latviją importuojami 2 naudoti, Estijoje – beveik 1 naudotas automobilis.


5 Naujai įvežtų automobilių dalis didėjo tik Latvijoje

Pirmaisiais šių metų mėnesiais į Lietuvą naujai įvežtų automobilių kiekis mažėjo net 17,9 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, į šalį naujai įvežta 5519 vnt. mažiau automobilių, viso – 25,4 tūkst. vnt.

Estijoje importuotų automobilių kiekis taip pat nežymiai mažėjo (3,5 proc.) ir sudarė 5,8 tūkst. vnt. Naujai įvežtų automobilių padaugėjo tik Latvijoje. Kaimyninėje šalyje užfiksuotas 5,1 proc. augimas, į šalį įvežta 11,5 tūkst. vnt. naudotų automobilių.

Baltijos šalyse augo 11-15 metų automobilių užimama rinkos dalis

Šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje vis dar populiariausi 11-15 metų amžiaus automobiliai, o jų pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 4,3 proc. Šios amžiaus grupės transporto priemonės sudarė solidžią 45,1 proc. dalį tarp naujai įvežtų naudotų automobilių, t.y. 11,4 tūkst. vnt.

Šių metų sausio-kovo mėnesiais 6-10 metų amžiaus transporto priemonės Lietuvoje sudarė daugiau nei trečdalį (32,3 proc.) visų naujai įvežtų automobilių – 8,2 tūkst. vnt. Didžiausią dalį Lietuvoje užima 6-15 metų amžiaus automobiliai, kurie šiuo metu sudaro 77,4 proc. visos naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos.

Latvijoje tendencijos panašios kaip ir Lietuvoje – 6-10 metų transporto priemonės sudaro 37,6 proc. (4,3 tūkst. vnt.), 41,2 proc. (4,8 tūkst. vnt.) užima 11-15 metų amžiaus automobiliai.

Estijoje didžiąją rinkos dalį užima jaunesni – 6-10 metų automobiliai. Šie populiariausi automobiliai sudaro 38,7 proc. visos naujai įvežtų automobilių rinkos, jų šalyje – 2,2 tūkst. vnt. Šiek tiek senesnės, 11-15 metų transporto priemonės, užima mažesnę – 29,9 proc. – rinkos dalį. Šios amžiaus grupės automobilių pirmaisiais šių metų mėnesiais Estijoje buvo 1,7 tūkst. vnt.

„Volkswagen“ pardavimai Lietuvoje nukrito – tačiau vis tiek lieka didžiausi

„Volkswagen” markės automobiliai ir toliau užtikrintai išlieka populiariausiais naujai įvežamais automobiliais visose Baltijos šalyse. Lietuvoje šios markės transporto priemonių parduota 5492 vnt., Latvijoje – 2114 vnt., Estija – 965 vnt.

Nors visose Baltijos šalyse pirkėjai daugiausiai įsigijo „Volkswagen” automobilių, jų pardavimai Lietuvoje smuktelėjo net 19,4 proc. arba 1325 vnt. Lyginant su praėjusių metų pirmaisiais mėnesiais, Latvijoje šios markės transporto priemonių pardavimai kito nežymiai – sumažėjo 0,2 proc. Estijoje jų pardavimai didėjo 2,4 proc., o iš viso „Volkswagen” automobilių sausio-kovo mėnesiais šioje šalyje parduota 965.

Lietuvoje ryškesnį nuosmukį nei „Volkswagen“ patyrė tik „Opel“ markės automobiliai. Jų pirmaisiais šių metų mėnesiais įsigijo 20,2 proc. arba 1088 vnt. mažiau, pardavimai krito iki 4289 vnt. Lietuvoje populiariausių naujai įvežtų automobilių penketuke pardavimus augino tik „BMW“ automobiliai. Šios markės transporto priemonių sausio-kovo mėnesiais parduota 24,1 proc. arba 501 vnt. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, iš viso – 2584 vnt.

Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, beveik visių populiariausių naujai įvežtų automobilių pardavimai augo. Daugiausiai kilo – 10,8 proc. – „Opel“ markės automobilių pardavimai, kurių pirmaisiais šių metų mėnesiais šalyje parduota 993 vnt.

Estijoje geriausiai parduodamų naudotų automobilių penketuke pokyčiai ryškesni. Šių metų sausio-kovo mėnesiais „Mercedes-Benz“ markės parduota 479 vnt. Lyginant duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ši markė iš geriausiai parduodamų automobilių gretų išstūmė „Volvo“ automobilius.

Lietuvoje „Volkswagen Passat“ neužleidžia pozicijų

Lietuvoje tarp geriausiai parduodamų naudotų automobilių tradiciškai lyderiauja vokiškos kilmės transporto priemonės. Populiariausių dešimtuką paįvairina tik pačiame jo gale esantis japoniškas „Toyota Avensis“ modelis, kurio šių metų sausio-kovo mėnesiais parduota 526 vnt.

Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu geriausiai parduodamų naudotų automobilių trejetukas nesikeitė. Pirmoje vietoje užtikrintai išliko „Volkswagen Passat“ modelio automobiliai (1951 vnt.), nors jų parduota 19,9 proc. arba 485 vnt. mažiau. Antroje vietoje išsilaikė „Opel Zafira“, kurių parduota 1395 vnt. Trečioje vietoje liko „Audi A6“ (1317 vnt.).

Beveik visų modelių automobilių pardavimai mažėjo. Tik 5 bei 3 serijos „BMW“ modeliams, atitinkamai 5,5 proc. ir 14,5 proc, pavyko padidinti pardavimus. Lyginant 2014 ir 2015 metų pirmuosius ketvirčius, 5 serijos „BMW“, kurių parduota 1152 vnt., iš septintos dešimtuko vietos pakilo į ketvirtą. 3 serijos „BMW“ iš devintosios pozicijos iškopė į aštuntąją. Šių automobilių per pirmuosius 2015-ųjų mėnesius parduota 772.


Latvijos populiariausiųjų dešimtuke – lyderių rokiruotė

Nors Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, tarp populiariausių naudotų automobilių vyrauja vokiški, dešimtuką papildo ir du švediški „Volvo“ automobilių modeliai.

Lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Latvijos geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke įvyko pastebimų permainų. Praėjusiais metais lyderio poziciją užėmęs „Volkswagen Golf/Plus/Rabbit“ šiais metais smuktelėjo iš pirmos į penktą dešimtuko vietą. Jų parduota 72 vnt. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Lyderio pozicija atiteko „Volkswagen Passat“ modeliui. Šiais metais jų parduota 23 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais, iš viso – 582 vnt.

Didžiausią pakilimą – 34,2 proc. – patyrė „Volvo S40/V40/V50“ automobiliai, kurių parduota 361 vnt. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šio modelio automobiliai pakilo iš devintos į septintą dešimtuko vietą.

Ryškiausia pardavimų nuosmukį patyrė „Opel Astra“ modelio automobiliai. Nors jie kaip ir praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais liko paskutinėje dešimtuko vietoje (166 vnt.), jų pardavimai krito 33,6 proc.

Estijoje amerikietiški automobiliai išstūmė japonišką „Toyota Avensis“

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtukas buvo kiek įvairesnis. Nors vokiškos transporto priemonė lyderiauja ir čia, dešimtuke pozicijas išlaiko švediški „Volvo V70/XC70“ ir amerikietiški „Ford Mondeo“ bei „Ford Focus“ automobiliai. Įdomu tai, jog „Ford Focus“ iš geriausiai Estijoje parduodamų automobilių dešimtuko išstūmė „Toyota Avensis“ modelius, o tai reiškia, jog šiame sąraše nebeliko nė vieno japoniško automobilio.

Šį ketvirtį Estijoje populiariausi automobiliai išliko „Volkswagen Passat“ (350 vnt.), „Audi A6“ (294 vnt.) ir „BMW 5-a serija“ (227 vnt.).  

