„Prius“ yra vienas iš nedaugelio globalių „Toyota“ modelių, surenkamų tik gimtojoje Japonijoje. Iš tekančios saulės šalies kilusią ir laivais po skirtingas pasaulio rinkas paskirstomą ketvirtąją hibrido kartą pono Koiichiro Toyodos įpėdiniai aprengė kosminiu kostiumu. Taip galima pavadinti naujojo hibridų ambasadoriaus išvaizdą.

„Toyota“ niekada nebuvo genialių formų skulptoriai. Na, gerai, beveik niekada – be tokių modelių, kaip, jos didenybė, „Toyota 2000GT“, šis gamintojas negalėtų didžiuotis tokiais nuopelnais dizaine, kaip konkurentai iš Italijos.

Tačiau visos kalbos apie kėbulo linijas turi nepamatuojamą subjektyvumą ir, vertinant matematiškai, savo darbą su naujausia „Prius“ karta japonai atliko puikiai. Jie sukūrė formą, kuri veikia: oro pasipriešinimo koeficientas Cd sumažintas iki 0.24 (trečios kartos modelio Cd=0.25), o 4 žmonių šeima ir bagažas telpa be streso.

Beje, negalvokite, kad pasipriešinimo koeficiento pokytis vos viena dešimtąja yra lengvas darbas. Didėjančių automobilių pasaulyje tai padaryti sunku ir toks rezultatas yra išties sveikintinas.

Net ir po šiandien futuristiškai atrodančiomis kėbulo linijomis slepiasi daugybė naujovių. „Prius“ buvo ir yra pats populiariausias hibridinis automobilis pasaulyje (visame pasaulyje parduota daugiau nei 3,7 mln. visų kartų modelių), todėl japonai nutarė neužmigti ant laurų. Nauja platforma leido agregatus sumontuoti šiek tiek žemiau ir taip svorio centrą pritraukti arčiau žemės.

Visus ketvirtosios kartos „Prius“ ratus laiko nepriklausoma važiuoklė su dvigubomis skersinėmis svirtimis. „Toyota“ inžinieriai žengė svarbų taktinį žingsnį, atsisakydami jau kiek pasenusio pakabos tipo su torsionine sija automobilio gale.

Ką tai suteikia? Hibridas tapo gyvensis kelyje – ne tik geriau laikosi padangomis įsikibęs į asfaltą, bet ir greičiau reaguoja į kiekvieną vairo pasukimą. Ne, tai nėra sportinis automobilis ir lyginti su jį tokiu būtų didelė klaida, tačiau malonus vairavimas yra tas raktas, kuriuo atrakinama viena iš didesnių spynų nuo vartų į modelio sėkmę.

Gamintojas deklaruoja, kad 1,8 litro vidaus degimo benzininio variklio naudingumo koeficientą jiems pavyko padidinti nuo 38,5 iki 40 proc. Pridėkime tai prie šiek tiek paaugusios elektrinių variklių galios bei mažiau dantuotų CVT pavarų dėžės dantračių ir sumoje gausime tikrai neblogą rezultatą. 20 procentų sumažinti galios nuostoliai per transmisiją didina sklandų automobilio galios išnaudojimą.

Iki 80 km/h „Toyota Prius“ juda išties dinamiškai ir daugeliui šių modelių kritikų tai gali būti staigmena – liks tik žiūrėti į tolstančius, „Lexus“ dizaino kryptį primenančius galinius žibintus. Benzininio variklio generuojami 99 AG bei 142 Nm ir pagalba iš elektros motoro (papildomai 82 AG bei 207 Nm) judina automobilį pirmyn be didesnių pastangų.

Tačiau „Toyota Prius“ tikslas neapsiriboja žmonių nuvežimu iš taško A į tašką B. Japonai nutarė formuoti teisingą mąstymą prie vairo. Ekonominio vairavimo pagrindus vieni išmoksta iš bendro domėjimosi automobiliais ar vairavimo technika, kiti – praktiniu būdu. Likusi dalis ekonomiško vairavimo išvis neišmoksta ir tai yra jų reikalas.

Šis automobilis yra geras ekonominio vairavimo paskaitų lektorius. Hibrido smegenys skaičiuoja, kaip sklandžiai ir ekonomiškai važiuojama, o po kiekvienos kelionės borto kompiuteryje rodomi patarimai, ką reikėtų daryti, norint efektyvumą padidinti dar labiau. Pasiekus aukštesnį balą lieka tiesiog išdidžiai priimti kompiuterio ekrane rodomus komplimentus, kad vairuojate puikiai. Tai sukuria lyg savotišką žaidimą, kuriame vairuotojo tikslas – surinkti kuo daugiau balų. Smulkmena, tačiau azarto tai tikrai prideda.

