Viktoras Daukšas
 
Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Praėjusieji metai Lietuvos automobilių rinkoje buvo kupini pokyčių: visai šalia – Ukrainos-Rusijos konfliktas, pačioje Lietuvoje intensyvus pasiruošimas euro įvedimui bei daugybę diskusijų sukėlusi nauja „Regitros“ transporto priemonių įregistravimo ir automatinio išregistravimo tvarka.

Artėjantis euras paskatino lietuvius savo turimas santaupas litais investuoti į pabrangusius naudotus automobilius ir taip pat augo naujų automobilių pardavimai. 2014 m. Lietuvoje parduota 16,5 tūkst. naujų automobilių, t.y. 17,6 proc. daugiau nei 2013 m. Iš viso sandorių įvyko už 1,179 mlrd. litų (341,46 mln. Eur). Rekordiškai daug parduota ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių.

Tiesa, šalyje mažėjo naujai įvežtų naudotų automobilių kiekis. To priežastys – ir tebesitęsiantis Ukrainos-Rusijos konfliktas, kuris vertė sunerimti autoverslininkus bei pristabdė importo srautus, sudėtingesnė naudotų automobilių registravimo tvarka ir kelios dešimtys tūkstančių senų automobilių grįžusių į prekybą po automatinio išregistravimo.

2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusi nauja „Regitros“ automobilių įregistravimo ir išregistravimo tvarka suaktyvino Lietuvoje registruotų automobilių rinką, kuri didėjo 9 proc. arba 20,5 tūkst. sandorių, lyginant su 2013 m. Tai labiausiai paveikė seniausių automobilių pardavimus.

Išregistravus niekam nebereikalingus „senukus“, Lietuvos automobilių parkas atjaunėjo, nes daugiausiai buvo išregistruojami senesni kaip 21 metų automobiliai, tačiau labai greitai dalis šių transporto priemonių grįžo į prekybą. Autosenolių savininkai nusprendė, kad laikyti automobilio dėl techninės apžiūros ir privalomojo draudimo kaštų nebeapsimoka, todėl pradėjo pardavinėti senus automobilius.

Net “senukus” pardavinėti praėjusių metų pabaiga buvo dėkinga – euro įvedimo proga kainos šoktelėję aukštyn, tad vienu šūviu buvo galima nušauti du zuikius. Puiki proga atsikratyti nebereikalingo daikto ir parduoti nebenaudojamą automobilį, kai kainos pakilusios. Lyginant senesnių nei 21 metų automobilių kainas su 2013 m. paskutiniuoju ketvirčiu kainos šoktelėjo net penktadaliu (20,3 proc.), o 16-20 metų senumo automobilių kainos ūgtelėjo 14,3 proc., 16 metų ir senesniems automobiliams praėjusiais metais lietuviai išleido 388,9 mln. litų (168,9 mln. Eur).

Senoji krizė baigėsi, automobilių prekyba jau antrus metus bendru sandorių skaičiumi lenkia 2008 metus. Apie atsigavusią automobilių rinką ir pagerėjusią ekonominę situaciją byloja ir vis didėjanti privačių asmenų nuperkamų naujų automobilių dalis. Per paskutinius ketverius metus ji paaugo 7,8 proc. punktais ir 2014-aisiais pasiekė 19,2 proc.

Atidžiai stebėsime ir toliau, kokias permainas autorinkoje atneš 2015-ieji.

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Automobilių rinkoje – rekordiniai pardavimai

Penkerius metus vertinant augantį sandorių skaičių, buvo galima sakyti, kad automobilių rinka brenda iš krizės. Dabar galima drąsiai teigti, kad pagal sandorių skaičių rinka atsitiesė po krizės padarinių.  Sandorių skaičius stabiliai auga ir jau antrus metus iš eilės viršija prieškrizinį laikotarpį. Iš viso 2014 metais įvyko 392,9 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t.y. 1,1 proc. arba 4,3 tūkst. sandorių daugiau nei 2013 m. Tai 10,9 tūkst. daugiau nei prieš kriziniu laikotarpiu – 2008-aisiais.

2014 m. bendrai automobilių rinkoje įvyko sandorių už 5,288 mlrd. litų (1,532 Eur).

2014 metais pastebimai didėjo naujų automobilių sandorių kiekis. Jų parduota 16,5 tūkst. t.y. 17,6 proc. daugiau nei 2013 metais. Didėjo ir Lietuvoje registruotų automobilių sandorių kiekis (9 proc.), kuris pasiekė 247,2 tūkst. sandorių. Tai 20,5 tūkst. vnt. daugiau nei 2013 m.

2014 m. mažėjo į Lietuvą naujai įvežtų naduotų automobilių kiekis. Šių sandorių sudaryta 129,2 tūkst., t.y. 12,6 proc. arba 18,7 tūkst. sandorių mažiau nei 2013 m. 