Tarp geriausiai parduodamų naudotų automobilių modelių, labiausiai smuktelėjo – 14,7 proc. – E-klasės „Mercedes-Benz“ pardavimai. Jų pirmaisiais šių metų mėnesiais pirkėjai įsigijo 110 vnt. Tiesa, devintoje dešimtuko vietoje atsiradęs „Ford Focus“ su 110 parduotų automobilių gali didžiuotis prieš prabangesnę E klasę.

Lietuvoje ir Latvijoje didėjo dyzelinių automobilių dalis

Lietuvoje dyzelinu varomi automobiliai išlieka populiariausi. 8 iš 10 arba 79,5 proc. naujai įvežtų naudotų automobilių yra dyzelininiai. Lyginant su praėjusių metu pirmaisiais mėnesiais, jų užimama procentinė dalis padidėjo dar 2,1 punktu, o tai sudaro 20,2 tūkst. tokių automobilių. Tiesa, šiais degalais varomų transporto priemonių į Lietuvą įvežta 3,7 tūkst. vnt. mažiau nei tuo pačiu metu 2014 m.

Lygiagrečiai (2,1 proc. punktais) sumažėjo benzinu varomų naujai įvežtų transporto priemonių dalis. Ji sudarė 17,3 proc. arba 4,4 tūkst. automobilių. Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių užimama dalis beveik nekito (3,2 proc.), tačiau šio tipo automobilių įvežta 166 vnt. mažiau nei praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais.

Ryškių permainų nebuvo ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje naujai įvežtų automobilių pasiskirstymas pirmaisiais šių metų mėnesiais beveik nekito. Dyzelinu varomi automobiliai padidėjo 0,8 proc. punktais, į šalį įvežta 545 vnt. daugiau naudotų automobilių nei tuo pačiu metu praėjusiais metais ir siekia 9,4 tūkst. vnt. Atitinkamai 0,3 ir 0,5 proc. punktais mažėjo benzinu ir alternatyviais degalais varomų priemonių dalis.

Lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius mėnesius, Estijoje įvežamų dyzelinu varomų automobilių procentinė dalis sumažėjo 1 proc. punktu. Atitinkamai benzinu ir alternatyviais degalais varomų transporto priemonių didėjo 0,7 proc. ir 0,3 proc. punktais.

Automobilių parke 40 proc. mažiau automobilių

Praėjusiais metais įsigaliojus naujai automatinio automobilių išregistravimo tvarkai, jos poveikis ryškiai pastebimas iš šių metų pirmojo ketvirčio duomenų. Lietuvoje registruotų seniausių transporto priemonių kiekis drastiškai sumažėjo.

Lyginant su 2014 m. sausio-kovo mėnesiais, 16-20 metų amžiaus grupėje registruotų automobilių sumažėjo 41,8 proc., tai 183,9 tūkst. transporto priemonių mažiau. Pirmaisiais šių metų mėnesiais šios amžiaus grupės automobilių viso Lietuvoje užfiksuota 255,7 tūkst. vnt.

21 metų ir senesnių automobilių sumažėjo dar daugiau – net 77,1 proc. Lyginant su 2014 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, per metus Lietuvoje kažkur išgaravo 600,3 tūkst. pačių seniausių automobilių.  Šių metų sausio-kovo mėnesiais jų užfikstuota 178,1 tūkst. vnt.

Daugiausiai didėjo 11-15 metų amžiaus grupės automobilių. Šiais metais pirmąjį ketvirtį jie sudarė 38 proc. visų automobilių parke esančių transporto priemonių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šios grupės automobilių padaugėjo 43,6 tūkst. vnt. iki 439,4 tūkst. vnt.

Lietuvos automobilių parkas mažėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių

Rinkos tendencijos atsispindi ir automobilių parko statistikoje. Lietuvoje dėl praėjusiais metais įsigaliojusios automatinio išregistravimo tvarkos automobilių parkas susitraukė smarkiai – 39,3 proc. Nors patys automobiliai niekur nedingo, norint juos eksploatuoti, transporto priemonę reikia iš naujo įregistruoti. Latvijoje ir Estijoje panašių reformų nebuvo, tad situacija išliko stabili – automobilių parkai pasipildė atitinkamai 3,5 ir 3 proc. daugiau automobilių.

