Kai 100 kilometrų valandos neužtenka
Viktoras DaukšasViktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas

Lietuviui nuvažiuoti 100 kilometrų gerokai sunkiau nei daugumai europiečių. Sunkiau dėl to, kad norėdamas nusipirkti 7 litrus degalų ir įveikti 100 kilometrų, lietuvis turi dirbti penkis kartus ilgiau nei danas ir keturis kartus ilgiau nei vokietis.

Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Danijoje šiuo metu siekia 10 tūkst. litų. Tai yra beveik šešis kartus daugiau nei Lietuvoje – 1731 litas. Dyzelinas šioje šalyje tik 85 centais brangesnis nei pas mus – kaina už litrą siekia 5,41 lito. Lietuvoje šių degalų kaina šiuo metu yra 4,56 lito už litrą.

Paskaičiuokime: jeigu spalio mėnesį abiejose šalyse buvo 24 darbo dienos (192 darbo valandos), tai danas per valandą uždirbo apie 52, o lietuvis – apie 9 litus. Taigi, norėdamas įveikti 100 kilometrų automobiliu, kuris tokiam atstumui sunaudoja apie 7 litrus dyzelio, danas turi dirbti apie 44 minutes, o lietuvis – daugiau nei 3,5 valandos. Tai yra beveik penkis kartus ilgiau.

Vokietijoje, kurioje dyzelinas brangesnis vos 33 centais už litrą (4,89 Lt), vidutinis atlyginimas siekia 7 tūkst. litų. Analogiškai norėdamas įveikti 100 kilometrų vokietis turi dirbti beveik keturis kartus trumpiau nei lietuvis – beveik valandą.

Gretimoje Latvijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje, o vidutinis uždarbis – didesnis. Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius ten – 1774 litai, o vieno litro dyzelio kaina – 4,48 lito. 9,24 litus per valandą uždirbantis latvis, norėdamas įveikti 100 kilometrų, turi dirbti 9 minutėmis trumpiau – 3 valandas ir 24 minutes. Estui, kurio vidutinis atlyginimas siekia 2659 litus, darbe reikėtų pasėdėti 2 valandas ir 16 minučių.

Žvelgiant į šiuos skaičius, nebestebina Lietuvoje fiksuojami neoficialios prekybos degalais mastai. Spalio mėnesį portale Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad tik 60 proc. lietuvių benziną ar dyzeliną įsigyja oficialiose degalinėse. Likusieji ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus.

Neoficialių prekiautojų parduodamas ar ūkininkams skirtas dyzelinas yra maždaug litu pigesnis nei degalinėse. Taigi per mėnesį nuvažiuodamas tūkstantį kilometrų vairuotojas gali sutaupyti apie 75 litus.

Akivaizdu, kad dar labiau nelegalią prekybą degalais paskatino nuo šių metų pradžios padidėjęs akcizo mokestis dyzelinui. Pasekmės tokios: akcizo mokestis padidintas 9,3 proc., šalyje registruotų automobilių padaugėjo 2,8 proc., pinigų iš degalų akcizo šiemet per pirmus tris metų ketvirčius surinkta 0,4 proc. mažiau.

Išvada paprasta: jei mokesčiai ir toliau augs, vis daugiau žmonių aplenks oficialias degalines ir ieškos, kur dyzelino ar benzino nusipirkti pigiau, nors ir nelegaliai.

Turiningos kelionės. Jeigu prireiktų daugiau nuorodų – teiraukitės!

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas


1 Sandorių skaičius didesnis nei rekordiniais vadinamais 2008-asiais

Jau ketvirtus metus iš eilės per trečiąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių sandorių skaičius auga. Šiemet trečiąjį ketvirtį naujų ir naudotų automobilių rinkoje pasiektas didžiausias aktyvumas per pastaruosius šešerius metus.