2 Paskutinį 2014 metų ketvirtį naudotų automobilių kainos išaugo

Autoplius.lt duomenimis, 2014 m. IV ketvirčio vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos atitinkamai buvo 11,3 tūkst. litų (3,27 tūkst. Eur) ir 69,9 tūkst. litų (20,24 tūkst. Eur).

Lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, naujų automobilių vidutinė kaina didėjo 1,3 proc. arba 900 litų (260,66 Eur), o naudotų transporto priemonių sumažėjo 3,1 proc. arba 362 litais (104,84 Eur).

Vidutinės kainos mažėjimui įtakos turėjo 2014 m. liepos 1 dieną priimtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, dėl kurių techninės apžiūros arba civilinės atsakomybės draudimo neturinčios transporto priemonės buvo išregistruotos. Iš tiesų kainos 2014 metų pabaigoje smarkiai augo. Būtent šiuo laikotarpiu automobilių rinkoje pasirodė daug senų (vadinasi, ir pigių) automobilių, kurie dėl pasikeitusios tvarkos buvo priverstinai išregistruoti. Tiesa, po kiek laiko daugybė senų automobilių grįžo į prekybą ir, nepaisant to, jog beveik visų amžiaus grupių automobilių kainos kilo, rinkoje jie iškreipė situaciją ir lėmė vidutinės kainos mažėjimą.

Senesnių nei 21 metų automobilių kaina paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 20,3 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais. Dabar tokio amžiaus automobilis vidutiniškai kainuoja 2344 litus (678,87 Eur).

2014 m. ketvirtą ketvirtį didėjo ir 16-20 metų senumo automobilių kainos. Kainos ūgtelėjo 14,3 proc. Šio amžiaus grupės automobilis paskutiniais praėjusių metų mėnesiais vidutiniškai kainavo 3608 litus (1044,95 Eur).

Populiariausių 11-15 metų amžiaus grupės transporto priemonių vidutinės kainos augo 7,1 proc. arba 511 litais (148 Eur). Paskutinį 2014 m. ketvirtį šio amžiaus automobilis kainavo 7727 litus (2237,89 Eur).

6-10 metų amžiaus transporto priemonės brango 7,9 proc. arba 1324 litais (383,46 Eur), o 1-5 metų amžiaus automobiliai 2302 litais (666,71 Eur), t.y 7,3 proc.

Brango ir benzininiai, ir dyzeliniai naudoti automobiliai

2014 m. ketvirtąjį ketvirtį kilo tiek benzinu, tiek dyzelinu varomų naudotų automobilių kainos. Lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango seniausios, 21 metų ir senesnės, transporto priemonės. Šios grupės dyzelinių automobilių kaina šoktelėjo penktadaliu (20,3 proc.) ir pasiekė 2,9 tūkst. litų (839,9 Eur) kainą. Benzinu varomi seniausi automobiliai pabrango panašiai – 18 proc. Jų kainą paskutiniais praėjusių metų mėnesiais siekė 2 tūkst. litų (579,24 Eur).

2014 m. paskutinį ketvirtį benzinu varomą 16-20 metų transporto priemonę buvo galima įsigyti už 2,7 tūkst. litų (781,97 Eur), kai 2013 metais ji kainavo 2,4 tūkst. litų (695,09 Eur). Šios amžiaus grupės benzininiai automobiliai pabrango 13,9 proc., Dyzeliniai – 9,3 proc. Jų kainą ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 4,3 tūkst. litų (1245,37 Eur).

Populiariausių – 11-15 metų amžiaus dyzeliu varomų automobilių kainos praėjusių metų paskutiniais mėnesiais buvo 6 proc. didesnės nei tuo pačiu metu 2013-aisiais. Benzinu varomų automobilių kaina šioje amžiaus grupėje ūgtelėjo labiau – 8,2 proc.

6-10 metų senumo benzininių automobilių vidutinės kainos kilo 7,3 proc. arba 1,1 tūkst. litų (318,58 Eur), dyzelinių – 8 proc. arba 1,3 tūkst. litų (376,51 Eur).

1-5 metų senumo benzininiai automobiliai, palyginus su praėjusių metų to paties ketvirčio duomenimis, pastebimai brango –  13,6 proc. arba 3,8 tūkst. litų (1100,56 Eur). Palyginimui, tos pačios amžiaus grupės dyzelinu varomos transporto priemonės augo tik 4,9 proc. arba 1,6 tūkst. litų (463,39 Eur).


3 Išaugo 16 metų ir senesnių automobilių rinkos dalis

Parduotų automobilių kiekiai ir apyvartos procentai, 2014 m.

2014 m. automobilių rinkoje įvyko sandorių už 5,288 mlrd. litų (1,531 Eur). Naujų automobilių parduota už 1,179 mlrd. litų (341 mln. Eur), naudotų transporto priemonių už 4,109 mlrd. litų (1,190 mlrd. Eur).