Visuose Baltijos šalių automobilių parkuose „Volkswagen“ markės automobilis išliko dažniausiai perkama transporto priemone. Nors Lietuvoje šios markės automobiliai išlaikė lyderio poziciją, lyginant duomenis su praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais, šie automobiliai patyrė didžiausią – 39,5 – proc. smukimą. Jei 2014 m. pirmąjį ketvirtį šalies gatvėmis važinėjo 371,1 tūkst. „Volkswagen“ automobilių, tai šiais metais – 224,6 tūkst. vnt., t.y. 146,5 tūkst. automobilių mažiau. Latvijoje ir Estijoje „Volkswagen“ markės automobilių parkuose registruota atitinkamai 141,5 ir 94,9 tūkst. vnt.

Lietuvos automobilių parke pastebimai mažėjo ir kitų markių automobilių. 38,8 proc. smuktelėjo „Audi“, 36,7 proc. – „Renault“, 36,5 proc. – „Opel“ automobilių kiekiai. Pirmaisiais šių metų mėnesiais šių markių automobilių parke atitinkamai buvo 155,8, 71,5 tūkst. ir 115,1 tūkst. vnt.

Latvijoje ir Estijoje automoblių parkai nežymiai plėtėsi. Šių metų sausio-kovo mėnesiais Latvijoje labiausiai  – 5,4 proc. – padaugėjo „BMW“ markės automobilių, Estijoje – 7,5 proc. „Toyota“ markės automobilių.

Baltijos šalių automobilių parkuose dominuoja „Volkswagen Passat“

Populiariausias modelis Baltijos šalių automobilių parkuose – „Volkswagen Passat“. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje šių automobilių sumažėjo 36,9 proc., Latvijoje ir Estijoje padaugėjo 1,8 ir 2,8 proc.

Šiais metais sausio-kovo mėnesiais šio modelio automobilių Lietuvos parke buvo 84,3 tūkst., Latvijos – 42,1 tūkst., Estijoje – 32,3 tūkst. Nors Lietuvoje šio modelio automobiliai išlieka lyderiais, tačiau jų kiekis per pirmuosius 2015 m. mėnesiu krito – tai įsigaliojusios automatinio tranporto priemonių išregistravimo tvarkos aidai.

Lietuvos automobilių parke labiausiai 54 ir 45,1 proc. sumažėjo atitinkamai „Audi 80“ ir „BMW 5-serija“ modelių. Jei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį parke buvo 94,5 tūkst. „Audi 80“ ir 40,4 tūkst. „BMW“, tai šių metų tuo pačiu laikotarpiu šių automobilių kiekis smuktelėjo atitinkamai iki 43,3 ir 22,2 tūkst. vnt.

Latvijos ir Estijos automobilių parkuose tokių ryškių pokyčių nebuvo. Daugiausiai Latvijos parką 2,3 tūkst. arba 12,2 proc. papildė „Audi A4” modelio automobiliai, pirmąjį ketvirtį jų buvo 20,9 tūkst. „Audi 100” šalies automobilių parke sumažėjo labiausiai – 10,4 proc. iki 11,7 tūkst.

Estijojs, kaip ir Lietuvos, automobilių parke labiausiai mažėjo „Audi 80“ modelio automobilių. Lyginant su praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais, jų sumažėjo 4,9 proc. ir pirmaisiais šių metų mėnesiais šio modelio automobilių parke stovėjo 13,5 tūkst. Šalies automobilių parkas daugiausiai – 900 vnt. arba 9,1 proc. – pasipildė „Toyota AvensisĻ automobiliais iki 11,7 tūkst.


