Populiariausias „Honda“ automobilis Europos rinkoje prieš kelis metus buvo visureigis CR-V. Panašu, kad naujos kartos modelį pristatę Japonai ir vėl tikisi sustiprinti savo prekinio ženklo žinomumą bene pačioje konkurencingiausioje klasėje.

„Honda“ nė kiek neprašovė su automobilio dizainu. Jis – šiuolaikiškas, puikiai suderinantis moderniausias tendencijas ir įvairaus spektro kreives. Priekinė dalis ganėtinai agresyvi, o galiniai žibintai šiek tiek primena netgi prabangesnį varžovą „Volvo XC60“.

Variklio gaubtą supančios aštrios briaunos subtiliai sulietos su priekiniais statramsčiais, o pūstos priekinės arkos bei nuo jų prasidedanti automobilio pečių linija formuoja nuotykiams pasiruošusio visureigio portretą.

Atvėrus duris vairuotoją bei keleivius pasitinka modernus salonas. Nors ir viduje dominuoja nebrangios plastiko detalės, akivaizdu, kad su medžio imitacijos apdaila japonai stengiasi sukurti kiek prabangesnio automobilio įspūdį.

Tačiau naujajame CR-V pirmu smuiku griežia ne forma, o funkcija. Bent jau toks vaizdas susidaro kruopščiai įvertinus mygtukų išdėstymą vaire. Atrodo, kad šiek tiek persistengta su smulkiomis detalėmis – jų galėtų būti mažiau arba pats pateikimas galėtų būti ne toks apkrautas.

Centriniame prietaisų skyde sumontuotas nemažas spalvotas liečiamas ekranas, tačiau vartotojo instrukcijos neperskaitęs žmogus turės spręsti rebusus, norėdamas atlikti nesudėtingus procesus. Elementarus radijo stoties pakeitimas į tą, kurios pageidaujate, gali pareikalauti dėmesio.

Tai – ne pirmas toks automobilis iš tolimųjų rytų. Ir tikrai ne paskutinis. Japonai viską supranta savaip, o projektavimo procese vartotojų bandymai, matyt, laikomi nesvarbiu prioritetu.

Gerokai daugiau dėmesio „Honda“ skyrė naujojo CR-V važiavimo ir valdymo savybėms. Džiugu, kad šis miesto visureigis nėra eilinis hečbekas su didesniais batais (arba aukštesne prošvaisa). Jo amortizatoriai išties padoriai sugeria kelio nelygumus. Nors dalis nuopelnų gali atitekti ir aukštesnio profilio padangoms.

Miesto visureigiai su žemomis, sportiškomis padangomis yra viena iš didžiausių šių laikų mįslių – dėl savo aukštesnio svorio centro jie nei labai gerai valdosi, nei suteikia pakankamai komforto. Todėl „Honda CR-V“ suteikia galimybę kiek lengviau atsipalaiduoti ir nemanevruoti net tarp smulkių, vos juntamų kelio iškilimų. Nors posūkiuose akivaizdžiai justi pastebimas šoninis svyravimas. Kita vertus, juk tai ne koks lenktyninis automobilis.

Salonas yra labai patogus – jame galima ne tik patogiai įsitaisyti, bet ir nesunkiai susirasti vietą savo svarbiausiems daiktams. Jų į viduje esančias daiktadėžes telpa išties nemažai. Iš aukštesnės sėdėjimo pozicijos atsiveria gana platus vaizdas beveik visomis kryptimis.

Vietos šio automobilio bagažinėje užteks visai šeimai – net ir jauniems tėveliams, kurie keliauja su mažais vaikais ir bent vienu vežimu. Tačiau „Honda“ siūlo įsigyti ir septynviečius CR-V. Tiesa, dvi papildomos sėdynės montuojamos bagažinės talpos sąskaita.

Naujos kartos CR-V variklių pasirinkimas – kuklus. Šį visureigį galima užsisakyti su dviem skirtingo galingumo 1,5 litro 4 cilindrų „Turbo“ benzininiais varikliais. Silpnesnės versijos siūlo 173 AG, o galingesnės – dar papildomus 20 AG (iš viso 193 AG). Viena svarbi pastaba – galingesni motorai poruojami tik su automatinėmis bepakopėmis pavarų dėžėmis.

Šis agregatas šiek prislopina automobilio dinamines savybes. Jeigu 173 AG motorą, mechaninę transmisiją ir priekinius varančius ratus turintis CR-V 100 km/h išvysto per 9,3 sekundės, tai galingesnės automatinės versijos tai padaro per 10 sekundžių. Tokia dinamika sužavės retą vairuotoją.

Žinoma, CVT (bepakopės) transmisijos tikslas niekada nebuvo dinamika. Tai – sklandumas ir paprastumas. Nebrangi tokio mechanizmo eksploatacija bei nejuntamas pavarų perjungimas (arba tiesiog tokio dalyko, kaip fiziškas pavaros perjungimas, neegzistavimas) naująjį „Honda CR-V“ išjudina itin sklandžiai. Ir iš tiesų tai puikiai dera su ne mažiau sklandžiu važiavimu ne pačiu lygiausiu keliu.

Kol kai kurie kiti šios klasės automobiliai siūlo aštresnę dinamiką ir tikslesnį valdymą komforto sąskaita, „Honda“ prioritetus susidėliojo kitaip. Tai yra tas visureigis, kuris savo komfortu iš tiesų primena ne užaugusį ar subrendusį hečbeką, o klasikinį SUV klasės automobilį.

CR-V turėtų pateisinti dažno vairuotojo lūkesčius, o mechaninės versijos tenkins beveik visomis gyvenimo sąlygomis. Tai tas miesto visureigis, kuris kvatoja iš dideliais ratais apautų miesto krosoverių.

„Honda CR-V“ nėra šachas savo klasėje. Tačiau tai taktinis gamintojo ėjimas, tikrai galintis sustiprinti šio automobilio poziciją labai konkurencingoje miesto visureigių klasėje. Juk tokius modelius renkasi ne sportininkai, o tie, kurie nori patikimo, patogaus ir komfortiško automobilio.