Paskutinį 2014 m. ketvirtį automobilių rinkos apyvarta sudarė 1,385 mlrd. litų (401 mln. Eur). Lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, apyvarta padidėjo 0,9 proc. arba 12 mln. litų (3,5 mln. Eur).

2014 m. parduotų automobilių kiekiai pagal amžiaus grupę, palyginus su 2013 m., žymiai kito – parduota daug daugiau senų automobilių. 1-5 metų amžiaus automobiliai paskutinį 2014 m. sudarė tik 8,4 proc. visų automobilių sandorių. Tiek pat kiek ir 2013 m. 16-20 metų senumo transporto priemonių skaičius augo. Jų pardavimai 2014 metais sudarė 23,1 proc. Lyginant su 2013 m., šių automobilių kiekis padidėjo 1,4 proc. Kiek mažiau, bet pastebimai ūgtelėjo ir senesnių nei 21 metai automobilių rinkos dalis – nuo 9,2 iki 9,7 proc. Dėl šio persiskirstymo vidutinė naudotų transporto priemonių kaina mažėjo, nors visų amžiaus grupių automobilių kainos ir augo.

Būtent patiems seniausiems – 21 metų ir senesniems – automobiliams praėjusiais metais lietuviai išleido gerokai daugiau pinigų nei 2013 m. Jei 2013 m. šios amžiaus grupės automobilių buvo nupirkta už 72,9 mln. litų (21,11 mln. Eur), tai praėjusiais metais – už 79,2 mln. litų (22,94 mln. Eur). Tai – 8 proc. daugiau.

Išlaidos 16-20 metų automobiliams augo 0,4 proc. Praėjusiais metais šiems automobiliams lietuviai išleido 309,7 mln. litų (89,7 mln. Eur). T.y. 34 mln. litų (9,85 mln. Eur) daugiau nei praėjusiais metais.

Lietuvoje didžiąją automobilių rinkos dalį 2014 m. vis dar užėmė 11-15 metų senumo automobiliai, kurių sandoriai užėmė 31,3 proc. visų įvykusių sandorių ir sudarė 17,7 proc. visos apyvartos.

Didžiausią apyvartos dalį 2014 m. sugeneravo 6-10 m. senumo automobiliai. Šie automobiliai užėmė 22,7 proc. visų rinkoje įvykusių sandorių dalį ir sudarė 30,3 proc. visos rinkos apyvartos.

Nors naujesni nei penkerių metų amžiaus automobiliai praėjusiais metais rinkoje sudarė vos 13 proc. visų parduotų automobilių, tai užėmė 44,7 proc. visos rinkos apyvartos. Tai 2 proc. mažiau nei 2013 m.


4 Lietuvoje gerėja naujų ir naujai įvežtų automobilių santykis

Praėjusiais metais į Lietuvą buvo įvežta mažiau naudotų automobilių nei 2013-aisais, o naujų automobilių pardavimai augo. 2014 m. parduodant vieną naują automobilį, į Lietuvą buvo įvežta 7,9 naudotų.

Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, šis santykis pastebimai mažesnis. Latvijoje – daugiau nei 2 kartus, Estijoje – 7 kartus. Atitinkamai šiose šalyse pardavus vieną automobilį, įvežta 3,6 ir 1,1 naudoto automobilio.


5 Praėjusiais metais į Lietuvą įvežta 18,7 tūkst. mažiau naudotų automobilių nei 2013 m.

2014 m. naujai į Lietuvą įvežtų automobilių kiekis sumažėjo. Praėjusiais metais į šalį iš viso buvo naujai įvežta 129,2 tūkst. transporto priemonių. Tai 12,6 proc. arba 18,7 tūkst. vnt. mažiau, lyginant su 2013 m. duomenimis. Tuomet į Lietuvą buvo naujai įvežta 147,8 tūkst. naudotų transporto priemonių.

2014 m. į Lietuvą populiariausi naujai įvežti automobiliai buvo 11-15 metų amžiaus grupės. Jie sudarė 39,55 proc. visų naujai įvežtų transporto priemonių. Iš viso į šalį buvo įvežta 51,1 tūkst. šios amžiaus grupės automobilių. Tai 9,7 tūkst. vnt. mažiau nei 2013 m., kuomet buvo įvežta 60,8 tūkst. automobilių.

Kaimyninėse šalyse, Latvijoje ir Estijoje, ryškia persvara didžiąją dalį naujai įvežtų automobilių užima 6-10 metų senumo transporto priemonės. 2014 m. jos sudarė atitinkamai 43,16 proc. ir 40,31 proc. Lietuvoje šios amžiaus grupės automobiliai užima 36 proc. naujai įvežtų naudotų automobilių rinkos.