6 Visose Baltijos šalyse augo naujų automobilių kiekis

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Baltijos šalyse įregistruota 14,0 tūkst. vnt. naujų transporto priemonių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 9,4 proc. arba 1205 vnt. daugiau. Lietuva užima šiek tiek daugiau nei trečdalį (30,9 proc.) naujų automobilių rinkos, Estijai tenka 42,4 proc., atitinkamai Latvijai – 26,7 proc.

Nors Estijoje naujų automobilių šių metų pirmą ketvirtį parduota daugiausiai (5941 vnt.), jų pardavimai kilo mažiausiai iš visų trijų šalių – 7,6 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje fiksuotas didžiausias pardavimų šuolis – 12,8 proc. ir sausio-kovo mėnesiais naujų automobilių sandorių įvykdyta 4340 vnt. Latvijoje naujų automobilių parduota 8,5 proc. daugiau, viso 3746 vnt.

Naujų automobilių reeksportas šių metų sausio-kovo mėnesiais

Lietuvoje 2014 m. smarkiai išaugo reeksportuojamų automobilių dalis – ji sudarė 18,3 proc. Tai didžiausia išregistruotų automobilių dalis nuo 2009 m.

Lietuvoje parduota daugiausiai dyzelinu varomų naujų automobilių

Pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvoje daugėjo naujų dyzelinu varomų transporto priemonių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų parduota 394 vnt. daugiau. Tai 2,5 proc. padidino ir užimamą naujų dyzelininių automobilių rinką. Šių metų sausio-kovo mėnesiais Lietuvoje jų parduota 2,6 tūkst. vnt. Taigi, nors benzinu varomų priemonių pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje parduota 83 vnt. daugiau, bendra užimama jų rinkos dalis sumažėjo 2,6 proc. punktais.

Latvijoje sausio-kovo mėnesiais pastebėti didesni pokyčiai. Benzinu varomų naujų transporto priemonių rinkos dalis padidėjo 3,8 proc. punktais, parduota 240 vnt. daugiau tokio tipo automobilių nei praėjusiais metais, t.y. 1,4 tūkst. vnt. Estijoje, kaip ir kaimyninėje Latvijoje, 1,9 proc. punktais didėjo naujų benzinu varomų automobilių rinkos dalis, kuri sudaro 52,8 proc. Šiuo metu šalyje tokių automobilių yra 3,1 tūkst. vnt.

Nors Lietuvoje alternatyviais degalais varomų transporto priemonių yra mažiausiai (83 vnt.), palyginus su Latvija (98 vnt.) ir Estija (107 vnt.), pirmąjį šių metų ketvirtį tokio tipo automobilių daugiausiai nupirkta būtent Lietuvoje. Per pirmuosius šių metų mėnesius šalyje registruota 0,1 proc. punkto arba 14 vnt. daugiau naujų alternatyviais degalais varomų automobilių.

Estijoje alternatyviais degalais varomų priemonių sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. punktais arba 46 vnt. Latvijoje tokio tipo transporto priemonių pardavimai mažėjo 0,3 proc. punktais. Šių metų sausio-kovo mėnesiais alternatyviais degalais varomi automobiliai Latvijoje sudarė 2,6 proc., Estijoje – 1,8 proc. visos naujų automobilių rinkos.

Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.


7 VII. Baltijos šalyse naujų automobilių topuose skirtingi gamintojai

Pirmąjį šių metų ketvirtį populiariausių naujų automobilių penketukai nežymiai kito visose Baltijos šalyse. Visų šalių topų viršūnėse pirmąsias pozicijas užėmė skirtingų markių automobiliai.

Jei praėjusiais metais sausio-kovo mėnesiais Lietuvoje lyderiavo „Fiat“ markės automobiliai, šių metų pirmąjį ketvirtį geriausiai parduodama marke tapo „Škoda“ (645 vnt.), kurios pardavimai šoktelėjo daugiausiai – 89,7 proc. Ji stumtelėjo „Fiat“ ir „Volkswagen“ pozicijas žemyn, jų atitinkamai parduota 639 ir 564 vnt.