Iš viso įvyko 104 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 4,5 proc. arba 4484 vienetais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Automobilių rinkos atsigavimą rodo tai, kad pagal sandorių skaičių aplenkti net 2008-ieji, kurie vadinami rekordiniais. Šių metų trečiojo ketvirčio rodikliai analogišką 2008 m. laikotarpį viršijo 6,4 proc.

Per pirmus devynis 2013 m. mėnesius Lietuvoje įvyko 292 tūkst. sandorių. Tai yra 6 tūkst., arba 2,08 proc. mažiau, nei 2008 m. tačiau jau labai arti geriausių rezultatų (298,2 tūkst.). Pernai metais sandorių įvyko – 278,9 tūkst.

Šias metais naujų ir naudotų automobilių Lietuvoje parduota už 3,615 mlrd. Lt. Tai yra 3,5 proc. daugiau nei pernai (3,492 mlrd. Lt)

Naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių skaičius – 40,2 tūkst. beveik pasiekė prieškrizinį lygį, t. y. 2008-uosius metus – pritrūko vos 0,5 proc. Šiemet trečiąjį ketvirtį naujai į šalį įvežta 2,4 tūkst. automobilių, t. y. 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Naujų automobilių pardavimai trečiąjį ketvirtį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 1,5 proc. Naujų automobilių parduodama mažiau daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius naujų automobilių pardavimai ES šalyse sumažėjo 3,9 proc. lyginant su praėjusiais metais. Iš viso parduota 9 000 629 nauji automobiliai.

Tiesa, rugsėjo mėnesį ES šalyse naujų automobilių buvo parduota 5,4 proc. daugiau nei pernai. Pardavimų augimui įtakos turėjo tai, kad šiemet rugsėjis turėjo viena darbo diena daugiau.


2 Naudotų ir naujų automobilių – kaina padidėjo

Trečiąjį 2013 m. ketvirtį Autoplius.lt portale pardavinėta automobilių už 1,70 milijardo litų. Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos liepos–rugsėjo mėnesiais buvo atitinkamai 10,4 ir 70.8 tūkst. litų.

Trečiąjį metų ketvirtį vidutinė naudotų automobilių kaina nežymiai paaugo 3,1 proc., arba 313 litų, lyginant su tuo pačiu laiku praėjusiais metais. Lyginant su 2013 metų antruoju ketvirčiu vidutinė naudoto automobilio kaina pakilo apie 100 litų.

Lyginant su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu, šiemet 1–5 metų amžiaus automobiliai brango 4,4 proc., t. y. 1339 litais, iki 31,6 tūkst. litų. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina augo mažiau – 163 litų (iki 7,4 tūkst. litų). 6–10 metų automobiliai brango 1074 litais, t. y. 6,6 proc. Dabar jie kainuoja 17,2 tūkst. litų.

Du ketvirčius iš eilės nuosekliai augusi naujų automobilių vidutinė kaina 2013 metų trečiąjį ketvirtį smuktelėjo iki 70,8 tūkst. litų, t. y. 2,2 tūkst. litų arba 3,1 proc. mažiau nei 2013 m. antrąjį ketvirtį. Vidutinės naujų automobilių kainos mažėjimui įtakos turėjo tai, kad lyginant su antruoju ketvirčiu, išaugo „Škoda“ rinkos dalis (4,3 procentinio punkto), o sumažėjo – BMW (1,8 procentinio punkto) ir „Honda“ (1,5 procentinio punkto).

Tiesa, lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu naujų automobilių vidutinė kaina šiemet didesnė 3,5 proc., arba 2,4 tūkst. litų. Naujų automobilių apyvarta trečiąjį ketvirtį pasiekė 231,5 mln. Lt.

Vis dažniau ieško naudotų benzininių automobilių

Autoplius.lt duomenimis, lietuviai vis dažniau ieško naudotų benzininių automobilių. Išanalizavus 3 mln. Autoplius.lt atliktų paieškų pagal degalų tipą per 2013 metų trečiąjį ketvirtį ir lyginant su tuo pačiu laiku prieš dvejus metus, pastebima, kad benzinu varomų automobilių paklausa pamažu auga, o dyzelinu – mažėja.

Per dvejus metus dyzelinių automobilių paieškų skaičius sumažėjo 9,1, o benzininių automobilių paieškų padidėjo 9,7 procentiniais punktais. Jei lygintume su praėjusiais metais, skirtumas ne toks žymus – benzinu varomų automobilių paieškų daugėjo tik – 1,7 proc.

Kritusiai dyzelinių automobilių paklausai įtakos turėjo nuo 2012 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė dyzelinių automobilių techninė apžiūra ir ištirpęs dyzelino ir benzino kainų atotrūkis. Visgi, kol dyzelino bus galima įsigyti nelegaliai, šiuo degalų tipu varomų automobilių populiarumas mažės lėtai.

Akcizo dyzelinui didinimas sulaukė ne tokių pasekmių, kokių tikėtasi. Nepaisant to, kad akcizas dyzelinui padintas 9,3 proc., o šalyje registruotų automobilių padaugėjo 2,8 proc., mokesčių iš degalų akcizo šiemet per pirmus tris metų ketvirčius surinkta 0,4 proc. mažiau. Akivaizdu, kad sprendimas didinti akcizą dyzeliui tik dar labiau paskatino nelegalią prekybą degalais. Ir kuo labiau mokesčiai bus didinami, tuo labiau apsimokės pilti ir pilstyti degalus iš pašonės.

Vidutinės naudotų automobilių kainos pagal degalų tipą, 2013 III ketv.

Vertinant Autoplius.lt portale parduotų naudotų automobilių kainas, trečiąjį 2013 metų ketvirtį dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 9,6 iki 52,9 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius. Pavyzdžiui, 16–20 m. dyzeliniai automobiliai kainuoja 1,4 tūkst. litų, arba 52,9 proc. daugiau, už benzinu varomus automobilius.


3 Parduoti automobiliai Lietuvoje, 2013 III ketv.

Automobilių 2013 m. III ketv. parduota už 1,289 mlrd. litų.

2013 m. trečiąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,289 mlrd. litų: naudotų automobilių – už 1,057 mlrd. litų, naujų – už 231,5 mln. litų. Lyginant su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu, automobilių rinkos apyvarta augo 7,2 proc. (pernai parduota už 1,202 mlrd. litų).

Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (34 proc.) parduota 11–15 metų amžiaus automobilių – 35,3 tūkst. Jie sudarė 20,1 proc. visos rinkos apyvartos. 6–10 m. amžiaus automobilių parduota 24,2 proc. visų rinkos automobilių – 25,2 tūkst. Jie sudarė net 33,6 proc. visos rinkos apyvartos. 16–20 metų amžiaus automobilių parduota 22,3 tūkst. Lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu šiemet net 18,1 proc. daugiau parduota seniau nei prieš 21 metus pagamintų automobilių. Jų parduota beveik 9,4 tūkst.

Jaunesni nei penkerių metų automobiliai sudarė 11,3 proc. visos rinkos sandorių, tačiau jie sudarė net 39,1 proc. visos automobilių rinkos apyvartos.

Pastebima, kad mažėja 1–5 metų automobilių pasiūla. Tai 2008–2010 metų ekonominio sunkmečio pasekmė. Tuomet žymiai krito naujų automobilių prekyba. Tai pastebima ir analizuojant prieš 1–5 metų pagamintų automobilių apyvartą.

Mažėjant naujesnių automobilių pasiūlai, auga 6–10 metų automobilių pasiūla. Jų sandorių kiekiai ir kainos toliau auga. Lyginant su praėjusiais metais, 6–10 metų automobilių kaina augo 6,6 proc. Trečiąjį ketvirtį jų parduota už 432,81 mln. litų, t. y. 56,32 mln. daugiau nei prieš metus.


4 Į Latviją ir Estiją įvežami naujesni automobiliai

Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama dvylika kartų daugiau naudotų automobilių nei naujų.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, parduodant vieną naują automobilį, į šalį buvo įvežti 12,3 naudotų, Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 4,2, o Estijoje – beveik aštuonis. Estijoje įvežant vieną naują automobilį, importuojama 1,5 naudoto automobilio.

Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų amžiaus automobiliai, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, į Latviją beveik du kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą.

Trečiąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. Į mūsų šalį įvežta 1,7 proc. mažiau 1–5 metų automobilių, arba 72 vienetais mažiau nei prieš metus.

6–10 metų automobilių įvežta 4,5 proc. daugiau nei prieš metus, t. y. 641 vienetu. Importuota daugiau 11–20 metų amžiaus automobilių. Labiausiai padaugėjo, 950 vienetais, 11–15 metų amžiaus automobilių skaičius. Jų per trečiąjį ketvirtį įvežta 16,5 tūkst.

Į Latviją per trečiąjį ketvirtį įvežta 43,4 proc. daugiau automobilių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso 13,3 tūkst. vienetų. Labiausiai – net 51 proc., arba 1,95 tūkst. – ūgtelėjo prieš 6–10 metų pagamintų automobilių grupė. Į Estiją per trečiąjį ketvirtį įvežta daugiau nei 8,7 tūkst. automobilių.

Latvijoje dyzeliniai naudoti automobiliai populiarėja, Lietuvoje – paklausa mažėja

Iš visų į Lietuvą naujai įvežtų naudotų automobilių – 72,5 proc. yra dyzeliniai. Šių metų trečiąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, dyzelinių automobilių populiarumas Lietuvoje smuktelėjo. Įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nežymiai – nuo 73,6 iki 72,5 proc. Pastebima, kad per trečiąjį ketvirtį 27,8 proc. padidėjo benzininių ir benzinu / dujomis varomų automobilių pardavimai.

Latvijoje naujai įvežtų dyzelinių automobilių skaičius paaugo. 2013 m. trečiąjį ketvirtį iš visų į Latviją įvežtų naujų automobilių – 79,5 proc. buvo dyzeliniai, prieš metus jų skaičius buvo 77,9 proc., prieš dvejus metus – 73,9 proc. Lyginant trečius ketvirčius dyzelių automobilių populiarumas Latvijoje auga ketvirtus metus iš eilės.

Į Lietuvą įvežta beveik tris kartus daugiau benzinu / elektra varomų automobilių nei į Estiją (198 prieš 74), o į Latviją dar mažiau – tik 33 hibridiniai automobiliai.

Lietuvoje ir Latvijoje vis labiau populiarėja benzinu / dujomis varomi automobiliai, jų kasmet įvežama vis daugiau. Trečiąjį ketvirtį jų į Lietuvą įvežta 1150, į Estiją – tik 16, o į Latviją – 390. Lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, šių automobilių į Lietuvą per trečiąjį ketvirtį įvežta 27,8 proc. daugiau.


5 Nauji automobiliai: pardavimai Latvijoje ir Estijoje augo, Lietuvoje – krito

2013 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvai teko 27 proc. bendros Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijos dalis sudarė 26,2 proc., o Estijos – 46,8 proc. Per tris mėnesius Baltijos šalyse iš viso įregistruota 12,09 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t. y. 1,4 proc. daugiau nei 2012 m. (11,93  tūkst.) trečiąjį ketvirtį.

Nors Estija mažiausia iš trijų Baltijos šalių, būtent ten nuperkama daugiausiai naujų automobilių. Per trečiąjį ketvirtį Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 5,66 tūkst., t. y. 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Lietuvoje liepos–rugsėjo mėnesiais parduota 3,27 tūkst. naujų automobilių, t. y. 1,5 proc., arba 51 vnt., mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Latvijoje naujų automobilių pardavimai augo – 2,3 proc. iki 3,2 tūkst.