2014 m. paskutiniais mėnesiais į Lietuvą įvežti 1-5 metų senumo automobiliai sudarė 10,78 proc. (13,9 tūkst. vnt.) visų naujai įvežtų automobilių. Latvijoje šios amžiaus grupės transporto priemonių dalis sudarė 16,94 proc. (9,1 tūkst. vnt.), Estijoje – 26,96 proc. (7,6 tūkst. vnt.). Latvijoje ir Estijoje procentinė 1-5 metų senumo automobilių dalis buvo atitinkamai 1,6 ir 2,5 karto didesnė nei Lietuvoje.

Baltijos šalyse dominuoja „Volkswagen”

Paskutinį 2014 m. ketvirtį visose Baltijos šalyse populiariausių naujai įvežtų automobilių markių penketukai, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, beveik nekito. Pirmoje vietoje užtikrintai ir toliau išlieka „Volkswagen“ markės automobiliai. Jų Lietuvoje 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais parduota 6530 vienetų, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai  2626 ir 1139 automobilių. Nors visose Baltijos šalyse „Volkswagen“ markės automobilių parduota daugiausiai, palyginus su 2013 m. duomenimis, jų pardavimai pastebimai mažėjo tiek Lietuvoje – 19,8 proc., tiek Estijoje – 8,3 proc. Tik Latvijoje kilo 5,1 proc.  

2014 m. paskutinį ketvirtį į Lietuvą įvežta 5036 „Opel“ markės automobiliai. Šios markės transporto priemonės mūsų šalyje, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, pagal populiarumą užima antrą vietą ir pastebimai lenkia likusių markių automobilius. Lietuvoje taip pat toliau populiarėja Japonijos gamintojo „Toyota“ markės automobiliai, jų 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais įvežta 2286 vnt.

Nors Latvijoje populiariausių naujai įvežtų automobilių markių penketukas, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, nekito, šioje šalyje, skirtingai nei Lietuvoje ir Estijoje, visų populiariausiųjų markių automobilių kiekiai augo. Didžiausią pardavimų šuolį patyrė „BMW“ markės automobiliai – 23,2 proc. Paskutinį 2014 m. ketvirtį jų parduota 1350 vnt., t.y. 254 vnt. daugiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais Estijoje populiariausios naujai įvežtų naudotų automobilių markės išsaugojo savo pozicijas. Tik švedų gamintojo „Volvo“ automobiliai, kurio pardavimai mažėjo daugiausiai – 15,1 proc., užleido vietą „Mercedes-Benz“ markės transporto priemonėms. Paskutinį 2014 m. ketvirtį jų iš viso buvo parduota 600 vnt.

Populiariausiųjų dešimtuke – tik vokiečių gamintojų modeliai

Artėjantis euro įvedimas ir aktyvus pirkėjų noras įsigyti automobilį 2014 metais skatino transporto priemonių prekybą, tačiau sumaišties įvedė „Regitros“ automobilių registravimo ir išregistravimo tvarkos pakeitimas. Nors sandorių įvyko daugiau, naudotų automobilių importas sumažėjo, nes į prekybą pateko daugybė senų automobilių. Tai lėmė, kad Lietuvoje 2014 m. paskutinį ketvirtį geriausiai parduodamų naudotų automobilių pardavimai, lyginant su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, pastebimai mažėjo.

Jau seniai įprasta populiariausiųjų dešimtuke matyti išsirikiavusius vokiškos kilmės automobilius. „Volkswagen Passat“ praėjusių metų paskutinį ketvirtį išliko populiariausiu naudotu automobiliu. Jų parduota 2284 vienetai. Palyginus su 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais, šio modelio transporto priemonių pardavimai sumažėjo 20,2 proc., t.y. 579 vienetais.

„Audi A6“ automobiliai taip pat išsilaikė antroje dešimtuko vietoje, tačiau smuktelėjo 22,8 proc. ir 2014 m. paskutinį ketvirtį šio modelio transporto priemonių parduota 1529 vienetai, t.y. 452 automobiliais mažiau nei 2013 m.

Trečioje dešimtuko vietoje atsidūrė „Opel Zafira“ (1497 vnt.). Nors jų pardavimai paskutinį 2014 m. ketvirtį sumažėjo 8,8 proc., palyginus su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, šio modelio transporto priemonės pakilo iš penktos į trečią dešimtuko vietą.

Didžiausią nuosmukį patyrė ir geriausių parduodamų naudotų automobilių dešimtuko dugne atsidūrė „Opel Vectra“ modeliai, kurių 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais parduota 32,2 proc. arba 339 vnt. mažiau nei tą patį laikotarpį 2013 m. Jų paskutinį 2014 m. ketvirtį iš viso parduota 714 vienetai.


Latvijoje – „BMW“ markės automobilių pardavimų šuolis

Nors 2014 m. Latvijoje geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke didelių pasikeitimų nebuvo, šioje šalyje, priešingai nei Lietuvoje ir Estijoje, daugelio populiariausių modelių pardavimai didėjo.