Latvijoje populiariausia naujo automobilio markė išliko „Volkswagen“, kurių parduota 592 vnt., tai 5,7 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, penketuke atsirado „Nissan“ (392 vnt.), „BMW“ (267 vnt.) markės automobiliai išstūmę „Renault“ ir „Pegeot“ iš geriausiųjų naujų automobilių penketuko.

Nors Estijoje„Toyota“ modelis liko geriausiai parduodamų naujų automobilių penketuko viršūnėje, jo pardavimai šalyje sumažėjo 5,1 proc. Šį ketvirtį „Toyota“ markės automobiliai visose Baltijos šalyse patyrė nuosmukį. Lyginant su 2014 m. sausio-kovo duomenimis, Lietuvoje pardavimai smuktelėjo 1,9 proc., Latvijoje – net 19,8 proc. Lietuvoje viso jų parduota 403 vnt, Latvijoje – 380 vnt., Estijoje – 745 vnt.

Lietuvoje populiarumo nepraranda nauji „Fiat 500“ automobiliai

Lietuvoje tarp geriausiai parduodamų naujų automobilių šių metų pirmąjį ketvirtį pozicijų neužleidžia „Fiat 500“ modelis, kurio parduota 463 vnt. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šio modelio automobilių pardavimai išaugo 42,5 proc., tai 138 vnt. daugiau. Tiesa, nemaža šių „Fiat“ modelių dalis yra eksportuojama į kitas šalis.

Didžiausią šuolį dešimtuke patyrė „Škoda Octavia“. Nors, lyginant su praėjusių metų pirmaisiais mėnesiais, šio modelio automobiliai išliko toje pačioje antroje vietoje, jų pardavimai didėjo net 132 proc. Šio modelio automobilių parduota 198 vnt. daugiau, iš viso – 348 vnt.

Šių metų pirmaisiais mėnesiais tarp geriausiųjų matomi „Škoda YetiĻ ir „Ford Transit/Tourneo Courier“, kurių atitinkamai parduota 152 ir 72 vnt. Geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuke nežymų nuosmukį patyrė tik „Toyota Rav4“ (83 vnt.) ir „Toyota Avensis“ (65 vnt.). Jų pardavimai mažėjo atitinkamai 8,8 ir 12,2 proc.

Latvijoje į lyderio poziciją šoktelėjo „Nissan Qashqai“

Į geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuko viršūnę Latvijoje su reikšmingu atotrūkiu išsiveržė „Nissan QashqaiĻ automobiliai. Šių metų pirmaisiais mėnesiais jie patyrė įspūdingą 196,2 proc. augimą. Lygiai prieš metus šie modeliai tarp populiariausių naujų automobilių Latvijoje buvo devintoje vietoje.

Pardavimų mažėjimą labiausiai pajuto „Toyota Rav4“. Lyginant su praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais, šios transporto priemonės patyrė 34,9 proc. nuosmukį ir iš pirmosios dešimtuko vietos nusileido į šeštąją. Šių modelių per pirmąjį šių metų ketvirtį kaimyninėje šalyje parduota tik 97 vnt. Tai galima paaiškinti naujos kartos „Nissan Qashqai“ sėkme – būtent šie modeliai persiviliojo dalį „Toyota“ klientų.

Latvijos dešimtuke populiariausi modeliai stipriai keitėsi. Šių metų sausio-kovo mėnesiais tarp geriausiai parduodamų automobilių pateko „Volkswagen Passat“ (119 vnt.), „Volkswagen Golf“ (115 vnt,), „Fiat Punto“ (99 vnt.), „Nissan Juke“ (73 vnt.), ir „Citroen Berlingo“ (66 vnt.). Lyginant su pernai metų duomenimis, šie modeliai užėmė pusė populiariausių automobilių dešimtuko ir iš jo išstūmė „Peugeot 3008“, „Renault Scenic“, „Toyota Land Cruiser“, „Kia Cee’d“ ir „Fiat 500“ modelio automobilius.

Estijoje „Škoda Octavia“ iškopė į viršūnę

Estijoje tarp geriausiai parduodamų naujų automobilių pirmauja „Škoda Octavia“. Šio modelio automobilių pardavimai didėjo 60,9 proc. arba 120 vnt. Viso tokių transporto priemonių parduota 317 vnt.

