Kai 2007 metais „Toyota“ gamoje nebeliko nė vieno sportinio automobilio, šios markės gerbėjai nusivylė. Pasibaigė sportiškų „Celica“, „MR-2“ laikai, o po „Supra“ gamybos nutraukimo buvo praėję pusė dešimtmečio. Atrodė, kad suvienodinęs savo dizaino kryptį gamintojas visą dėmesį skyrė vienos platformos hibridų tobulinimui.

Anaiptol. „Toyota“ dizaino komandos nesnaudė. Nors ir projektavimo lentose nebeliko tokių raktažodžių, kaip „Celica“, „MR-2“, „Supra“, visgi vienas į vairavimo malonumą orientuotas projektas liko kabėti.

2007 metais buvo parodytos pirmosios užuominos apie „GT86“, paslėptos po „FT-HS“ pavadinimu. Per kitus penkerius metus, iki pat serijinio modelio debiuto „Toyota“ visus markės fanus erzino vis naujais koncepciniais prototipais. „FT-86“, „FT-86G“, „FT-86 II“.

Pagaliau 2012 metų Ženevos automobilių parodoje debiutavo ilgai lauktas, serijinis „GT86“. Tai „Toyota“ koncernui buvo savotiškas gelbėjimosi ratas. Mat, jaunesnių vairuotojų tarpe gamintojas neretai buvo vadinamas pensininkams skirtų automobilių kūrėju.

Galiniai varantys ratai su mechaniniu riboto praslydimo diferencialu, 2,0 litrų atmosferinis opozicinis variklis su 200 AG, 6 laipsnių mechaninė pavarų dėžė buvo antibiotikai nuo greitai pasenusios gamintojo reputacijos. Ir tai buvo efektyvi vaistų injekcija – visas pasaulis į glėbį „GT86“ priėmė plačiai išskleistomis rankomis. Sportinis kupė buvo įvertintas aukščiausiai balais daugybės žiniasklaidos kanalų.

Tačiau ne mažiau svarbu, dėl ko jis buvo įvertintas. Šiomis dienomis nieko nenustebins 200 atmosferinių arklių. Kartais atrodo, kad paprastas vidutinio dydžio šeimyninis automobilis su gerokai didesniu sukimo momentu be tiesiojoje be vargo nupūstų šį kupė, tačiau „GT86“ pagyrų nusipelnė ne dėl pagreičio ar kažkokių kitų dinaminių savybių, kurios yra pagirtinos.

Iki 100 km/h šis automobilis su mechanine pavarų dėže pagreitėja per 7,6 sekundės, o su automatine – puse sekundės lėčiau. Pastaroji transmisija šiam automobiliui akivaizdžiai per lėta ir visiškai nepateisina entuziastiško vairuotojo lūkesčių. Maksimalus 226 km/h greitis – pakankamas, tačiau Vokietijos autobanuose su tokiais skaičiais nebūsite pirmi.

Ir tarp kitko, tai – tik skaičiai. Visai ne tai, apie ką yra sukurtas šis automobilis. Tai buvo paprastumas, emocija ir grįžtamasis ryšys. „GT86“ vairuotojams suteikė tai, ką paskutinį kartą „Toyota“ siūlė 1987 metais, kai baigėsi „Corolla GT“ (AE86) gamyba. Tai buvo labai primityvus, už prieinamą kainą parduodamas automobilis su identiška variklio ir varančiųjų ratų komponuote. Taigi, 2012 metais buvo realizuota moderni senojo modelio versija, o masinę gamybą pasiekė ir magiškasis skaičius 86.

Iš tiesų skaičius 86 „GT86“ pavadinime užsimena ne tik apie legendinio „AE86“ relikvijas. Opozicinio „Subaru“ markės variklio (dėl žemo svorio centro šiuose „Toyota“ modeliuose montuojami „Subaru“ opoziciniai „Boxer“ tipo varikliai) stūmoklio eiga ir cilindro skersmuo siekia būtent po 86 mm. Dėl trumpos stūmoklio eigos žemų sūkių diapazone 2,0 litrų jėgainė tikrai nėra galinga, bet noras suktis bei sklandus galios perdavimas suteikia šiam motorui gerą charakterį.

