Ketvirtos kartos „Ford Mondeo“ gaminamas jau šeštus metus. Šis D segmento ekonominės klasės automobilis iš nuo savo varžovų išsiskiria didesniu dėmesiu į vairavimo malonumą – tai yra savotiška šio gamintojo vizitinė kortelė.

2019 metais atnaujinto modelio gamoje „Ford“ paliko hibridinę „Mondeo“ versiją. Rinkoje hibridų daugėja, o nesunku nustatyti, kad „Ford“ su šiuo modeliu nusitaikė į „Passat GTE“ pirkėjus. Ar jų šūvis buvo tikslus?

Trumpai atsakyti tikriausiai neįmanoma, todėl pradėti reikia nuo išvaizdos. Pakankamai smailas „Mondeo Hybrid“ priekis su „Aston Martin“ arba „Tesla“ modelius menančiomis priekinėmis grotelėmis bei siaurais priekiniai žibintais suteikia automobiliui žavesio.

Nors dizainas yra jau kiek senstelėjęs, akys gana maloniai priima šio automobilio išvaizdą. Žinoma, milžiniškose ratų arkose 16 colių skersmens ratlankiai atrodo liūdnai, tačiau prie ratų skersmens dar sugrįšime.

Salone jaučiama gana erdvi atmosfera, tačiau viduje netrūksta chaoso. Už teisingai apskrito vairo yra pusiau analoginis, pusiau skaitmeninis prietaisų skydelis. Jo centre – klasikinis iki 200 km/h sužymėtas spidometras su žydra spidometro rodykle. Iš abiejų pusių spidometrą supa du ekranai, kuriuose vaizduojami įvairūs automobilio parametrai.

Šių dviejų ekranų valdymas ne toks išbaigtas, kaip kai kurių kitų netgi žemesnio segmento automobilių. Prietaisų skydo centre dominuoja didelis liečiamas ekranas. Gal „Ford“ mėgėjams jis patiks, tačiau kai kurie kiti ekonominės klasės D segmento automobiliai siūlo patogesnį naudojimo patogumą. Nustebino tai, kad tokio dydžio naujas šeimyninis universalas neturi galinės vaizdo kameros – tokie automobiliai jau yra savotiška retenybė.

Vairuotojo sėdėjimo pozicija patogi, o ir priekyje bei gale sėdintys keleiviai tikrai nesiskųs vietos trūkumu. Tai – tikrai patogus automobilis.

Labiausiai nustebino fantastiškai suderinta „Ford Mondeo Hybrid“ važiuoklė. Tiek didesnius greičio kalnelius (arba gulinčius policininkus) šis automobilis įveikia be jokių pastangų. Atrodo, lyg vairuotumėte lengvą miesto hečbeką. Tačiau taip, toli gražu, nėra. Šis modelis sveria beveik 1,7 tonos.

Net ir važiuojant didesniu greičiu gudriai suprojektuota „Mondeo“ pakaba kelio nelygumus surenka žymiai sklandžiau nei tai daro kiti D segmento konkurentai. Tiesa, čia reikėtų sugrįžti prie mažo ratlankių skersmens – jie apauti minkštus šonus turinčiomis padangomis.

Lengvas vairo ratas bei vidutiniškai į šonus krypuojantis kėbulas vidutinio dydžio šeimos universalui suteikia gana linksmą charakterį. „Mondeo“ visada buvo vertinami, kaip smagiau vairuojami automobiliai nei kiti šios klasės konkurentai. Ir panašu, kad šie dalykai vis dar nepasikeitė.

Po hibridinės „Mondeo“ versijos variklio gaubtu sumontuotas 2,0 litrų atmosferinis benzininis variklis, suporuotas su bepakope CVT transmisija. Tačiau skirtingai nuo japoniškų hibridų, važiavimas šiuo automobiliu mieste yra malonesnis. Transmisijos bei variklio ūžesį garso izoliacija sulaiko pagirtinai, nors pareikalavus viso 187 AG pajėgumo benzininis motoras ima staugti.

Niekur neskubant „Ford Mondeo Hybrid“ nustebins puikia savo garso izoliacija. Tiesiog įsėdus į automobilį ir uždarius duris, šios lyg kokia stora siena atitveria viduje sėdinčius žmones nuo išorinio pasaulio. Durų stiklai – gerokai storesni nei įprasti ekonominės klasės automobilių. Viengubas „Mondeo“ šoninis stiklas savo storumu galėtu konkuruoti su dvigubais „Passat“ langais.

Bandomojo važiavimo metu automobilio kompiuteris nurodė vidutines 7,0 l/100km degalų sąnaudas. Ar tai – daug D segmento šeimyniniam universalui? Tikrai ne. Tačiau klausimas, ar su tokiu rodikliu „Ford“ pataikys į žmonių lūkesčius, kai rinkoje tiek daug ekonomiškesnių hibridų?

„Ford Mondeo Hybrid“ yra gerai subalansuotas automobilis daugeliui gyvenimo atvejų. Mieste jis tylus ir labai sklandus. Jis neblogai atliks darbą ir tarpmiestinėse kelionėse, tačiau benzininis hibridas neturi akivaizdžių pranašumų, kuriais Lietuvos vairuotojus iškrapštytų iš dyzelinių „Mondeo“.