Nedaug nuo pirmos dešimtuko vietos šių metų pirmąjį ketvirtį atsiliko „Nissan Qashqai“ modelio automobiliai, kurių parduota 296 vnt. Šios tranporto priemonės sėkmingai didino pardavimus visuose Baltijos šalyse. Estijoje šio modelio automobiliai patyrė 91 proc. augimą, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 141 vnt. daugiau.

Didžiausią pardavimų mažėjimą Estijoje patyrė „Toyota Rav4“ modelio automobiliai. Jų sausio-kovo mėnesiais parduota 138 vnt., tai 21,6 proc. arba 40 vnt. mažiau.

Lietuvoje juridiniai asmenys nupirko daugiau automobilių nei pernai tuo pačiu metu

Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį privatūs pirkėjai įsigijo 18,5 proc. naujų automobilių, Latvijoje – 23,6 proc., o Estijoje – net 38 proc.

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje ir Estijoje privačių pirkėjų įsigijamų naujų automobilių dalis didėjo atitinkamai 1,4 ir 3,2 proc. punktais, Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc. punktais. Estijoje privatūs pirkėjai įsigija daugiau nei 2 kartus daugiau naujų automobilių nei Lietuvoje.

Nauji ir naujai įvežti automobiliai

Per pirmuosius šių metų mėnesius Baltijos šalyse įregistruota 56,7 tūkst. nauji ir naujai įvežti automobiliai. Lyginant su praėjusiais metais, tai 6,5 proc. mažiau, kuomet buvo įregistruoti 60,6 tūkst. tokių transporto priemonių.

Sumažėjusį bendrą pastoviai registracijai įvežtų automobilių skaičių lėmė Lietuvoje pastebimai smuktelėjęs naujai įvežtų automobilių kiekis. Pirmąjį šių metų ketvirtį naujų ir naujai įvežtų transporto priemonių šalyje įregistruota 29,7 tūkst. automobilių. Lyginant su praėjusiais metais, tai net 14,5 proc.  mažiau.

Latvijoje ir Estijoje nauji ir naujai įvežti automobiliai pagyvino šalių automobilių rinką atitinkamai 5,9 proc. ir 1,8 proc.  Latvijoje šį ketvirtį įregistruota 15,3 tūkst. tokių automobilių, Estijoje – 11,7 tūkst. 


8 Prognozės: pardavimai paaugs trečiąjį ketvirtį

Pirmąjį metų ketvirtį pradėjo ilgos šventės, o vėliau ir atostogos. Kol rinka pratinosi prie naujovių, nemažai verslininkų atostogavo. Todėl dešimtadaliu prastesni rezultatai nei pernai nestebina.
Keturios sulėtėjusios prekybos priežastys:

  • Pirmaisiais šių metų mėnesiais vyko ramesnė prekyba. Tai buvo normalus adaptacinis periodas po intensyvaus automobilių pirkimo prieš įvedant eurą.
  • Antroji prekybą stabdanti priežastis yra ūgtelėjusios automobilių kainos. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kainos ženkliai šoktelėjo aukštyn.
  • Ukrainos-Rusijos konflikto šleifas vis dar tęsiasi, o tai stabdo automobilių prekybą su užsienio šalimis.
  • Dėl pernai „Regitroje“ įvykusio automatinio automobilių išregistravimo įvežama mažiau šalyje dar neeksploatuotų automobilių.

Pasaulio automobilių rinkoje praėjusiais metais pirmą kartą nuo 2009 metų krizės buvo parduota daugiau automobilių (5,7 proc.). Džiugina naujų automobilių pardavimai ir Lietuvoje (augo 12,8 proc.), jie lyg lakmuso popierėlis rodo verslo Lietuvoje nuotaikas. Kai prognozės optimistinės – naujų automobilių prekyba auga.