Geriausiųjų trejetukas, lyginant su 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais, nekito. Latvijoje populiariausi „Volkswagen Passat“ (723 vnt.), „Audi A4“ (679 vnt.) ir „Volkswagen Golf“ (632 vnt.) modelio automobiliai.

„Opel Zafira“ automobiliai patyrė didžiausią pardavimų šuolį (38,7 proc.) ir, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, iš devintos vietos pakilo į aštuntą. Šio modelio transporto priemonių paskutinį 2014 m. ketvirtį Latvijoje parduota 369 vnt.

Nors „Opel Astra“ 2014 m. smuktelėjo daugiausiai iš visų – 7,7 proc. ir pardavė 262 vnt. automobilių, dešimtuko dugne atsidūrė „Volvo XC90“ modelis, kurio per praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesius parduota tik 199 vnt.

Latvijoje pastebimai šoktelėjo „BMW 5-Series“ ir „BMW 3-Series“ pardavimai. Jie kilo atitinkamai 26,2 proc. ir 32,6 proc. Nepaisant išaugusių pardavimų, šie modeliai liko tose pačiose dešimtuko vietose kaip ir praėjusiais metais – 6-oje ir 7-oje.

Estijos populiariausių naudotų automobilių dešimtuke lyderiai nepasikeitė

Estijoje geriausiai parduodamų naudotų automobilių pardavimų tendencijos panašios kaip ir Lietuvoje – pardavimai mažėjo. Tik „Mercedes-Benz E-Class“ modelio automobiliams pavyko pasiekti vos 2 proc. didėjimą. Šių automobilių per 2014 m. spalio-gruodžio mėnesius parduota 152 vnt.

Estijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuke pirmauja vokiškos kilmės modeliai. Tačiau, skirtingai nei kaimyninėse šalyse, čia tarp populiariausiųjų kiek daugiau įvairovės. 7-oje vietoje – švedų gamintojo „Volvo V70/XC70“, 9-oje vietoje – japoniškas „Toyota Avensis“, o paskutinėje vietoje atsidūrė  amerikietiškas „Ford Mondeo“. Būtent šių trijų pastarųjų modelių pardavimai Estijoje 2014 m. paskutinį ketvirtį mažėjo labiausiai. Atitinkamai 12 proc., 12,6 proc. ir 17,4 proc.

Pirmoje vietoje, kaip ir 2013 m., išliko „Volkswagern Passat“ modelis. Jų per 2014 m. parduota 396 vnt. Antrą ir trečią vietas išsaugojo „Audi A6“ ir „BMW 5-Series“ modelio automobiliai, kurių parduota atitinkamai 379 ir 298 vnt.

Padidėjo į Lietuvą įvežamų dyzelinių automobilių dalis

2014 m. daugiausiai į Lietuvą naujai įvežta dyzelinu varomų automobilių. Jų praėjusiais metais įriedėjo 99,7 tūkst. Jie sudarė 77,2 proc. visų į šalį naujai įvežtų transporto priemonių. Lyginant su 2013 m., ši dalis padidėjo 4 proc. Tiek pat (4 proc.) sumažėjo įvežamų benzininių automobilių – jų dalis siekė 19,4 proc.

Latvijoje ir Estijoje žymių pokyčių 2014 m. neįvyko. Kaip ir 2013 m., Latvijoje dyzelinu varomų automobilių procentinė dalis sudarė 80,6 proc. visų naujai į šalį įvežamų transporto priemonių, benzinu varomų – 16,1 proc. Estijoje šiais degalais varomų automobilių 2014 m. procentinė dalis siekė 22,8 proc., dyzelinu varomų transporto priemonių – 76 proc.

2014 m. visose Baltijos šalyse procentinė visų naujai įvežtų automobilių, kurie varomi alternatyviais degalais, dalis nekito. Daugiausiai padidėjo (0,3 proc. arba 43 vnt.) į Estiją įvežamų tokių transporto priemonių dalis. Lietuvoje alternatyviais degalais varomų automobilių sumažėjo 479 vnt., lyginant su 2013 m.


6 Nauji automobiliai: pardavimai augo visose Baltijos šalyse

Per 2014 m. Lietuvoje įregistruota 16,5 tūkst. naujų automobilių. Tai 17,6 proc. arba 2465 vnt. daugiau nei per visus 2013 m. Latvijoje naujų transporto priemonių kiekis augo panašiai. Per praėjusius metus šioje šalyje parduota 17 proc. arba 2180 vnt. daugiau naujų automobilių, iš viso – 15 tūkst. vnt.

Nors Estijoje naujų transporto priemonių, lyginant su 2013 m. rezultatais, dalis didėjo mažiausiai (tik 7,95 proc.), šioje šalyje įregistruota 43,7 proc. visų naujų automobilių Baltijos šalyse. Estijoje 2014 m. buvo parduota 24,4 tūkst. naujų automobilių.  Tai 1,5 karto daugiau nei Lietuvoje.