2013 m. antrąjį ketvirtį reeksportuojamų automobilių Lietuvoje skaičius vėl padidėjo ir pasiekė 474 vnt. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo reeksportuotas 281 automobilis. Latvijoje reeksporto apimtys ir toliau mažėjo. Primename, kad čia pateikiami antrojo (ne trečiojo) ketvirčio duomenys apie reeksportą.

Latvijoje alternatyviais degalais varomų naujų automobilių parduota daugiausiai – 110 vnt., Estijoje šiek tiek mažiau – 106, o Lietuvoje – tik 68. Alternatyviais degalais vadinamos tokios degalų rūšys: benzinas / elektra, dyzelinas / elektra, benzinas / dujos, benzinas / etanolis, elektra.

Lyginant trečiojo ketvirčio duomenis Baltijos šalyse galima pastebėti, jog Latvijoje ir Estijoje per metus stipriai smuko alternatyviais degalais varomų automobilių dalis. Latvijoje šių automobilių sumažėjo nuo 210 iki 110, o Estijoje nuo 212 iki 106. Vienintelėje Lietuvoje jų nežymiai padaugėjo nuo 60 iki 68 vnt.

Nauji, kaip ir naudoti, automobiliai dažniau perkami su dyzeliniais varikliais. Tiesa, Estijoje yra priešingai – nuperkama daugiau benzininių automobilių. Tokia situacija susidarė todėl, kad naujų automobilių kainos, priklausomai nuo degalų tipo, žymiai skiriasi. Be to, Estijos klimatas šios šalies gyventojus verčia rinktis būtent benzininius automobilius. Lietuvoje ir Latvijoje didžiąją dalį automobilių perka įmonės, o Estijoje naujus automobilius įsigyja žymiai daugiau privačių asmenų.

Dyzeliniai automobiliai yra brangesni, tad naujų šiais degalais varomų automobilių savininkams tenka nuvažiuoti dešimtis tūkstančių kilometrų, kad dyzelinio ir benzininio automobilio kainos skirtumas atsipirktų.

Lietuvoje trečiąjį ketvirtį parduota daugiau naujų dyzelinių automobilių nei pernai. Benzininių automobilių pardavimai per metus smuko nuo 36,6 iki 32,3 proc. visų automobilių sandorių. Dyzelinių padaugėjo nuo 61,6 proc. iki 65,6 proc.

Per 2013 metų trečiąjį ketvirtį nauji „Volkswagen“ ir „Toyota“ markės automobiliai buvo užėmę lyderio pozicijas Baltijos šalyse. „Volkswagen“ automobiliai buvo populiaresni Lietuvoje ir Latvijoje, o „Toyota“ – Estijoje.

„Škoda“ markės automobilių pardavimai trečiąjį ketvirtį Lietuvoje stipriai šoktelėjo (net 51,8 proc.) lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Volkswagen“ augo nežymiai 0,4 proc., o „Toyota“ pardavimai augo 3 proc. Lyginant su ankstesniais ketvirčiais „Fiat“ augimas sustojo – per trečiąjį ketvirtį buvo nupirkta tik 2,4 proc. daugiau.

Latvijoje augo „Volkswagen“ naujų automobilių pardavimai, o „Toyota“ ir „Nissan“ žymiai krito, atitinkamai 20,2 ir 7,9 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Per metus Estijoje „Toyota“ pardavimai smuktelėjo 5,5 proc., tačiau ji išliko lyderio pozicijoje. „Volkswagen“ augo 22,2 proc. Įspūdingai padidėjo „Renault“ ir „Škoda“ naujų automobilių pardavimai – atitinkamai 60,6 proc. ir 43,4 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų automobilių viršūnę pakilo „Škoda Octavia“ (185 vnt.).  Palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, pardavimai išaugo net 172 proc.

Tarp dešimties perkamiausių naujų automobilių „Fiat 500“ mažylis ir „Fiat 500L“  (kaina nuo 35,5 tūkst. litų) užima antrą ir penktą pozicijas. Ilgą laiką aukščiausias pozicijas užėmęs „Nissan Qashqai“ trečiąjį ketvirtį iškrito iš geriausiai parduodamų automobilių dešimtuko.

2012 m. puikiai pasirodęs mažasis visureigis „Škoda Yeti“ trečiąjį ketvirtį užėmė trečiąją vietą. Jo parduota 95 vnt. Tai yra 20,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 

Ketvirtoje vietoje vienas populiariausių modelių Lietuvoje – „Volkswagen Golf“ (94 vnt.), kurių trečiąjį ketvirtį parduota 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Šio automobilio kaina – nuo 49,6 tūkst. litų.

Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu tapo „Ford Focus“, kurių parduota 156 vnt. Antroje vietoje išliko „Volkswagen Golf/Plius“, tačiau jų parduota 19,4 proc. mažiau nei 2012 metų trečiąjį ketvirtį. Trečioje vietoje „Nissan Juke“, jų parduota 37,9 proc. mažiau nei pernai. Latvijoje antrąjį ketvirtį populiariausiu buvęs „Peugeot 3008“, trečią ketvirtį dingo iš populiariausių dešimtuko.

Į populiariausių Estijos naujų automobilių viršūnę pakilo „Škoda Octavia“ (305 vnt.). Antroje vietoje „Toyota Avensis“ – 174 vienetai. Antrąjį ketvirtį geriausiai parduodama „Honda CR-V“ nusileido į trečiąją poziciją (163 vnt.).

Privačių pirkėjų nuperkamų automobilių dalis – labiausiai pastebimas skirtumas tarp Baltijos šalių kaimynių. Estijoje privatūs pirkėjai trečiąjį ketvirtį nupirko 3,2 kartus daugiau naujų transporto priemonių nei nupirkta Lietuvoje.

Jeigu skaičiuotume procentinėmis dalimis, Estijoje daugiau kaip trečdalį naujų automobilių nuperka privatūs asmenys, o Lietuvoje dvigubai mažiau – tik 18,9 proc.

Nauji ir naujai įvežti automobiliai į Baltijos šalis

Šių metų trečiąjį ketvirtį į Baltijos šalis pastoviai registracijai įvežti 74,3 tūkst. naujų ir naudotų automobilių. Pagal sandorių skaičių tvirtai pirmauja Lietuva (43,5 tūkst.), t. y. 5,7 proc. daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Tuo tarpu Latvijoje per metus naujų ir naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių skaičius ūgtelėjo net 33,1 proc. ir pasiekė 16,5 tūkst. sandorių ribą.

V Prognozės: Naudotų automobilių nuosaikiai daugės, naujų gali mažėti

Paskutinį šių metų ketvirtį sandorių skaičius bus panašus į 2012 m. Per trejus metus rinka po truputį atsigavo ir sugrįžo į normalias vėžes, kuriose turėtų sėkmingai išsilaikyti. Naudotų automobilių sandorių nuosaikiai daugės.

Pirkėjai ir toliau turės tenkintis mažesne 1–5 metų pasiūla ir jiems dažnai teks rinktis senesnes transporto priemones – 6–10 metų automobilius. Dėl to šio amžiaus automobilių kainos augs.

2013 m. gali būti pirmieji metai, kuomet bendras metų sandorių skaičius viršys 2008 metų rezultatus. Žinoma, rinkai tai yra iššūkis, nes vertinant pirmus tris ketvirčius įvyko 292 tūkst. sandoriai. O tai yra 6  tūkst. mažiau nei 2008 m. (298,2 tūkst.).

Lietuvos ekonomika atsigauna ant kojų ir tai matyti tarp naujų automobilių sandorių, privačių asmenų nupirktų automobilių daugėja greičiau nei daugėja naujų automobilių prekyba. Tai geras ženklas, nes potencialių naujų ir naujesnių automobilių pirkėjų gretos auga. Taip pat vėl stiprėja naujų automobilių reeksportas, kuris amortizuos naujų automobilių pardavimų kritimą.


6 Rusijos utilizavimo mokestis: toks pat ir ES piliečiams

Spalio pabaigoje Europos Sąjungos (ES) automobilių pardavėjus pasiekė džiugios žinios. Rusijos naujienų agentūros praneša, kad ES galės atsiimti savo skundą Pasaulio prekybos organizacijai PPO dėl Rusijos taikomų papildomų mokesčių į šalį importuojamiems iš ES automobiliams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos automobilių gamintojams nuo 2014 m. sausio 1 d. bus taikoma rinkliava už senų automobilių utilizaciją pagal tas pačias nuostatas kaip ir ES.

Šiuo metu toks mokestis galioja tik importuojamiems automobiliams, o tai, ES manymu, diskriminuoja Europos gamintojus.

Skelbiama, kad pagal naująjį įstatymą utilizacijos mokestis bus pritaikytas ir transporto priemonėms, įvežamoms per Baltarusijos ir Kazachstano teritorijas iš trečiųjų šalių, taip pat automobiliams iš laisvos Kaliningrado srities muito zonos.

Rusijos vyriausybė taip pat parengė projektą, palaikantį vidaus gamintojus. Nuo 2014 metų Rusija nebepirks importinės autotechnikos. Planuojama uždrausti valstybinius ir municipalinius pirkimus iš gamintojų, nepriklausančių Muitų Sąjungai (MS). Sąrašą sudaro lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, autobusai, troleibusai ir speciali technika ne iš MS šalių. Be to, vyriausybė vysto vidaus gamintojų paramos programą. Planuojama įvesti lengvatinius kreditus perkantiems vidaus gamintojų automobilius.

Utilizacijos mokestis Ukrainoje, Baltarusija ir Kazachstanas svarsto

Utilizacijos mokestis nuo rugsėjo 1 dienos galioja ir Ukrainoje. Mokestis įvedamas tiek užsienio, tiek Ukrainos automobilių gamintojams. Mokesčio nereikės mokėti tik automobilių gamintojams šalies viduje, kurie įsipareigos utilizuoti neeksploatuojamus automobilius, taip pat nuo utilizacijos mokesčio atleidžiami diplomatiniai ir tranzitiniai bei senesni nei 30 metų automobiliai.

Nustatytas bazinis tarifas – apie 1718 litų (lengviesiems automobiliams) ir apie 11 875 litų (komercinėms transporto priemonėms).

Baltarusija ir Kazachstanas taip pat svarsto galimybę įvesti utilizacijos mokestį. Bendras muito ir utilizacijos mokesčių modelis bus parengtas iki metų pabaigos ir sinchronizuotas su Rusija.


„Autoplius barometras“ – ketvirtinis lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt leidinys, skirtas verslo partneriams, žiniasklaidai ir portalo lankytojams. Kartu tai pirmasis naujų ir naudotų lengvųjų automobilių rinką apibendrinantis leidinys, kuriame apžvelgiamos pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis.

Autoplius.lt – lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 10-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. birželio mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,32 milijono ribą. 2013 metų antrąjį ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,75 mlrd. litų.

Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“. Šis koncernas valdo vienus iš didžiausių skelbimų portalų visame pasaulyje, veikiančių 26 šalyse. 2010 m. „Schibsted“ buvo pripažintas trečiu stipriausiu skelbimų portalų valdytoju pasaulyje po šios srities gigantų „eBay“ ir „Craigslist“.

Daugiau informacijos:
Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57 007
El. p. viktoras@plius.lt
www.autoplius.lt