Nuo balandžio pradžios visi pajautė, kad gatvėse automobilių labai daug. Vos tik prasidėjo vasarinių padangų sezonas, didmiesčiuose kaip mat atsirado kamščiai. Įtakos padarė ir atpigę degalai – žmonės į gatves išrieda dažniau.

Šiuo metu oficialaus kuro kainos tokios patrauklios, kad šešėlinė kuro prekyba susitraukė iki seniai regėtų mastų. Degalinės tik giriasi padidėjusiais pardavimais. Tai vadovėlinis pavyzdys, kuomet sumažėjus degalų kainoms, nebereikia kovoti su šešėliniais degalų pardavimais.
Antrąjį metų ketvirtį didelių permainų ar šuolių tikėtis nereikia – artėja vasara. Jei vasarą bus tiek pat saulėtų dienų, kiek ir balandį, tai apsunkins automobilių prekybą.

Šiais metais automobilių rinkoje daugiausiai vilčių dedama į trečiąjį metų ketvirtį, kurio metu prasideda antrasis automobilių pirkimo pikas. Tikėtina, jog per pusę metų lietuviai jau bus pripratę prie naujos valiutos, todėl pardavimai turėtų vėl pajudėti.


9 Rusija skatina automobilių pramonę milijardinėmis išmokomis

2015 m. sausį įsigaliojo sutartis, pagal kurią Muito sąjungą, kurioje buvo Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija pakeitė Eurazijos ekonominė sąjunga (EAS). Pasak daugelio ekspertų, bendros rinkos, investicijų bei paslaugų kūrimas EAS regione iki 2020-2022 metų padidins bendrą šalių BVP 25 proc.

Tikėtina, kad šalys, turinčios bendrą laisvą prekybos zoną su Rusija (Tadžikistanas, Uzbekistanas, Abchazija, Pietų Osetija), taip pat gali prisijungti prie EAS. Rusijos Ekonominės plėtros ministerija teigia, kag daugiau nei 20 šalių (tarp jų Vietnamas, Izraelis, Turkija, Čilė, Egiptas, Mongolija ir kt.) gali sukurti bendrą laisvosios prekybos zoną su Rusija. Be to, gali būti atnaujintos derybos dėl analogiškos zonos kūrimo su Naująja Zelandija, Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu.

Bendros gamybos srityje prioritetą gaus aukštos pridėtinės vertės produktai. Bendradarbiavimas plėtojant automobilių pramonę išliks vienu iš pagrindinių gamybos prioritetų bendroje ekonominėje erdvėje.

Sausį Aukščiausioji Ukrainos Rada priėmė įstatymo projektą taikyti papildomą muitą importuojamoms į šalį prekėms. Maisto produktams bus taikomas 10 proc. muitas, visoms kitoms prekėms – 5 proc.

Vasarį Ukraina kreipėsi į PPO dėl specialių muitų nustatymo importuojamiems iš Rusijos automobiliams. Nelaukdama PPO komisijos sprendimo Ukraina 5 proc. padidino muitą automobiliams, importuojamiems iš visų šalių.

Kovo 23 d. Rusijos vyriausybė priėmė sprendimą skirti 25 milijardų rublių automobilių pramonei palaikyti. Subsidijos bus skirtos palūkanų normoms ir lizingo išlaidoms sumažinti, papildomų sunkvežimių, komercinių transporto priemonių bei specialios technikos pirkimui.

Rusijos Pramonės ir prekybos ministras D. Manturovas teigia, jog be papildomų subsidijų Rusija galėjo netekti iki 50 proc. rinkos, dabar šis rodiklis sudaro 24 proc.

Vyriausybė skyrė 15 mlrd. rublių automobilių utilizacijos programai ir inicijavo palūkanų nurašymo programą visų tipų automobilių pirkimui lizingu. Taip pat buvo nuspręsta skirti 11 mlrd. rublių federalinės valdžios institucijoms ir 600 mlrd. rublių savivaldybėms transporto priemonėms pirkti.

 

 


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – tai lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 11-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 200 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. Rugsėjo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,28 milijono ribą. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti estų žiniasklaidos koncernui „Baltic Media Group“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt