Mados šalimi vadinamos Prancūzijos sostinė Paryžius – miestas, kuriantis stilių. Nenuostabu, kad čia savo karjeras pradėjo Chanel, Pierra Cardine, Dior, Vuitton ir aibė kitų puikiai pasaulyje žinomų pavardžių.

Natūralu, kad prancūziški automobiliai – taip pat yra stilingi sąlyginai konservatyviame, pilku atspalviu padengtame automobilių parke. „Citroen“ jau nuo seno žinomas, kaip išskirtinių automobilių gamintojas, per savo istoriją sukūręs ikoniškąjį 2CV bei visą aibę ekstravagantiškų DS modelių, kurie pasižymėjo ne tik itin komfortiško važiavimo savybėmis, bet ir savo aerodinamika.

Tačiau norėdami išlaikyti savo prekinį ženklą „Citroen“ privalėjo orientuotis ir į populiariausią vairuotojų kategoriją – tuos žmones, kuriems reikia tiesiog paprasto automobilio. Visa pramonė šiuo metu praktiškai paremta tokiomis transporto priemonėmis – prabangūs arba egzotiški automobiliai sudaro sąlyginai kuklią visų transporto priemonių dalį.

Visgi „Citroen“ į ekonominės klasės automobilius žvelgia truputį kitu kampu nei populiaresni vokiečiai ar japonai. Prancūzai siekia išlaikyti stilių bei sukurti tokį produktą, į kurį žmonės vien pažiūrėję galėtų suprasti, kad tai – paryžietiškas automobilis.

Puikus tokios filosofijos pavyzdys – „Citroen C4 Cactus“. Miesto visureigis arba tiesiog krosoveris galbūt ir nėra panašus į tikrąjį kaktusą, tačiau čia vietoje kaktuso spyglių yra gumos ir plastiko pagalvėlės. O sukurtos jos ne šiaip sau.

Visi, kurie bent kartą lankėsi milijoniniame Europos didmiestyje tikriausiai pastebėjo, kaip gatvių kraštuose statomi automobiliai. Niekas ten nesureikšmina lengvo prisilietimo, o kartais ir gilesnio buferio įbrėžimo. Problemos tokiuose miestuose, kaip Paryžius, sprendžiamos ūkiškai – jeigu automobiliui pastatyti trūksta 5 cm vietos, vairuotojas savo automobiliu pastumdo kitus, taip surasdamas tuos kelis centimetrus. Todėl neretai iš Romos ar Paryžiaus (ar kitų panašaus kalibro miestų) atvežti automobiliai būna apibraižytais kampais bei šonais.

„C4 Cactus“ tokiai problemai iš dalies atsparus. Prancūzų sukurta „Airbump“ technologija amortizuoja kiekvieną prisilietimą prie automobilio. Ant gumos bei plastiko pagalvėlių taip pat nematyti gilių įbrėžimų – šios detalės paprasčiausiai nedažomos. „Kaktuso spygliukai“ supa kone visą automobilio perimetrą – visas duris bei 4 kampus.

Dizaino prasme, šis miesto krosoveris išsiskiria iš minios. Ir išsiskyrė 2015-ųjų pasaulio metų automobilio rinkimuose, kur buvo įvertinta ne tik vizuali automobilio išvaizda, bet, kaip ir priklauso dizainui – funkcionalumas, inovacijos. 75 dizaino ekspertų komisija nusprendė, kad 2015 metais „C4 Cactus“ už dizainą turėjo būti įvertintas aukščiausiais balais. Automobilis nušluostė nosis tokiems modeliams, kaip „Volvo XC90“, C klasės „Mercedes-Benz“, „BMW 2 Active Tourer“ bei „Porsche Macan“. Visi jie – gerokai aukštesnės prabos modeliai, tačiau prancūziškam vunderkindui tokie varžovai konkurse nebuvo baisūs.

Virš priekinių „Citroen“ žibintų sumontuotos LED dienos šviesos suteikia žavesio automobilio priekiui, o stilius pastebimas net tokiose smulkiose detalėse, kaip bagažo tvirtinimo „ragai“ ant stogo – tokios vietos vežti bagažui paprastai būna chromuotos, kėbulo spalvos arba juodos ir primena nebent skalbinių džiovyklos skersinius, tačiau čia skersiniai atlieka ne tik funkciją, bet ir išsiskiria savo forma – atrodo, lyg kokios ausytės.

Plačiai atvėrus duris vairuotoją pasitinka ne ką mažiau nei išorė išsiskirianti vidaus atmosfera. Salone dominuoja gana minimalistinio stiliaus detalės. Kuklus, tačiau patrauklus ir kiek žaismingas interjeras sukuria malonią nuotaiką ir be jokio delsimo nuteikia artimiau susipažinti su šiuo prancūzu.

Nors ir visas prietaisų skydas pagamintas iš gana kietos plastmasės, sėdint viduje neįmanoma nepastebėti „Citroen“ pastangų sukurti praktišką automobilį. Net ir dideli vandens buteliai be didelio vargo telpa į durų kišenes, salone labai daug vietos pasidėti įvairiems daiktams – nuo piniginės ar mobilaus telefono iki kavos puodelio ar net maišelio bananų.

Didžioji dauguma „C4 Cactus“ gyvybiškai svarbių funkcijų valdoma per centre sumontuotą lietimui jautrų ekraną. Lyginant su kai kuriais to paties segmento modeliais čia jaučiamas šioks toks prancūzų atsilikimas. Planšetinis ekranas reaguoja per lėtai, todėl norint pakeisti oro kondicionieriaus temperatūrą, pučiamo vėjelio kryptį ar greitai susirasti mėgstamą radijo stotį, teks apsišarvuoti kantrybe.

Kita vertus, „C4 Cactus“ yra vienas iš nedaugelio automobilių, turinčių skaičiuotuvą bei kalendorių – buhalteriams ar su pardavimais dirbantiems žmonėms tai turėtų patikti, tačiau tai nėra kritiniai privalumai, lemiantys apsisprendimą dėl automobilio pasirinkimo.

Gale atsisėdę keleiviai greitai pastebės, ko šiame automobilyje trūksta. Nei ant durų ranktūrio, nei kurioje kitoje vietoje nėra langų atidarymo mygtukų. Ir ne, čia ne elektrinių ar mechaninių langų atidarymo klausimas – čia yra tiesioginis galinių langų atidarymo klausimas. Mat, „C4 Cactus“ turi tik atveriamus galinius šoninius langus. To užtenka, norint susidaryti skersvėjį, tačiau rankos per galinį langą iškišti neįmanoma. Gale sėdintys keleiviai nesijaus, kaip akvariume, tačiau priartėti prie juos supančios gamtos įmanoma tik sėdint priekyje.

Šie krosoveriai turi kuklią variklių gamą. Vairuotojams siūloma rinktis iš kelių skirtingo galingumo 1,2 litro trijų cilindrų benzininių variklių ir 1,6 litro turbodyzelinio. Pastarasis – itin taupus, nors ir nėra toks rafinuotas, kaip klasės lyderių. Dinaminės automobilio savybės – ne stebuklingos, tačiau būdamas vienu lengviausių (sveria apie 1 toną) tokių gabaritų miesto visureigių, „C4 Cactus“ be didelių pastangų reaguoja tiek į akceleratoriaus paspaudimą, tiek į stabdį bei komandas vairu.

Tačiau visi, susidomėję šiuo automobiliu turi atkreipti dėmesį į pavarų dėžę. „Citroen“ šiuose modeliuose montuoja niekuo neišsiskiriančias įprastas mechanines transmisijas arba robotizuotas pavarų dėžes. Pastarosios gali stipriai nuvilti automobilį eksploatuojant mieste – milžiniški laiko tarpai tarp perjungiamų pavarų, visiškai neprognozuojamas transmisijos valdymo kompiuteris greitai gali sugadinti pirmąjį įspūdį.

Pavaros pasirenkamos 3 mygtukų pagalba: „D“, „N“, „R“. Čia nėra svirties, kurią įpratę matyti klasikines automatines pavarų dėžes pažįstantys vairuotojai ir lygiai taip pat nėra „P“ arba tiesiog „Parking“ režimo, kurį įjungus automobilis tiesiog stovi vietoje. Šio automobilio atveju, sustojus reikia paspausti „N“ mygtuką ir truktelti mechaninę rankinio stabdžio svirtį. Todėl esminis skirtumas tarp įprastos mechaninės ir robotizuotos mechaninės pavarų dėžės yra tik toks, kad čia nėra sankabos pedalo ir pavaros jungiasi automatiškai. Tačiau visą šią problemą išsprendžia mechaninės pavarų dėžės pasirinkimas.

Būdamas tokiu lengvu, „Citroen C4 Cactus“ gali nustebinti savo važiavimo kokybe. Automobilis greitkelyje gana stabilus, nesunkiai sugeria kuklesnius kelio nelygumus, tačiau didesnį įspūdį palieka salone keleivius lydinti tyla. Tiek padangų, tiek vėjo triukšmą prancūzams pavyko paslėpti – jį sėkmingai sulaiko padori garso izoliacija, nors ir dyzelinis variklis prie aukštesnių sūkių gali parodyti savo toną.

Automatinės greičio palaikymo sistemos dėka „C4 Cactus“ yra gana patogus automobilis net ir ilgesnėms kelionėms. Važiuojant pastoviu 90 km/h greičiu, šio krosoverio degalų sąnaudos neviršija 3,5 l/100 km. Greitį padidinus iki autostradoje leistinos 130 km/h ribos, sąnaudos padidėja iki maždaug 5,5-6 l/100 km. Tai nėra „darbinis“ šio modelio greitis. Mieste šį „Citroen“ nesunku sutalpinti po 5,5 l/100 km intervalu, o taupant tikrai įmanoma tilpti į 4,5 l/100 degalų sąnaudas.

„Citroen C4 Cactus“ yra puikus prancūzų žingsnis. Kruopščiai suplanuotas, savo DNR („Airbump“ technologiją) perdavęs ir naujiesiems C3. Nors ir šiuo automobiliu nereikėtų stačia galva nerti į gilias purvo vonias, tikroji jo žaidimų aikštelė – miesto gatvės ir nemagistraliniai užmiesčio keliai.