Naujų automobilių reeksportas, 2014 m.

* Dar ne galutinis skaičius, nes nesibaigė 121 d. terminas (galima tik nedidelė paklaida)

Lietuvoje padidėjo naujų automobilių reeksporto dalis. 2013 m. reeksportuota buvo 12,4 proc. naujų automobilių, o praėjusiais metais per pirmus tris ketvirčius ši dalis sudarė 18,7 proc. naujų automobilių. Jei ne reeksportas naujų automobilių pardavimai būtų pakritę, nes augimas lyginant su 2013 m, buvo mažesnis ne reeksporto procentas.

Lietuvoje parduota daugiau dyzelinu varomų naujų automobilių

Lietuvoje ir Latvijoje dyzelinu varomi nauji, kaip ir naudoti, automobiliai populiaresni nei benzininės transporto priemonės. 2014 m. Lietuvoje dyzelinu varomų automobilių procentinė dalis sudarė 57,7 proc. (9,5 tūkst. vnt.) visų parduotų naujų transporto priemonių, benzinu – 40,6 proc. (6,7 tūkst. vnt.). Lyginant su 2013 m. duomenimis, Lietuvoje beveik 5 proc. padidėjo naujų benzinu varomų automobilių dalis.

Latvijoje tendencijos panašios kaip ir Lietuvoje. Dyzelinu varomos naujos transporto priemonės sudarė 59,5 proc. (8,9 tūkst. vnt.), o benzinu – 36,2 proc. (5,4 tūkst. vnt.) visų šalyje parduotų naujų automobilių. Kiek kitokia situacija matoma Estijoje. Čia, kaip ir 2013 m., populiaresnės benzinu varomos transporto priemonės. Jos sudaro 53,6 proc. (13 tūkst. vnt.) parduotų naujų automobilių. Dyzelinių automobilių dalis, lyginant su 2013 m., beveik nekito ir sudaro 43,4 proc. (10,6 tūkst. vnt.).

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių daugiausiai – 735 vnt. – parduota Estijoje. Tai net 359 vnt. daugiau nei 2013 m.

Lietuvoje ir Latvijoje tokio tipo automobilių atitinkamai buvo 281 vnt. ir 650 vnt. Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas/elektra, dyzelinas/elektra, benzinas/dujos, benzinas/etanolis, elektra.


7 Visose Baltijos šalyse populiariausi nauji automobiliai – skirtingų gamintojų

2014 m. paskutinį ketvirtį populiariausių naujų automobilių markių penketuke įdomi situacija susidarė Lietuvoje, kur 1-2 vietas dalinasi tiek pat naujų automobilių (626 vnt.) pardavę „Fiat“ ir rinkos lyderis „Volkswagen“. Latvijoje „Volkswagen“ markės automobiliai (634 vnt.) taip pat vis dar populiariausi. Estijoje užtikrintai pirmauja „Toyota“ markės automobiliai (803 vnt.).

Lietuvoje naujų „Volkswagen“ markės automobilių pardavimai, lyginant su 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais, beveik nekito, o „Fiat“ – didėjo 62,2 proc. Jų 2014 m. paskutinį ketvirtį šalyje parduota 240 vnt. daugiau nei tą patį laikotarpį 2013 m. Tai ir lėmė, jog populiariausių naujų automobilių markių penketuke jiems teko dalintis lyderio poziciją.

Latvijoje daugiausiai savo pardavimus didino „Nissan“ markės automobiliai. Jų parduota 82,9 proc. arba 150 vnt. daugiau nei paskutiniais mėnesiais 2013 m. Iš viso – 331 vnt.

Estijoje labai ryškių pardavimų šuolių nebuvo. Nors, kaip ir 2013 m. paskutinį ketvirtį, penktą vietą užėmė „Peugeot“ markės automobiliai, jų pardavimai didėjo daugiausiai – 19,3 proc. 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais jų parduota 401 vnt.

Lietuvoje 2014 m. paskutinį ketvirtį, kaip ir tą patį laikotarpį 2013 m., geriausiai parduodamu nauju automobiliu ne tik išliko, bet ir su 59 proc. augimu lyderio poziciją užsitikrino „Fiat 500“ automobiliai. Jų per 2014 m. spalio-gruodžio mėnesius parduota 399 vnt., t.y. 148 vnt. daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2013 m.

Didesnes teigiamas permainas patyrė ir antrą vietą geriausiai parduodamų naujų automobilių Lietuvoje dešimtuke užėmė „Nissan Qashqai“. Jo pardavimai praėjusių metų paskutinį ketvirtį didėjo 107,7 proc. – buvo parduota 189 vnt. automobilių.

Verta pastebėti, kad nors „Fiat Panda“ automobiliai užėmė tik septintą vietą su parduotais 73 vnt., šio modelio transporto priemonės patyrė įspūdingą 7 200 proc. šuolį ir 2014 m. paskutinį ketvirtį pateko į geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuką.

Lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, į Lietuvos geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuką taip pat pateko „Volkswagen Tiguan“ (109 vnt.), „Dacia Duster“ (69 vnt.), „Toyota Corolla“ (68 vnt.) ir „Toyota Rav4“ (58 vnt.) modeliai.

Latvijos populiariausių naujų automobilių viršūnėje – „Nissan Qashqai”

Latvijoje 2014 m. paskutinį ketvirtį geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuke įvyko ryškesnės permainos nei kitose Baltijos šalyse.

Pirma vieta atiteko „Nissan Qashqai“ modeliui, kurio pardavimai, lyginant su 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais, didėjo 189,2 proc. Šių automobilių Latvijoje 2014 m. paskutinį ketvirtį parduota 188 vnt.

Antra vieta tarp geriausiai parduodamų naujų automobilių atiteko 2013 m. paskutinio ketvirčio lyderiui „Škoda Yeti“ modeliui, kurių per atitinkamą laikotarpį 2014 m. parduota 180 vnt.

Trečią vietą užėmė įspūdingą pardavimų šuolį patyrę „Suzuki Jimny“ automobiliai. Nors per tris paskutinius 2014 m. mėnesius jų parduota 117 vnt., šio modelio transporto priemonių pardavimai išaugo net 11 600 proc. 

Latvijoje didžiausią nuosmukį 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais patyrė „Škoda Octavia“ modelio automobiliai. Lyginant su to paties laikotarpio 2013 m. duomenimis, iš trečios dešimtuko vietos šio modelio transporto priemonės atsidūrė beveik pačiame gale – devintoje vietoje. Jų pardavimai mažėjo 44 proc. Per šį laikotarpį parduota tik 70 vnt.

Estijos populiariausių naujų automobilių dešimtuke ir „Dacia Duster“

Estijoje 2014 m. paskutinį ketvirtį geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuke, kaip ir tą patį laikotarpį 2013 m., pirma vieta atiteko „Škoda Octavia“ automobiliams, kurių buvo parduota 291 vnt. Antrą vietą užėmė „Nissan Qashqai“ modeliai (188 vnt.), trečią – „Toyota Rav4“ (162 vnt.).

Didžiausią pardavimų šuolį 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais patyrė ir į geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuko septintą vietą pateko „Dacia Duster“ automobiliai. Lyginant su paskutiniu 2013 m. ketvirčiu, jų pardavimai šoktelėjo 220,5 proc. ir buvo parduota 141 vnt.

Pačiame dešimtuko gale atsidūrė „Renault Megane“ (131 vnt.) ir „Kia Sportage“ (130 vnt.) modeliai, tačiau tai jiems – didelis pasiekimas. Per 2014 m. paskutinį ketvirtį, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų pardavimai padidėjo atitinkamai 111,3 proc. ir 60,5 proc. Toks šuolis leido jiems patekti į geriausiai parduodamų naujų automobilių dešimtuką Estijoje.

Keturis iš penkių naujų automobilių Lietuvoje nuperka juridiniai asmenys

Privačių ir juridinių asmenų nuperkamų automobilių pasiskirstymas vis dar išlieka vienas ryškiausių skirtumų tarp visų Baltijos šalių.

Lietuvoje privačių asmenų nuperkamų transporto priemonių procentinė dalis sudaro 19,2 proc. Nors tai mažiausiai iš visų Baltijos šalių, lyginant su 2013 m., ši dalis padidėjo beveik 2 proc. Automobilius įsigyjantys juridiniai asmenys Lietuvoje sudaro 80,8 proc. dalį.

Latvijoje situacija panaši, kaip ir Lietuvoje, privatūs asmenys įsigyja 21,27 proc. visų automobilių, juridiniai – 78,73 proc. Estijoje šis atotrūkis gerokai mažesnis. Privatūs asmenys čia įsigyja 34,02 proc. visų automobilių, t.y. 1,8 karto dažniau nei lietuviai. Juridinių asmenų turimų automobilių dalis sudaro 65,98 proc.

Į Lietuvą įvežta mažiau, o į Latviją – daugiau naudotų automobilių

Per 2014 m. į Lietuvą buvo įvežtą 145,6 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. Nors tai 16,2 tūkst. vnt. arba 10 proc. mažiau, lyginant su 2013 m., Lietuvoje sudaromų sandorių procentinė dalis užima 54,6 proc. visų Baltijos šalių naujų ir naujai įvežtų automobilių pardavimų rinkos.

Latvijoje per 2014 m. šalyje parduota 12,3 proc. daugiau naujų ir naudotų automobilių, t.y. 68,5 tūkst. vnt. arba 7,5 tūkst. vnt. daugiau nei 2013 m.