Tokios funkcijos rezultatas – mažomis degalų sąnaudomis paremtas įrodymas, jog stabdžio bei akceleratoriaus pedalai yra ekonomiško vairuotojo priešai ir kuo jais bus atsargiau manipuliuojama, tuo mažiau kuro suvartos automobilis.

Kiekvienos kartos „Prius“ bendrą efektyvumą gamintojas didino maždaug dešimčia procentų, todėl visas dėmesys nukreiptas į degalų sąnaudų ir anglies dioksido emisijų mažinimą. Vidutinės šio automobilio degalų sąnaudos siekia apie 3,5 l/100 km, tačiau svarbu tai, jog realiame pasaulyje tokius skaičius pasiekti ne tik įmanoma, bet ir visai nesunku.

Naujasis „Toyota Prius“ yra puikus pasirinkimas aktyviame mieste. Tai tikrai nėra tas automobilis, kurio reikėtų ieškoti ilgoms kelionėms. Su kiekvienu stabdymu sukaupiama kinetinės energijos dalis vėliau panaudojama judant iš vietos, todėl kalvotose gyvenvietėse hibridinių automobilių efektyvumas juntamas geriausiai. Tie vairuotojai, kurių dešinė koja nėra per sunki, galėtų net pasigirti, kad mieste maždaug pusę laiko važiuoja išvis nenaudodami iškastinių degalų arba tiesiog elektriniu būdu.

Nors ir šiame automobilyje yra „EV Mode“ mygtukas, būtų naivu tikėtis, kad kasdieninius maršrutus pavyks įveikti patyliukais. Tai – ne „Plug-In Hybrid“ versija ir su ketvirtos kartos „Prius“ vien elektriniu režimu galima įveikti vos kelis kilometrus. Tačiau vis tiek smagu, kad gamintojas paliko tokią galimybę. Tai primena elektrinio automobilio demo versiją.

Atsisėdus prie vairo gali susidaryti įspūdis, kad automobilio interjero dizaino užduotis „Toyota“ komanda paskyrė „Apple“ komandos talentams. Visur matoma funkcija ir patogumas. Mygtukai išdėstyti labai aiškiai ir kiekvienos svirtelės pasukimas, palenkimas ar tiesiog mygtuko paspaudimas turi aiškų, kokybišką garsą bei grįžtamąjį ryšį. Šiuo atveju – malonų „click“ garsą. Salonas neperkrautas nereikalingais dizaino elementais bei funkcijomis, apie kurias automobilių savininkai nesužino net per kelių metų eksploatacinį laikotarpį.

Važiuojant mieste gali nustebinti rafinuotas hibrido salonas. Vairuotoją šis automobilis pasitinka patobulinęs kelias svarbias sritis: komfortą, garso izoliaciją ir viduje panaudotų medžiagų kokybę. Interjeras pakankamai gerai atskirtas nuo išorinio pasaulio – aplinkinį triukšmą padoriai sugeria garso izoliacija, nors ilgesnėse tarpmiestinėse kelionėse „Prius“ keleiviai gali paprašyti pagarsinti grotuvą.

Brangesnės „Prius“ versijos aprūpintos tokiais žaislais, kaip informacijos atvaizdavimas ant priekinio stiklo, išlaikymo eismo juostoje kontrolė, automatinio parkavimo pagalba ar bevielio išmaniojo telefono įkrovimo technologija. Net jeigu ir per galinio vaizdo veidrodėlį matoma keista kėbulo detalė užstoja dalį vaizdo, gale sumontuota kamera kompensuoja visus galinio matymo apribojimus.

Malonu matyti, kaip progresuoja automobiliai ir kaip „Toyota“ stengiasi papirkti vairuotoją savo siūlomomis inovacijomis bei naujovėmis. Su transmisija jokio mechaninio kontakto neturinti pavarų dėžės valdymo svirtis – taip pat malonus prietaisas, prie kurio ne tik greitai priprantama, bet ir suprantama, kaip smarkiai pasenę yra kai kurie automobilių pramonėje nusistovėję techniniai sprendimai.

Ketvirtosios kartos „Toyota Prius“ ir toliau išdidžiai užima hibridinių automobilių ambasadoriaus postą. Tai – tas automobilis, kuris į hibridų klasę naujai įžengusius vairuotojus padrąsina bei artimai supažindina ne tik su efektyvaus vairavimo pagrindais, bet ir su technologija, kuri dėl griežtėjančių standartų netolimoje ateityje taps puikia dyzelinių variklių alternatyva.