2016-ųjų pabaigoje „Toyota GT86“ sulaukė atnaujinimo. Ko labiausiai tikėjosi vairuotojai, tai tikriausiai bent šimto papildomų arklių, tačiau to iš konservatyviųjų japonų tikėtis buvo naivu. Tai ekonominės klasės automobilis, kurio gamintojas tikrai nelaiko ir niekada nelaikys savo pardavimų arkliuku. Todėl jo tobulinimui skirtas sąlyginai kuklus biudžetas.

Kukli plastinė operacija, patobulinta pakaba, elektroninės naujovės – tai, kuo atnaujintas modelis skiriasi nuo 2012-2016 metais gamintų „GT86“. Gamintojas didžiuojasi, kad keliomis dešimtimis procentų pavyko pagerinti vieno ar kito mechaninio mazgo standumą, o „Track“ režimas leidžia šiuo automobiliu patirti sukibimo praradimą, visiškai neprarandant kontrolės. Tai kaip mažą vaiką vedanti mama, kuri leidžia jam eiti pačiam, tačiau tuo pačiu metu ir prilaiko, kad šis nenugriūtų.

Ne kiekvienas vairuotojas pajus, kad „Toyota GT86“ tapo standesniu. Svarbiausia yra tai, kad šis automobilis liko senamadišku. Tai – komplimentas. Jautrus, sportiškas vairas perduoda labai daug informacijos apie priekinių ratų sukibimą, o nesunkiai slydimui išprovokuojama galinė ašis ant slidesnės kelio dangos leidžia automobilio galą vairuoti vien akceleratoriaus pedalu.

Neįgudusiam vairuotojui greitai važiuoti šiuo automobiliu nebus taip paprasta. Aukštasūkis atmosferinis variklis reikalauja pilnai išnaudoti jo tachometro skalę, o norit susidurti su šoniniu slydimu, išjungus stabilumo kontrolę į posūkius nerti reikia dideliu greičiu. Mažas maksimalus variklio sukimo momentas reiškia, kad be inercijos su šiuo automobiliu didelių stebuklų padaryti nepavyks. Viduryje posūkio nuspaudus akceleratoriaus pedalą „GT86“ tiesiog pradės greitėti, bet tikrai neprasuks ratų – tam reikia greičio ir kelių drąsos piliulių.

Lietuvoje „Toyota GT86“ be jokios abejonės yra prabangos prekė. Apie 30 tūkst. eurų už ne itin praktišką naują ekonominės klasės (nors ir kupė) automobilį yra gerokai daugiau nei sau gali leisti tikslinė šio modelio auditorija – jaunimas.

Šis automobilis svarbus ne tik „Toyota“ gamai. Jis be galo svarbus visai automobilių pramonei – kiekvienais metais iš vairuotojų atimama vis daugiau galimybių. Automobiliai savaime parkuojasi, kai kurie turi pusiau autonomines technologijas, kurios tam tikrais momentais perima vairavimą. Visa tai yra labai gerai. Tačiau „GT86“ pasauliui priminė seną, gerą vairavimo malonumą.

Šis sportinis kupė džiugina šiandien, džiugins rytoj ir po daugybės metų. Nėra jokių abejonių, kad dėl didelio geidžiamumo jis taps platforma, ant kurios bus kuriami rimti lenktyniniai automobiliai. Nors galima ir patikslinti – jau dabar „GT86“ yra puiki platforma.

„Jeigu vairuoti nesmagu, tai – ne automobilis“, – ši citata puikiai atspindi „GT86“ filosofiją, o jos autorius yra „Toyota“ prezidentas Akio Toyoda. Pagarbiai priimtas sportinis kupė yra tik pradžia to, kas laukia šio japoniško prekinio ženklo gerbėjų. Per kelis artimiausius metus turėtume susipažinti su naujos kartos „Supra“ įpėdiniu, o visai neseniai „Toyota“ parodė koncepcinį „S-FR“, kuris taip pat nuteikia optimistiškai.