Estijoje, lyginant su visų 2013 m. duomenimis, rinka traukėsi. Per 2014 m. šalyje naujų ir naujai įvežtų automobilių sandorių kiekis sumažėjo 3,6 proc. arba 2 tūkst. vnt. Iš viso per 2014 metus šioje šalyje parduota 52,4 tūkst. naujų ir naudotų transporto priemonių.


8 Prognozės: Pardavimai ir toliau augs, kainos – nemažės

2014-aisiais buvo daug permainų, šiemet jų bus mažiau. Tačiau šį ramybė negarantuos kainų kritimo. Priešingai, kartu su automobilių verslu susijusiomis išlaidomis, augs ir automobilių kainos.

Pirmuosius kelis šių metų mėnesius galima tikėtis ramesnės prekybos, adapticinio periodo, kol tiek pirkėjai, tiek pardavėjai persiorientuos prie naujos valiutos. Nutirpus sniegui, kaip ir kasmet, automobilių pardavimai įsibėgės.

Panašu, kad Ukrainos ir Rusijos konflikto šleifas dar tęsis ir šiais metais, o tai tik stabdo automobilių prekybą su užsienio šalimis.

Naudotų automobilių importą pristabdžiusios Regitros reformos šiemet ir toliau trukdys automobilių pardavėjams, bet dauguma verslininkų jau bus prie pokyčių prisitaikę, tad didelės įtakos prekybai jau nebedarys.

Dėl pernai įvykusio automatinio automobilių išregistravimo, šiemet galime laukti sugrįžtančių į prekybą senų transporto priemonių. Tiksliai nėra aišku kiek jų dar liko, tačiau prekyboje matysime daugiau nei įprasta.

Ir toliau skambės automobilių apmokestinimo varpai. S.Brundzos pasiūlymas taikyti mokestį, priklausomai nuo automobilio taršos skamba aiškiai. Surinktų lėšų panaudojimas – vėlgi logiškas – Lietuvos keliams tvarkyti ir prižiūrėti. Surenkama suma siektų net 83 mln. Eurų, o tai jau būtų ženkli injekcija į biudžetą. Tai pirmas nebejuokingas pasiūlymas galintis virsti įstatymu. Jei Seimas jį patvirtins, mokėsime už savo automobilį. Tikimės, kad pasiūlymas bus tobulinimas ir bus išspresta problema dėl senesnių mažos taršos automobilių apmokestinimo.


9 Vienoms šalims – į PPO durys veriasi, kitoms teks palaukti

Spalio 9 d. ES ir Kazachstanas užbaigė dvišales derybas dėl Kazachstano priėmimo į PPO. Dokumentas buvo pasirašytas Briuselyje Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pažadėjo, kad ES aktyviai rems šį procesą.

Lapkričio 13 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sekretoriatas atidėjo daugiašales ir dvišales derybas dėl Azerbaidžano stojimo į šią organizaciją. Klausimas bus sprendžiamas pirmą 2015 metų ketvirtį. Azerbaidžanas derasi dėl prisijungimo nuo 2004 m. Narystė PPO yra viena iš pagrindinių sąlygų tolesniam prekybos ir ekonominiam bendradarbiavimui tarp Azerbaidžano ir Europos Sąjungos.

Derybos dėl laisvosios prekybos zonos (LPS) tarp Rusijos, kitų MS šalių ir Vietnamo pasiekė galutinį etapą. Susitarimas gali būti pasirašytas 2015 m. pradžioje.

Gegužės 29 d. per Aukščiausiojo Eurazijos ekonominės tarybos susitikimą Astanoje buvo pasirašytas planas dėl Kirgizijos įstojimo į MS. Spalio 8 d. Kirgizijos vyriausybė vienbalsiai balsavo dėl prisijungimo prie Bendros ekonominės erdvės.

Gruodžio 10 d. Eurazijos Ekonominė Sąjunga ir Uzbekistanas surengė konsultacijas dėl laisvosios prekybos zonos kūrimo.

Gruodžio 11 d. Seišelių Respublika Ženevoje pasirašė stojimo į PPO protokolą. Ratifikavimo procedūra turi būti užbaigta iki 2015 m. birželio 1 d. ir respublika taps 161 Pasaulio prekybos organizacijos nare.

Tuo tarpu vyksta derybos dėl Kazachstano įstojimo į PPO. Generalinė taryba gali priimti sprendimą 2015 m. pradžioje.

Gruodžio 23 d. Putinas pasirašė įstatymą dėl Armėnijos įstojimo į Eurazijos ekonominę sąjungą ratifikavimo sutarties.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – tai lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 11-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 200 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. Rugsėjo mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,28 milijono ribą. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti estų žiniasklaidos koncernui „Baltic Media Group“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt